Sodas ir daržas

Norintieji papuošti kiemą, terasą ar balkoną skuba rinktis augalus. Pasak gėlininkės Rūtos Petrulytės, kaip ir anksčiau, populiariausios yra pelargonijos, petunijos, surfinijos, begonijos, sprigės, vasariniai jurginai, našlaitės. Ne pirmi metai itin paklausios svyrančiosios našlaitės. „Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, – sakė pašnekovė. Dažnas renkasi našlaitines pelargonijas, kurių lapai ypač kvapnūs, o smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai primena našlaites.

Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai sėja juos jau vasario pradžioje, o nerūpestingi – tik kovo viduryje. Tačiau tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu laiku. Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kuo ji ilgesnė, tuo labiau pomidorai skuba nokinti vaisius.

Pamažu šylant orams vis labiau norisi išeiti į balkoną ir pasidžiaugti saulės spinduliais. O tai daryti dar maloniau, kai aplink žydi gėlės. Apie gėlių auginimą balkone ir kaip jas išsirinkti naujienų portalui tv3.lt pasakoja docentė dr. Ingė Auželienė. Šiemet balandžio mėnuo nestokojo staigmenų – vieną dieną buvo galima džiaugtis 16 laipsnių šiluma, o kitą – žemė pasidengdavo sniegu.

Kurkliai yra gana didelio dydžio vabzdžiai, kurių ilgis siekia iki 5 cm. Jie taip pat susiję su svirpliais, žiogais ir skėriais, tačiau, skirtingai nei jų tolimi giminaičiai, jie negali šokinėti. Jiems būdingos į kastuvą panašios priekinės galūnės, kurios yra labai išvystytos kasti. Dėl jų jie laikomi baisiais kenkėjais, nes jie kenkia augalams ir jų šaknims.

Gėlės – tikros sodo, darželio ar kiemo puošmenos. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ konsultantė Liucija Kunigiškytė patarė, kaip papuošti savo kiemą gėlėmis, kurios jau netrukus džiugins puošniais žiedais. Viena populiariausių ir labiausiai šiuo metu perkamų gėlių – kininiai ratiliai, kurios rūšių pasaulyje yra net apie 1 tūkst., o skiriasi jos ne tik žiedų spalvomis, bet ir jų dydžiu.

Jurginai yra tikra gėlynų pažiba, lietuvių pamilta itin seniai ir iki šių dienų jais galima pasigrožėti vasarą ir rudenį prie daugybės sodybų. Jų įvairiaspalviai žiedai puošia aplinką nuo liepos iki vėlyvo rudens, kartais net iki lapkričio mėnesio. Svarbu nepamiršti, kad lauke jie nežiemoja, todėl reikėtų pagalvoti, ar bus kur per žiemą išlaikyti šakniagumbius. Tai ir yra didžiausia problema auginant jurginus.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Rudeniškai pavasariški orai kol kas neleidžia įsibėgėti sėjai daržuose, tačiau jau po geros savaitės tikimasi darbus pradėti pilnu tempu. Būsimą derlių užauginti padės ne tik kokybiškos sėklos, bet ir geras dirvos paruošimas, priešsėlis ar daržovėms parinktas „kaimynas“. Ruošiant dirvą daržo augalų sėjai, pagrindiniai darbai yra kultivavimas ir frezavimas.

Kardeliai – tikra sodo ar kiemo pažiba, užburianti savo dekoratyvumu ir spalvomis. Dažnai norima žiedų sulaukti rugsėjo 1-ąją, kad vaikai, grįždami į mokyklas, galėtų jas dovanoti savo mokytojoms.  Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė portalui tv3.lt pasakojo apie šių gėlių sodinimo subtilybes ir patarė, kaip prižiūrėti, kad žiedai džiugintų ilgiau.

