Sodas ir daržas

Lietuvių liaudies išmintis teigia, kad „kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi“. Ši taisyklė galioja ne tik žmonėms, bet ir augalams, kuriems prieš ruošiantis šaltajam metų sezonui būtina užtikrinti ir patogius patalus. Lietuviška žiema yra nemažas išbandymas augmenijai, todėl sodininkai ir ūkininkai kitam sezonui turėtų pradėti ruoštis jau dabar – pavėlavus galite patirti nusivylimą dėl pablogėjusios sodo augalų būklės ar mažo derliaus.

Jokiu būdu neišpilkite vandens, kuriame plovėte ryžius, juo laistykite medžius bei augalus ir jie gražiai žaliuos. Ryžiai verdami beveik kiekvienuose namuose. Prieš juos verdant, ryžiai paprastai 2-3 kartus nuplaunami švariu vandeniu. Po to vanduo išpilamas. Lygiai taip pat, išvirus ryžius, paaiškėja, kad vanduo nesusimąstant išpilamas. Tačiau nustebsite sužinoję, kad ryžių vanduo ne tik maitina odą ir plaukus, bet ir saugo medžius bei augalus.

Nors Aurelijos Plūkės diplome parašyta, jog baigė socialinį darbą ir daug metų dirbo nevyriausybinėse organizacijose, yra vadovavusi nakvynės namams, dirbusi su socialiniais verslais, turizmo srityje, pastaruoju metu vis daugiau laiko skiria gilinti žinias apie grybus. Aurelija socialiniuose tinkluose dalinasi atradimais apie grybus, kerpes ir kitus laukinius augalus, jų nuotraukomis ir detaliais prašymais. „Esu tokia gamtos entuziastė“, – tokiais žodžiais save vadina Aurelija.

Naktimis krentant temperatūrai, daržo pomidorų nokinimo procesas sulėtėja. Šaltis jiems tikrai netinka. Galbūt kai kurie pomidorai nukrito nuo krūmo dėl per uolaus nugenėjimo? Nesijaudinkite! Nokimo procesą paspartinsite įnešę pomidorus į vidų.

Prekybos tinklas „Lidl“ kviečia pasitikti artėjantį rudenį puošiant savo namus gyvomis gėlėmis – kartu su atlikėja ir namų dekoravimo eksperte Natalija Bunke, prekybos centras pristato dvi skirtingas kompozicijas iš rudeniškų, bet spalvingų gėlių.  N. Bunkė gėlių kompozicijų kūrimu užsiima jau daugiau kaip penkerius metus. Ir nors iš pradžių tai buvo tik pomėgis, ilgainiui tai tapo ir viena iš jos pagrindinių veiklų, rašoma „Lidl“ pranešime spaudai.

Tikriausiai ne vienas gėlių mylėtojas svajoja apie išpuoselėtą ir tvarkingą krokų pievelę savo kieme. Žinoma apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė sako, kad ją pasidaryti nėra sudėtinga, jeigu tik žinosime, kaip viską daryti teisingai. „Krokai yra svogūniniai augalai, o praktiškai visus svogūninius augalus žydinčius pirmoje metų pusėje sodiname rudenį. Tad krokai – ne išimtis“, – sako L. Liubertaitė. Pasak specialistės, dažniausiai daroma klaida – svogūnėlių sodinimas per anksti.

Atėjus rudeniui, laikas pasirūpinti tinkama sodo priežiūra ir vejos tręšimu. Kam tręšti veją rudenį? Tam, kad sustiprėtų jūsų augalų ir vejos šaknys bei suteiktumėte jiems tvirtą pagrindą, kuriuo galėsite džiaugtis pavasarį. Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti apie trąšas, yra formulė, kurią sudaro trys skaičiai – 5-10-5. Pirmasis skaičius reiškia azotą, kuris skatina vejos ir žalumynų augimą. Antrasis skaičius reiškia fosforą, kuris padeda augti šaknims.

