Kalvarijietė neslėpė, kad šie metai yra pakankamai sudėtingi tiek išsiauginant arbūzų daigus šiltnamyje, tiek jais apsodinant plantaciją. Viena priežastis – pavasaris buvo nedėkingas, labai ilgas ir šaltas, todėl augalėliams trūko šilumos. D. Macijauskaitė turėjo net tris kartus kantriai atsodinti arbūzų plantaciją.
Vieni pasodinti arbūzų daigai, neatlaikę orų pokyčių, tiesiog nušalo. Kitiems arbūzų daigams pakenkė šaltos naktys, jie išgyveno, bet prasčiau augo, nes dieną būdavo šilta, o naktį – vėsu, dėl to jie pamažu sunyko. Tuomet neturėdama kito pasirinkimo Daiva tuščias plantacijos vietas apsodino dar labai mažais daigeliais, nes kitokių ir neturėjo.
Vis tik per tris kartus pavyko atsodinti plantaciją, bet ji įvairesnė – augalai skirtingo dydžio. Vieni dar tik auga, kiti jau bando pasiruošti žydėjimui. Treti, jau gerai įsitvirtinę arbūzai, įpusėjant liepos mėnesiui bujojo kur kas sparčiau už greta augančius, jau buvo užmegztų uogų, o kai kurie arbūzai svėrė po beveik 2 kilogramus, bet jiems dar reikėjo toliau nokti. Anot Daivos, šiemetis arbūzų laukas jai nepatinka, jis kitoks nei visada, primena savotišką netvarką. Bet ne iš gero taip nutiko.
Arbūzų augintoja tikina, kad po sunkaus pavasario arbūzų laukui ne lengviau ir vasarą, nes nežmoniškas tropinis karštis degina pačius augalus, saulė kepina nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Saulėtoje vietoje augantiems arbūzams tokio karščio jau net šiek tiek per daug. Gerai tai, kad jokie kenkėjai ar ligos arbūzų lauko nepuola. Juos auginant bent tai nėra aktualu.
Derlius vėluos
D. Macijauskaitės prognozėmis, sunokusių, jau valgyti tinkamų arbūzų uogų jos plantacijoje turėtų būti po rugpjūčio 10 dienos. Mano, kad tokiu laiku jau bus galima arbūzų nuskinti ir paragauti. Ankstesniais metais jai yra pavykę arbūzų užsiauginti rugpjūčio pradžioje, maždaug 10 dienų anksčiau. „Šiemet pavasaris vėlavo maždaug 2 savaitėmis, neleido pradėti darbų, tai dabar nusitęsė ir augimas, maždaug tiek vėluoja ir arbūzų derlius“, – aiškino jų augintoja iš Kalvarijos.
Ji tikisi išlošti kitur – mano, kad šiemetis ruduo bus labai ilgas, todėl galės ilgai nuiminėti derlių, jis visas nesunoks panašiu metu. Galės vis skinti ir skinti arbūzus. Vėl – daug kas priklausys ir nuo oro sąlygų.
Šiuos metus Daiva įsimins kaip išsibandymo metus. Nors kasmet būna vis kitokių išbandymų, tokių sudėtingų metų dar nebuvo pasitaikę, kad gamta tiek daug pakoreguotų arbūzų auginimo ciklą. Buvo ir kitokių kliūčių – pavyzdžiui, nedygo sėklos. Kaip pati sakė, kiekvienais metais jai nutinka vis kažkas naujo. Tačiau ji negalvoja, kad arbūzų plantaciją ateityje reikėtų mažinti ar jų auginimo visai atsisakyti. „Oi, tikrai ne. Sunkumų būna, bet paskui, kai jau renki derlių, visi vargai iš karto pasimiršta“, – šypsojosi Daiva, patikindama, jog patiems užsiauginti ir valgyti sveikai užaugintus arbūzus jos šeimai yra didelis pliusas.
Apsupta gėlių
Moteriai ne mažiau svarbi ir jos draugystė su gėlėmis. Daivos ūkyje auga jūra įvairiaspalvių vilkdalgių, irisų, kardelių. Ji lygino arbūzų bei gėlių auginimą ir tikino, kad gėlių kenkėjų šiemet sulaukia kaip niekad daug. Jie ėda gėlių lapus ir stiebus. Šeimininkė net nežino, ką su nekviestais svečiais daryti, kaip juos išprašyti iš gėlių lysvių. Taip pat nežino, kaip nuo kenkėjų išgelbėti savo auginamas gėles. Be to, gėlėms žalą daro ir didelė sausra, o visas palaistyti nėra galimybių. Gėlininkė apgailestavo, kad šiemet dėl nepalankių oro sąlygų labai daug kardelių augdami tiesiog sunyko.