Išpuoselėta, tanki ir ryški veja – kiekvienos sodybos ir namų kiemo puošmena. Vienas didžiausių vejos augintojų galvos skausmų – samanos. Šie nereiklūs augalai labai greitai įsimeta į veją ir ją užgožia, pagadindami pastarosios dekoratyvumą ir grožį. Kad taip neatsitiktų, reikia pasitelkti visas priemones ir panaikinti sąlygas, dėl kurių samanos auga ir plinta vejoje. Dauguma įsitikinę, kad pagrindinė priežastis, kodėl veją išdarko samanos – rūgštus dirvožemis.

Svajojate apie gražią, išpuoselėtą veją, ant kurios smagu vaikščioti basomis, leisti laiką su šeima ar draugais? Nusiteikite reguliariai pjauti žolę. Kad šis darbas netaptų kančia ir netektų aukoti viso laisvalaikio, pats metas įsigyti kokybišką, jūsų poreikius atitinkančią vejapjovę. Nors visos vejapjovės atlieka tą pačią funkciją – pjauna žolę, tačiau jų įvairovė išties didelė. Štai keletas patarimų, kaip nesusipainioti ir tinkamai išsirinkti.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Samanų naikinimas susideda iš kelių etapų, kuriuos čia pristatysime. Jeigu jus samanos vejoje erzina, sužinokite, kodėl jos atsiranda, kaip jų atsikratyti, ir ką daryti, kad neatsirastų jų vėliau. Apie viską išsamiau – pasakoja „Geltonas karutis“ tinklaraščio autorė Lina Liubertaitė ir kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė-Ragauskienė. Paprastai manoma, kas samanų naikinimas aktualus tik tiems, kurių veja auga per rūgščioje dirvoje.

Dainininkas Egidijus Sipavičius įsileido į savo išpuoselėtą sodą. Atlikėjas TV3 laidai „Svajonių sodai“ pasakojo, kaip jam sekėsi jį sukurti ir kaip pavyko susidraugauti su dažnai namus teršiančiomis kregždėmis. Prieš trejus metus Egidijaus Sipavičiaus kieme buvo įgyvendintas želdinimo projektas. Pasak atlikėjo, želdynas jau atsiskleidžia visu savo grožiu.  „Pasiteisino viskas 100 proc.

Kauno rajone gyvenantis gėlininkas selekcininkas Paulius Ciplijauskas yra surinkęs įspūdingą bijūnų kolekciją. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ gėlininkas papasakojo, kokiomis savybėmis pasižymi skirtingos bijūnų veislės ir davė naudingų patarimų auginantiems šias nuostabaus grožio gėles. Žolinis bijūnas „Coral Louise“ Šie hibridiniai bijūnai labai tinka apželdinimui ir būna apkibę žiedais. Šie bijūnai žydi apie mėnesį ir rečiau naudojami skynimui.

Kompostavimas – ne tik patogus ir tvarus būdas atsikratyti sodo tvarkymo bei maisto atliekų, bet ir galimybė pačiam pasigaminti natūralių trąšų. Vis dėlto, prieš metant atliekas į komposto dėžę, verta įsitikinti, kad ji tinkamai sukonstruota ir prižiūrėta. Sodininkai ir daržininkai mato keleriopą kompostavimo naudą. Pastebima, kad kompostas veikia dirvos struktūrą: molingose dirvose jis pagerina oro laidumą, o smėlingose padeda normalizuoti drėgmės balansą.

Kopūstai – viena populiariausių ir lengviausiai auginamų daržovių. Kopūstai puikiai dera net ir sunkesnėje dirvoje, o kad šios daržovės derliumi galėtumėte džiaugtis nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens būtina žinoti, kokias veisles rinktis geriausia.

Samanos puošia, bet tik tada, kai auga ten, kur norite jūs, tačiau jei to netrokštate, jos tampa piktžolėmis ir galvos skausmu. Nors samanos jūsų žolytei nekenkia, tačiau veja dėl jų atrodo nelygi ir dėmėta. Tradiciškai samanoms naikinti  naudojamas geležies sulfatas. Dar galite vejos dirvos rūgštingumą sumažinti kalkių pagalba. Arba, kaip įprasta, galite pasidarbuoti grėbliu ir taip bandyti pašalinti nepageidaujamas samanas.

