Baltojo gluosnio, dilgėlių nuovirai, užpilai ir kompresai gali nuraminti pažeistas vietas.
Dabar pats laikas veikti! Svarbu tinkama laikysena, sveika mityba, mankšta. Šios kasdienės praktikos veikia kaip prevencija ir padeda atidėti gydymą vaistais. Įvairūs augalų užpilai, kompresai ir nuovirai atpalaiduoja bei ramina.
Juodieji serbentai
Juodieji serbentai, kuriuos galima rasti beveik kiekviename sode, auga esant nedidelei drėgmei ir siūlo netgi keletą skirtingų rūšių. Įdomiausia, kad serbentas padeda turint reumatą ir skatina kaulų augimą.
Seniau, vaikams būdavo duodamas juodųjų serbentų sirupas, siekiant kovoti su įvairiomis infekcijomis ir norint palengvinti skorbuto simptomus. Serbento uogoje yra tris kartus daugiau vitamino C nei apelsinų sultyse. Dantyti ir plaukuoti lapai renkami sezono pradžioje, apie gegužę-birželį, tada uogos yra gerai sunokusios ir naudingos.
Sirupas
Vienam litrui sirupo sumaišykite 1 litrą juodųjų serbentų sulčių su 800 g cukraus. Kaitinkite iki virimo, nukoškite sirupą, supilkite į stiklinius butelius. Laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.
Nuoviras
Jei kenčiate nuo lėtinio reumato, sumaišykite su karštu vandeniu 100 g juodųjų serbentų lapų, 50 g ąžuolo lapų, 50 g pelkinės vingiorykštės žiedų ir lapų. Leiskite pastovėti 10 minučių. Negerkite daugiau nei keturis puodelius per dieną.
Uosis
Šis didelis daugiametis medis auga drėgnose vietose, miškuose prie upių. Jį taip lengva pastebėti, kad niekas net nesusimąsto, jog uosis gali padėti kovoti su reumatu. Jo lapai turi daug vitamino C, o yra skinama pavasarį, prieš pasirodant vaisiui.
Skandinavų mitologijoje, uosis laikomas pasaulio medžiu, ilgaamžiškumo simboliu, tikima, kad jis turi magiškų galių. Viduramžiais, uosio lapai buvo naudojami dėl jų priešuždegiminių ir diuretinių savybių. XVI amžiuje italų gydytojas ir botanikas Mattioli gyvatės įkandimus gydė uosio lapų nuoviru. Tik XIX amžiuje jo savybės pritaikytos reumato gydymui.
Išorinis naudojimas
Išvirkite saują uosio lapų, nukoškite ir naudokite kaip kompresą, dėkite ant skaudamų sąnarių.
Nuoviras
50 g džiovintų lapų užpilkite 1 litru verdančio vandens ir palikite pastovėti 15 minučių. Išgerkite tris puodelius per dieną.
Kadagys
Šį krūmą galima atskirti iš mažų juodų uogų. Kadagys auga miškuose ir turi siaurus, pailgus bei dygliuotus visžalius lapus.
Senovės Egipte ir antikinėje Graikijoje, kadagio uogos, nurinktos prieš prasidedant vasarai, buvo naudojamos kaip diuretikai arba dėl savo priešuždegiminių bei skausmą malšinančių savybių. Pasižymi ir kitomis naudingomis savybėmis: gerina virškinimą, padeda turint tulžies ir šlapimo takų infekcijas, sureguliuoja mėnesinių ciklą. Uogos taip pat naudojamos gaminant maistą, gardinant patiekalus: raugintus kopūstus, žvėrieną, paštetus.
Tinktūra
Idealiai tinka gydyti reumatui, nugaros ir raumenų skausmui malšinti. Užmerkite 100g susmulkintų uogų pusėje litro alkoholio, įsitikinkite, kad alkoholio stiprumas 45-50 laipsnių. Laikykite keturias ar penkias dienas, perfiltruokite. Tepti ar įtrinti skausmingose, jautriose vietose.
Nuoviras
40 g uogų užpilkite 1 litru verdančio vandens, 10 minučių. Nukoškite. Gerkite 3 puodelius per dieną.
Dilgėlė
Galima sakyti, kad dilgėlė – magiškas augalas. Joje pilna naudingų savybių nuo šaknų iki pat lapų: kalcis, cinkas, provitaminai A, geležis (dilgėlė draudžiama žmonėms turintiems per daug geležies) bei silicis odai, nagams ir plaukams. Seniau, žmonės į dilgėles trindavo kojas, nes pastaroji veikia ir kraujotaką.
Dėl vitaminų ir mineralų ji veikia ir reumatą. Dilgėlės auga derlingoje žemėje, ir tai yra vienas pirmųjų augalų, kuriuos reikia rinkti pavasarį, kai dirginančiais plaukeliais padengti lapai dar yra ryškiai žali.
Nuoviras plaukams
Jeigu norite tonizuoti galvos odą, paimkite dilgėlės šaknį ir sumaišykite su trupučiu acto ir sidro. Įtrinkite.
Sriuba
Sumaišykite 500 g dilgėlių lapų, 1 svogūną, 1 bulvę, 1 skiltelę česnako, 500 ml daržovių sultinio, alyvuogių aliejaus, druskos. Išmaišykite, užteks keturiems žmonėms, rašo lefigaro.fr.