Kaišiadorių rajone dirbantys sužadėtiniai Veronika Nesterovaitė ir Andrius Kasevičius kartu sukasi žemės ūkio srityje. Ūkininkų sūnus Andrius dirba 80 hektarų žemės plotą, kur augina grūdus, o kai susitiko su iš darbų užsienyje grįžusia savo dabartine sužadėtine, pradėjo dar auginti ir 6 hektarus daržovių. TV3 laidai „Svajonių ūkis“ trejus metus kartu esanti ūkininkų pora teigė auginanti pačias skaniausias daržovių veisles ir džiaugiasi, kad prie jų produkcijos dabar jau netgi būna eilių.

Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių jurginai.

Telšiuose Mindaugas Šliogeris užfiksavo neįprasta reiškinį – „apverstą vaivorykštę“, kuri pasirodė beesanti saulės halas. Užfiksuotu vaizdo įrašu ir nuotraukomis vyras sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Vyras sako, kad išėjęs į lauką pamatė ryškų vaizdą danguje, kuris po kelių minučių dingo.

Sodininkystės ekspertas papasakojo, kaip geriausiai sunokinti lauko pomidorus ir kodėl jie vis dar gali būti žali net rugsėjį. Artėjant rugsėjui, daugelis sodininkų beviltiškai trokšta, kad pomidorai sunoktų ir ar bent pradėtų rausti. Vėsesnis oras ir artėjantis šaltis gali sugadinti pomidorus, todėl geriausia juos nuimti anksčiau, o ne vėliau. Jei jums liko daug žalių lauko pomidorų, jums gali kilti klausimas, kur šiais metais suklydote, rašo express.co.uk.

Elektrėnuose gyvenanti Edita Jaugelavičienė sugalvojo originalią ir imunitetą stiprinančią dovaną – česnakų puokštę. Moteris sako, kad tokia dovana gali nustebinti kiekvieną. „Nors pagal išsilavinimą neturėjau nieko bendro su žemės ūkiu, tačiau ne vienerius metus dirbau Olandijoje, ekologiniame ūkyje. Ten ir pamačiau, kaip gražiai supakuojamos daržovės ir vežamos į vietinius turgelius“, – pasakoja moteris.

Lietingi orai atnešė tikrą džiaugsmą grybautojams – miškuose grybų tiek daug, kad kartais vos telpa ir į mašinos bagažinę. Pavyzdžiui, Ričardas iš Klaipėdos iš miško grįžo net su 1 500 baravykų. Savo surinktų grybų nuotraukomis Ričardas sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt. Dideliu laimikiu džiaugiasi ne pirmą kartą Vyras atskleidė, kad 1500 baravykų surinko per 5 valandas Darbėnų miške. Pasak vyro, laimikis džiugino ir tuo, kad apie 90 proc.

Rudens sezonas kiekvieną kartą tampa nemenku iššūkiu sodininkams ir daržininkams. Ilgas sąrašas darbų, kuriuos reikia atlikti, ne tik spėti laiku nuimti derlių, tačiau ir pasirūpinti liekančiomis žaliosiomis atliekomis.

Panašu, kad šią žiemą tautiečiams badauti nereikės, nes grybais bus tikrai tinkamai pasirūpinta. Skaitytojai su tv3.lt portalu dalinasi įspūdingų laimikių nuotraukomis. Skaitytoja Vaida Liaugaudaitė pasakoja, kad grybauti labai mėgsta, tad tai daro visada, kai tik turi laisvo laiko: „Šį kartą grybavome Mažeikių rajone, bet tikrai ne visada randame tiek daug grybų. Ši diena pasitaikė labai sėkminga, nors miške grybautojų buvo tikrai daug. Manau, kad grybų užteks visai žiemai.

Dabar vis dažniau socialiniuose tinkluose galima pamatyti klausimą, koks gi svečias aplankė lietuvių kiemus, o dažniausiai atsakymas į šį klausimą, kad tas užklydėlis – vabzdys maldininkas. „Facebook“ puslapio „Džiunglių žmogus“ įkūrėjas, biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius paaiškino, ar verta šį svečią vyti iš savo namų kiemo. Lietuvoje plinta natūraliai Pasak Gerardo, vabzdžiai maldininkai Lietuvoje sutinkami jau maždaug 10 metų.

