Vyras sako, kad išėjęs į lauką pamatė ryškų vaizdą danguje, kuris po kelių minučių dingo.
Naujienų portalui tv3.lt Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas sako, kad halo susidarymą nulemia daugybė ledo kristalų, kurie yra cirrus (plunksniniuose) debesyse. Matomą vaizdą labiausiai lemia tų kristalų išsidėstymas, dydis, orientacija (kampas kuriuo laužia Saulės spindulius).
Na, o jurbarkietė Jurgita kviečia prisiminti pavasarį ir jo metu pastebimą reiškinį – saulės halą. Jurgita skaisčiame žydrame danguje susidariusį saulės halą, kuris tarsi apgaubęs medžio viršūnę. Šia nuotrauka, užfiksuota gegužės mėnesį Jurbarke, Jurgita dalijasi ir su naujienų portalu tv3.lt.
Kas yra halas?
Halas – tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Kartais halas gali pasirodyti esant persišviečiant ledo rūkui arba galingo kamuolinio debesies viršuje, kai Saulės spinduliai prasiskverbia per išsklaidytą jo viršūnę.
Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės (parheliai) aplink Saulės ar Mėnulio diską. Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių halo formų. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40–60 kartų per metus, o aplink Mėnulį – 15–20 kartų. Dar keletą kartų galima pastebėti netikras saules, atskiras halo dalis – stulpus ir lankus.
Halo susidarymas
Debesyse plūduriuoja nesuskaičiuojama daugybė taisyklingų šešiabriaunių kristalų (monokristalų). Jų dydis gali būti nuo 0,025 iki 0,25 mm. Gerai žinoma, kad prizmė gali išskaidyti baltą Saulės šviesą į sudedamąsias spalvas – spektrą (šviesos dispersija).
Ledo monokristalai, panašiai kaip mažytės prizmės, laužia ir atlenkia Saulės šviesos spindulius, todėl halo reiškiniai būna spalvoti. Kampas, kuriuo atlenkiami šviesos spinduliai, priklauso ne tik nuo prizmės viršūnės kampo, bet ir nuo pačių spindulių kritimo kampo.
Kad susidarytų uždari halo ratilai, ledo kristalai turi būti maži (25–50 µm), o orientacija Saulės spindulių atžvilgiu – chaotiška. Todėl šviesos spinduliai ne tik lūžta, bet dar ir išsisklaido į visas puses spalvotais spinduliais priklausomai nuo to, kokiu kampu jie pasiekė ledo kristalą (šis kampas gali būti nuo 0° iki 90°).