Dažnas sodininkas svajoja apie puikų rožių darželį, bet šios gėlės reikalauja ypatingos priežiūros ir meilės, todėl jas auginti ir ryžtasi ne kiekvienas. Tačiau skyrus pakankamai dėmesio, įspūdinga gėlyną galima susikurti ir savo jėgomis. Kaip tai padaryti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja tinklaraštininkė Ugnė Jonelytė-Debeikienė.

Jau planuojame, ką sodinsime darže ir gėlyne. Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų, kai nenorime naudoti cheminių preparatų? Daugybė augalų savo sudėtyje turi eterinių aliejų ir toksinų, atbaidančių ar žudančių kenkėjus bei ligų sukėlėjus. Vandeninės ar fermentuotos šių augalų ištraukos bei nuovirai tikrai pagausins mūsų derlių. Jie tinka ir kambariniams augalams apsaugoti. Dilgėlė Šis augalas ne tik naikina amarus, apsaugo nuo grybinių ligų, bet ir skatina daigų augimą.

Kaip ir kiekvienos technikos taip ir miško technikos išlaikymas yra ganėtinai nemažas reikalas. Gali atrodyti, kad tai padaryti nieko nekainuoja, tačiau yra priešingai. Pradedant nuo to, kad tokios technikos išnaudoja tikrai labai didelį kiekį kuro, kurį reikia nuolat pildyti. Tai transporto priemonė, kuriai kaip ir visoms kitoms reikalingos techninės apžiūros bei draudimai. Taip pat reikia paminėti tai, kad tokios technikos pastatyti bet kur nepastatysi, todėl tam reikalingos aikštelės.

Vienas dažniausiai šiltuoju metų laiku naudojamų sodo technikos įrankių – vejapjovė. Jų yra visokiausių – nuo paprastų mechaninių iki išmaniosiomis programėlėmis valdomų robotų, tad išsirinkti nėra lengva. Ekspertai pataria renkantis vejapjovę pirmiausia atsakyti į klausimus, kur ir kaip ją naudosite bei kokio rezultato tikitės.

Egzotinių vaisių auginimas populiarėja jau ir Lietuvoje. Vienas tokių – arbūzas, kuris puikiai auga ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Kokios arbūzų veislės yra tinkamos auginti lauke, domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“. Parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė pasakojo, kad dabar yra atsiradusi visiškai nauja hibridinė veislė, kuri auga ir lauke, o jos vaisių spalva ypatinga.

Ne vienų tautiečių kiemuose ar soduose galima sutikti tujų. Tai vienas populiariausių augalų, kuris kiemui suteikia žalumos ir gyvybės, tačiau taip pat ir atskiria nuo kaimynų ar gatvės triukšmo. Tad kaip reikia šį augalą prižiūrėti? Apie tai plačiau domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“. Tujas labai svarbu tręšti Želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė pasakojo, kad pavasarį tujas reikia tręšti.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Nei viena vasara nepraeina be kone populiariausios uogos – braškės, o šias uogas su pienu greičiausiai daugelis valgome nuo pat vaikystės. Dar maloniau, kai uogas valgome šviežiai nuskintas, tiesiai iš daržo.  Norintiems užsiauginti braškių, dabar tinkamas metas jas sodinti, o kad būtų lengviau, portalui tv3.lt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Hortenzijos Lietuvoje ypač populiarios, o kaip gi gali būti kitaip, juk jų žiedai tokie dideli, gražūs, o dar galima pasirinkti ir mėgstamą spalvą ar formą. Pasak „Geltono karučio“ tinklaraščio autorės – tam, kad hortenzijos ir išliktų gražios jas būtina genėti. Lina Liubertaitė sako, kad hortenzijas galima genėti ir rudenį, kai kurie jas geni netgi vasarą, tačiau, jeigu nespėjote to padaryti praeitą sezoną, neverta nusiminti.