Kadangi britai šią vasarą leidžia daugiau laiko savo soduose nei užsienyje, savos gyvenamosios erdvės suteikė mums šiek tiek palaimos. Tačiau kai kurie augalai, kuriuos kažkada laikėme nekenksmingais, iš tikrųjų gali pakenkti mūsų gauruotiems keturkojams draugams. Artėjant šventiniam savaitgaliui, gyvūnų labdaros organizacija „Guide Dogs“ paskelbė šokiruojančią apklausą.

Lietuviai vis nesiliauja stebinti įspūdingais grybų laimikiais. Šį kartą Telšių rajone gyvenanti moteris rado netgi 1200 gramų sveriantį baravyką. Skaitytoja juokauja, kad tai – jos gyvenimo grybas. Monika Lukošienė pasakoja, kad grybauti visada mėgo, bet tokį įspūdingą grybą rado pirmą kartą. „Įdomumo dėlei parsivežėme grybą namo. Norėjosi jį ne tik pasverti, bet ir parodyti vaikams“, – sako Monika.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ lankėsi bitininko Lino Kazėno ūkyje, kuris papasakojo apie kreminio medaus išskirtinumą ir davė patarimų ūkinininkams, kodėl svarbu produktus pateikti išradingai. Bitininkauti Linas pradėjo vaikystėje, mat bites laikė jo tėvas ir senelis, o dešimties metų jis jau turėjo savo bičių avilį. Šiuo metu profesionalus bitininkas laiko 400-us šeimų, o jo aviliai stovi Pasvalio, Kupiškio, Biržų ir kituose rajonuose.

Apie marinuotas ir raugintas daržoves žino visi, tikriausiai nerasi nė vieno lietuvio, kuris nėra pastarųjų ragavęs. Tačiau tikrai ne visi žino, kad marinuotos bei raugintos daržovės ir vaisiai gali būti naudingi sveikatai. Apie jų naudą tv3.lt naujienų portalui papasakojo gydytoja dietologė Žana Antonova.

Tulpės nuostabios gėlės, kurios tapo tikrojo pavasario simboliu. Jų spalvingi žiedai tampa tikru akių džiaugsmu po pilkos žiemos. Tačiau, jeigu ruošiate savo darželius kitiems metams, ar žinote, kada tinkamiausias laikas sodinti tulpes? Tulpės yra ne tik vienos populiariausių gėlių Anglijoje, tačiau ir visame pasaulyje, mat jos savo žiedais gali džiuginti nuo pat kovo iki gegužės.

Pasirodo rugpjūtį, danguje galima stebėti net tik žvaigždes ir meteorų lietų, bet galima išvysti ir Mėnulio vaivorykštę. Būtent tokį įspūdingą vaizdą užfiksavo Mindaugas Ilčiukas Užpaliuose, Utenos rajone.  Pats fotografas rašo, kad tai itin retas gamtos reiškinys, pasirodantis tik naktį mėnuliui priartėjus prie horizonto pilnaties metu.

Lietuviai traukia į miškus ir iš jų grįžta ne tik su šypsena, bet ir su pilnomis pintinėmis baravykų.  Žmonės netveria džiaugsmu ir dalijasi savo surastų grybų nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Trys grybautojai – Tautvydas, Daiva ir Kristupas – sutiko pasidalinti nuotraukomis ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais, bet atskleidė, kur grybų ieškojo ir patys. Tautvydas grybavo Rokiškio rajone. Vyras sako, kad 3 pintines, kibirą ir dėžę baravykais užpildė dviese per 5 valandas.

Krūmapjovė, arba trimeris – vis labiau populiarėjantis prietaisas namų aplinkai, kurio dėka žaliųjų erdvių priežiūra tampa dar paprastesnė bei patogesnė. Dėka krūmapjovės lankstumo bei universalumo, nesunku susitvarkyti su krūmais, piktžolėmis, ar net stambia žole. Taigi, nenuostabu, kad vis daugiau vartotojų renkasi šį prietaisą, siekdami pasiekti puikių rezultatų savo sode ar kieme.