Ji prisimena labai gausų ir gražų vilkdalgių žydėjimą. Žiedais jau pradžiugino ir irisai, o kardeliai turėtų pražysti pagal ankstyvumą. Patys ankstyviausieji žiedus išskleidžia liepos pabaigoje, vidutinio ankstyvumo – rugpjūčio pirmoje pusėje, o vėlyvieji, kurių augina daugiausiai, – rugpjūčio pabaigoje, artėjant rugsėjo 1 dienai. Tačiau koks bus kardelių žydėjimas, ar suformuotų žiedų nenukepins karštis, ji dar negali prognozuoti. Sako, kad iš visų jos gėlių kardelių auginimas šiemet yra sudėtingiausias.
Moteris pasakojo, kad šį pavasarį ji pasodino apie 10 tūkst. kardelių svogūnėlių, bet maždaug 30 proc. prastai augo ir visiškai sunyko. Toks sunykimo procentas, anot Daivos, yra labai didelis. Ji pamena, kad pavasarį sveikus svogūnėlius laiku pasodino į tinkamai paruoštą žemę, bet išdygę jie pagelsdavo, o kai kurie iš viso nedygo. Ji mano, kad jos kardelius puolė įvairūs kenkėjai. Šį sezoną parazitai ypač aktyvūs. Jau neišmano, kaip su jais kovoti, nes gėlininkystėje laiko išbandytos priemonės nepadeda.
Vynuogė šiltnamyje
Darbšti kalvarijietė dar augina vynuoges. Pernai jos vynuogyne buvo labai geras vynuogių derlius. Šiemet jos jį dar tik augina. Daiva pasakojo, kad pastarąją žiemą vynuogės labai stipriai apšalo. Be lauke auginamų, turi vieną ypatingą vynuogę, kurią augina šiltnamyje. Ji veda labai daug skanių uogų. Augintoja neabejoja, kad šiemetis vynuogių derlius bus kuklesnis. Nuo šalčio nenukentėjo tik pomidorų šiltnamyje žiemojusi vynuogė, kurią rūpestinga šeimininkė dar buvo pridengusi. Ši vynuogė lauko sąlygomis Lietuvoje iš viso neaugtų – neperžiemotų. Ji prašosi vis daugiau vietos šiltnamyje, šiuo metu jau užima pusę šiltnamio, o pomidorai iš šiltnamio vis labiau traukiasi į lauką.
„Įdomu tai, jog mano vynuogė šiltnamyje vadinasi „Aliošenkin“, dar ją vadina savižude, nes veda tiek daug uogų, kad susinaikina save, visuomet maždaug pusę susiformavusių kekių išskinu“, – apie išskirtinę augintinę pasakojo Daiva.
Užtarnautas poilsis buvusiai pareigūnei neprailgsta. Dabar įdomiai leidžia laiką su augalais, kurie parodo įvairų charakterį. Jai patinka auginti tuos, su kuriais tenka paeksperimentuoti, imasi to, kas neįprasta auginti mūsų klimato sąlygomis. Greta augalų Daivai greitai bėga laikas, nors šie metai jai pateikė ir daugiau išbandymų – per pandemiją neteko ištikimo augintinio persų kilmės katino. Sako nežinanti, kas jam pakenkė. Anot Daivos, buvo eilinė diena, augintinis papusryčiavo, sukniaukė ir sukrito. Dešimties metų gimtadienio augintinis nesulaukė, trūko vos poros mėnesių. Su ištikimu draugu Daiva dažnai nusifotografuodavo greta išaugintų arbūzų.
Draugystė su persų kilmės katinu ją paskatino po savaitės iš gyvūnų globos namų priimti globoti likimo nuskriaustą katiną. Dabar jos sodyboje bėgioja juodas persų kilmės katinas. Daiva sakė, kad jam per karščius tiktai bėda, bet išminties netrūksta, tad susiranda kokią nors vėsesnę vietelę.
Pati D. Macijauskaitė, kaip įvairių augalų augintoja, per pandemiją nuostolių nepatyrė. Gal tik prekyba dekoratyviniais augalais, išaugintomis tujomis, buvo kiek kuklesnė, nes buvo uždarytas turgus. Kita išauginta produkcija yra daugiau sezoninė ir neužsibūna. Daiva ne tik prekiauja gėlių žiedais, bet ir parduoda gėlių svogūnėlius. „Bent jau man dėl pandemijos labai didelių trukdžių nesijaučia, kad galėčiau skųstis. Galiu tik dėl oro, dėl kenkėjų guostis“, – sakė ji.