Ar žinote, kad balandis, antrasis pavasario mėnuo, mūsų tautosakoje vadintas ypatingai gražiu vardu – Žiedų mėnesiu? Pagal romėnų kalendorių šis mėnuo yra globojamas Veneros – meilės ir grožio deivės. Paskutinį balandžio savaitgalį narcizų žydėjimas Druskininkuose visa tai sujungs į vieną ir sukurs neįprastą ir išskirtinį reginį.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Šių sodo puošmenų sodinukus, augintus vazonuose, galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o žiedų galima sulaukti balandžio-birželio mėnesiais. Šiuos augalus išauginti nėra taip paprasta. Jiems reikia rūgščios žemės, pavėsio ir kitų sąlygų, tačiau žinant pagrindines rekomendacijas, kuriomis dalinasi „Žalia stotelė“ specialistai, net neabejojame, jog spalvingi rododendrų žiedai pradžiugins kiekvieną sodininką. Štai ką reikia žinoti apie rododendrų sodinimą ir priežiūrą.

Cinamonas yra puikus prieskonis, naudojamas maistui gardinti. Bet ar žinojote, kad šį prieskonį galite naudoti ir savo sode? Cinamonas buvo populiarus ilgą laiką. Šiais laikais jį naudojame tik virtuvėje. Nesvarbu, ar dedate jo į kokteilį, ar kepate cinamono ir obuolių pyragą, neįsivaizduojame virtuvės prieskonių lentynos be cinamono.

Daugelis sodininkų kasmet svajoja apie gausų vaisių derlių. Ir žinoma, tai priklauso nuo jų priežiūros bei tinkamo pasodinimo. Vis dėlto, neretai pasitaiko klaidų, todėl „Žalia stotelė“ supažindina, kuriuo laiku, kada ir kaip tinkamai pasirūpinti vaismedžiais. Kada sodinti? Vazonuose (konteineriuose) užaugintus medelius galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o iškastus iš dirvos – rudenį, kai sustoja vegetacija arba ankstyvą pavasarį, kai lapai dar nepradėję skleistis.

Sutiksite, kad rododendrų grožiui atsispirti sunku. Šių sodo puošmenų sodinukus, augintus vazonuose, galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o žiedų galima sulaukti balandžio-birželio mėnesiais. Šiuos augalus išauginti nėra taip paprasta. Jiems reikia rūgščios žemės, pavėsio ir kitų sąlygų, tačiau žinant pagrindines rekomendacijas, kuriomis dalinasi „Žalia stotelė“ specialistai, net neabejojame, jog spalvingi rododendrų žiedai pradžiugins kiekvieną sodininką.

Visai neseniai Vilniuje, Bernardinų kapinėse gausiai pražydo mažos mėlynos spalvos gėlytės. Vilniečiai suskubo aplankyti šią spalvingą vietovę, tačiau paskubėti reikėtų ir visiems, norintiems pamatyti šias gėles. Gamtininkas Almantas Kulbis perspėja, kad jos ilgai nežydės. Užupyje esančios Bernardinų kapinės pamėlynavo nuo mažų pavasarinių gėlyčių vadinamų sibirinėmis scylėmis. Šios gėlės žydi labai trumpai, tad norintiems jas pamatyti reikėtų suskubti.

Į kapines atėjus aplankyti savo mirusių giminaičių ar draugų, galima pamatyti ir nelabai malonų vaizdą – nukramtytus gėlių žiedus. Apie neseniai atsiradusį stirnų įprotį ėsti kapų gėles ir kaip jas atbaidyti pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Dauguma žmonių be galo rūpestingai prižiūri savo artimųjų kapus – dega žvakutes, išravi piktžoles, sodina gėles. Tačiau atėjus aplankyti kapo, galima savo pasodintų gėlių ir neberasti.