Yra tokių keistų grybų, kurie grybautojus nustebina kasmet. Jiems nebūdinga tradicinė, įprasta grybo išvaizda: kotas, kepurėlė, lakšteliai. Pasak gamtininko Almanto Kulbio, tokių grybų mūsų grybijoje yra gana nemažai ir jie pamatomi greta kitų grybų. Kraujuojantis dyglutėlis – ne išimtis. Skaitytoja Daiva, kurios rasti grybai matomi nuotraukoje, juos pamatė Švedijoje, Stokholmo apylinkėse, tačiau gamtininkas sako, kad šie grybai randami ir Lietuvoje.

Drėkinančios, raminančios, maitinančios ir gydančios savybės. Tam tikri augalai gali padėti kovoti su odos ligomis, nudegimais ar net raukšlių atsiradimu. Oda atspindi mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą. Kai kurie augalai suaktyvina organus, kurie padeda pašalinti toksinus ir taip veikia odos būklę. O mūsų oda reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Vienas populiariausių Prancūzijos naujienų portalų LeFigaro.fr dalinasi keletu augalų panaudojimo būdų.

Laistymas yra kiekvieno daržo sėkmės paslaptis. Tačiau ar žinote, kaip teisingai laistyti augalus? Ir kaip dažnai tai turėtumėte daryti? Mes visi žinome, kaip svarbu reguliariai laistyti augalus, tačiau ar laistome juos tinkamai? Yra technika, kuri laikoma teisingu augalų laistymu. Toks neteisingas laistymas gali netgi pakenkti jūsų augalams.

Šią vasarą žmonėms vis dažniau pavyksta pamatyti virš Baltijos jūros susidariusius viesulus. Rugpjūčio 22 dieną Lietuvos pajūryje besilankiusiam Pauliui pavyko užfiksuoti net du viesulus. Rugpjūčio 22 dieną ties Monciškėmis nuėjęs pasivaikščioti vyras išvydo nepaprastą reginį. Panašu, kad didesnis viesulas galėjo liesti ir vandens paviršių. Anot vyro, reginys truko apie 20 minučių.

Daugelis iš mūsų žino jau nuo seno, kad angis – nuodinga ir pavojinga gyvatė. Tačiau „Facebook“ puslapio „Džiunglių žmogus“ įkūrėjas, biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius skuba šį mitą paneigti sakydamas, kad mūsų angys – fantastiški gyvūnai ir turėtume joms dėkoti bei bučiuoti uodegėles. Vyras patikina, kad Lietuvoje neturim tokių gyvačių, kurių reikėtų bijoti: „Mums labiau reikėtų saugotis erkių, uodų, žabalių.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – vertingi biomedicinos mokslų daktaro Algirdo Amšiejaus patarimai kultūrinių lazdynų augintojams. Pastaraisiais metais kultūrinių lazdynų Lietuvoje sparčiai daugėja, o daugelis ūkininkų yra pradedantieji ir neturi reikalingų žinių apie šių augalų auginimą. Vilkaviškio rajono ūkininkas Antanas Burinskas pasakoja, kad auginti lazdynus nutarė tuomet, kai įsigijo sodybą su žeme.

Jeigu norite užtikrinti kasmetinį orchidėjų žydėjimą, palepinkite savo augalą trąšomis. Kiek jų naudoti priklauso nuo to, kokią orchidėjų rūšį turite. Orchidėjos, kurios žydi rudenį Kai kurios orchidėjos žydi tik kartą per metus ir išskirtinai rudenį. Kai šios orchidėjos nežydi, patręškite jas kartą per mėnesį. Kai prasideda žydėjimo sezonas, tręškite kartą per dvi savaites. Orchidėjoms nežydint skirkite joms trečdalį to trąšų kiekį, kokį naudojate joms žydint.

Žolininkė, puslapio „Mano žolėlės“ įkūrėja Jolanta pataria, skinant juoduosius serbentus, atkreipti dėmesį ir į jų lapus, kuriuose slepiasi neįtikėtina nauda. Juodieji serbentai tai ir maistas, ir vaistai, dabar puikiausias metas yra jų prisiskinti. JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAI Jie yra tinkami gaminti namų arbatai su aviečių bei gervuogių lapais. Jei po vaisių skynimo iškerpate senesnius stiebus, neišmeskite lapų, surinkite juos ir sudžiovinkite.

Sparčiai artėjant rudeniui prekybininkai jau pradeda prekiauti ir kapų gėlėmis. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė sako, kad geriausia ant kapų sodinti daugiametes gėles, kurios skoningai dera prie aplinkos. „Geltono karučio“ apželdinimo kursų įkūrėja sako, kad daugiametės gėlės – puikiausias sprendimas puošti kapus, kadangi jas prižiūrėti lengviau.

Gamta vis nepaliauja stebinti savo reiškiniais. Šį kartą įspūdingus debesis užfiksavo austostrada Vilnius-Kaunas važiavusi Greta. Šįryt, maždaug 8 valandą, važiuodama kelio Vilnius-Kaunas atkarpa ties Rumšiškėmis Greta užfiksavo neeilinį reiškinį. Moteris sako, kad reginys buvo fantastiškas, tačiau išsisklaidė labai greitai. Akyliausi komentatoriai pastebėjo, kad tokie debesys atrodo tarsi mistinė jūra danguje.

Hortenzijų galima rasti daugelio lietuvių kiemuose ir ne be reikalo – jos nėra labai lepios, o jų žiedai tiesiog įspūdingi. Apie tai, kaip išsirinkti hortenzijas bei kaip tinkamai jas prižiūrėti pasakoja Vilniaus Botanikos sodo specialistė Edita Petronaitė. Pasak specialistės, Lietuvoje galima įsigyti įvairiausių hortenzijų veislių ir rūšių, priklausomai nuo to, ko norisi jas sodinančiam asmeniui, kokioje vietoje jos bus sodinamos ir kiek erdvės joms bus skiriama.

Reiškiniai pasirodantys Lietuvos danguje vis dažniau stebina lietuvius. Šią vasarą tautiečiai ypač dažnai dalijasi savo užfiksuotais neeiliniais reiškiniais „Facebook“ įsikūrusioje grupėje „Orų entuziastai“. Šįkart dalijamės Klaipėdoje užfiksuotu nekasdieniu reginiu. Lina Galinė Klaipėdoje užfiksavo neeilinį reginį. Moteris rašė, kad įspūdingos formos debesis pavyko nufotografuoti rugpjūčio 16 dieną, 19 val.

Rugpjūtį lydintys lietūs slogias emocijas kelia tikrai ne visiems. Tikriausiai niekas lietumi taip nesidžiaugia, kaip grybautojai. Paskutinėmis dienomis grybautojai socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingais laimikiais iš miško. Gamtininkas Almantas Kulbis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, ką reikia žinoti einant į mišką. „Sąlygos grybų augimui yra dvi – drėgmės ilgą laiką nebuvo, todėl ir grybų nebuvo, bet buvo pakankamai šilumos. O dabar yra gerokai atvėsę, bet užtenka drėgmės.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paieškai, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku.

Jauni žmonės galvoja, kad sąnarių problemos jų neliečia. Ir tada vieną dieną, atlikdami paprastus judesius, jaunesni nei penkiasdešimt metų žmonės, pajaučia netikėtą sąnarių skausmą. Gali atsirasti ir tam tikras sustandėjimas sąnariuose, kuris vis labiau žmogų vargina. Baltojo gluosnio, dilgėlių nuovirai, užpilai ir kompresai gali nuraminti pažeistas vietas. Dabar pats laikas veikti! Svarbu tinkama laikysena, sveika mityba, mankšta.

Joniškietės Andželikos Budginienės rankose – tikra pomidorų karalystė. Jos darže ir šiltnamyje auga daugybė pomidorų, kurie žavi savo spalvomis, formomis ir kvapais. Jų čia 170 įvairiausių daigų. Apie tai, kaip juos augina, ji sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. „Auginu įvairiausius pomidorus – jau pati nebežinau, kiek ir ko auginu. Dažniausiai renkuosi pagal spalvą, formą, aišku, ir skonio savybes.