Balandis – darbingiausias sodininkų metas. Pats laikas pagalvoti ne vien apie derlių, bet ir apie aplinkos grožį. Todėl gėlynuose atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles. Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.

Sutiksite, kad rožės – gėlių karalienės ir sodas, papuoštas rožių krūmais, abejingų tikrai nepalieka. „Žalia stotelė“ specialistai atkreipia dėmesį, jog palankiausias metas sodinti rožes yra balandžio 14 d. – gegužės 14 d., o auginti rekomenduojama pasirinkti saulėtą vietą, tačiau lengvas šešėlis ankstyvą popietę – netgi naudingas (ypač tamsių spalvų rožėms). Tam, kad būtų lengviau nuspręsti, kokiomis rožėmis papuošti savo sodą, supažindiname su populiariausiomis šių gėlių rūšimis bei sodinimo...

Pavasariniai sodo darbai jau įsibėgėjo. Sodinti gėles pats tinkamiausias metas yra dabar, kokias gėles sodinti ir kaip jas suderinti tarpusavyje pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr. Arūnas Balsevičius. Dažniausiai kiemuose sodinamos gėlės skirstomos į mėgstančias šviesą ir mėgstančia pavėsį. VDU Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums pasisekė, kadangi tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius kaip reikiant džiugins savo gausa. 1. Vietos parinkimas Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva.

Atėjus pavasariui imame svarstyti ne tik, ką šiemet sėsime ir sodinsime savo kieme, bet ir kaip apželdinsime savo artimųjų kapus. Gėlių pasirinkimas įvairiuose turgeliuose, prekybos centruose ir specializuotose pardavimo vietose yra toks, kad ima suktis galva, o iš gausios žiedų jūros išsirinkti yra pakankamai sunku.

Praėjus pirmajam pavasario mėnesiui, dėmesys nuo kiemo darbų perėjo prie šiltnamių. Kaip teisingai šiltnamį paruošti sėjai, ką ir po ko geriausia sėti ir ar tikrai verta kliautis mėnulio fazėmis sėjos metu? Nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje pirmieji darbai prasideda įpusėjus kovo mėnesiui.

Atėjus pavasariui prasidėjo ir sodo darbai: nuo rudens užsilikusių lapų grėbimas, medelių genėjimas, tvarkymasis.  Ne paslaptis, kad daugelis šakomis, lapais ar kitomis šiukšlėmis vis dar atsikrato jas sudegindami. Ką ir kur galima deginti naujienų portalui tv3.lt papasakojo Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Vita Stančikienė.

Sutiksite, kad sunku rasti žmogų, nemėgstantį arbūzų. Tai puiki atgaiva karštą vasaros dieną, be to, arbūzų minkštime yra gausu medžiagų, kurios ne tik skatina deginti riebalus, bet ir suteikia geros nuotaikos, energijos. Nors Lietuvoje auginti arbūzus vis dar nėra įprasta, yra veislių, kurios puikiai dera lauko sąlygomis ir būtent dabar – balandžio mėnesį yra tinkamas metas sėti arbūzus daigams. Tam, kad sėklos sudygtų, optimali dirvos temperatūra turi būti 12-15 laipsnių šilumos.

Pavasariui įsibėgėjant vis dažniau skubame laiką leisti gryname ore, užsiimti darbais darže ir rūpintis laukiančiu derliumi. Būtent šis laikotarpis - balandžio mėnuo, palankiausias metas sėti ridikėlius, žirnius, salotas, špinatus, prieskoninius augalus, pupas bei ropes. Neabejojame, jei šias sėklas pasėsite tinkamai ir palankiausiu metu - derliaus gausa tikrai nustebins. Tam, kad taip ir nutiktų, „Žalia stotelė“ įvardina, ką būtina žinoti prieš sėjant minėtas daržoves.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. „Žalia stotelė“ specialistai supažindina, ką reikėtų žinoti apie augalų purškimą ir priemonių įvairovę.