Rugpjūčio 12-ąją, antrą valandą nakties, šiauliečiui Gintarui Staneliui pavyko užfiksuoti neįtikėtino grožio ir ryškumo kadrą, kuriame – Paukščių takas ir krentančios žvaigždės. Rugpjūčio mėnesį toki vaizdai tikrai nėra retenybė. Nuo seno žinoma, kad paskutinį vasaros mėnesį galima tikėtis meteorų lietaus. Vyras gailisi, kad ilgai būti, ir padaryti dar įspūdingesnių kadrų, nepavyko, kadangi debesys greitai užtraukė dangų ir vaizdą užstojo.

Piktžolės vejoje vasarą yra gana paplitęs reiškinys, tačiau tai nereiškia, kad su tuo turite  taikstytis, ypač kai daugiau laiko praleidžiate sode. Laimei, yra šeši paprasti būdai pašalinti vejos piktžoles be chemikalų. Piktžolės neįtikėtinai vargina sodininkus, ypač kai taip sunkiai dirbate, kad jūsų sodas atrodytų gražiai ir patraukliai. Tačiau nesijaudinkite, nes galite jų lengvai atsikratyti be stiprių chemikalų, rašo express.co.uk.

Liepos mėnesį Jurgitai Udrienei Šiaulių rajone pavyko užfiksuoti nepaprastą reginį – fluctus debesis. Moteris nuotraukomis sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Jurgita sako, kad pastebėjus debesis jie išsisklaidė gana greit.

Hortenzijos ir rododendrai – dažnas vienas kitą papildantis derinys sode. Šie augalai pasižymi panašiais dirvos terpės poreikiais, taip pat žydi vienas po kito, todėl visuomet bus kuo pasigrožėti. Tačiau norint susikurti jų žiedų pasaką savo namuose gali prireikti nemažai pastangų ir žinių. Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn.

Sodininkystės ekspertas tvirtina, kad lietumi nereikėtų pasitikėti. Kai temperatūra pakyla, turite pasirūpinti, kad augalus laistytumėte bent kasdien. Tačiau laistant augalus, svarbu naudoti teisingą techniką ir nepasitikėti krituliais – jie už jus darbo neatliks. „Sodininkų pasaulio“ ekspertas Kevin Smith paaiškino, kaip laistyti vazoninius augalus ir kodėl vis tiek reikia juos laistyti net po lietaus, rašo express.co.uk.

Nors skeptikai kalba, kad dėl karštos ir sausos vasaros didelio grybų derliaus neturėtume tikėtis, tautiečiai jau dabar, po keleto dienų lietaus, stebina daug žadančiais grybų laimikiais. Skaitytoja Rima Kairienė sako, kad po mišką ilgai neklaidžioja, nes turi savo vietas, kurias kiekvienais metais aplanko ir grybus paprasčiausiai greitai susirenka: „Mano nuotraukoje vasariniai baravykai, tai dar tik pati pradžia dygimo. Dažniausiai auga ant miško keliukų.

Jei paklaustumėte gerų virėjų, kokią daržovę jie laiko nepakeičiama, daugelis paminės svogūną. Svogūnai yra esminis daugelio sriubų, troškinių ir pagrindinių patiekalų ingredientas. Be jų neįsivaizduojama pica ar čirškantys kepsniai. Kitas puikus dalykas, susijęs su svogūnais, yra ilgas jų galiojimo laikas. Laikomi vėsioje, tamsioje vietoje, jie visada būna po ranka, kai reikia. Tiesą sakant, tinkamai laikant,  kai kurios svogūnų veislės gali išsilaikyti ištisus metus, rašo gardeners.com.

Sakoma, kad norint pamatyti gražiausius dalykus, kartais užtenka pakelti akis į dangų. Šį posakį patvirtina Klaipėdos pietiniame rajone Donato Jogos užfiksuoti vaizdai, kurie išties pakeri. Vyrui pavyko nufotografuoti sidabriškuosius debesis. Tiesa, kaip pats juokauja, pabudęs 3.40 val. ryte negalėjo šio nuostabaus reginio nenufotografuoti. Sidabriškieji debesys – vis dažnesnis reiškinys, matomas Lietuvoje, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Lukas Sudvajus.