Norintiems užsiauginti braškių, dabar tinkamas metas jas sodinti, o kad būtų lengviau, portalui tv3.lt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. Nobertas Uselis papasakojo, kokia vieta braškėms auginti tinkamiausia, kaip jas tinkamai sodinti, prižiūrėti ir kaip kokių klaidų nedaryti.
Jei ruošiatės auginti braškes, jau galite pradėti jų sodinimą. Kiek ilgai jis galės tęstis, priklauso nuo daigų pasirinkimo.
„Sodinti reikia kaip galima anksčiau. Šiuo metu kaip tik, jei jau į dirvą įeinam, galima ją išpurenti, tai jau ir laikas. Sodinti galima praktiškai iki tol, kol iškelia žiedynus – iki gegužės vidurio jau reiktų baigti. Jeigu sodinam šviežiais daigais, tai maždaug iki gegužės vidurio, ne vėliau. Jeigu frigo (šaldytais) daigais, tai galima ir vėliau sodinti“, – aiškino docentas.
Žemė braškėms ruošiama rudenį
Patyrę braškių augintojai jau žino, kad žemę reikia pasiruošti iš rudens – pašalinti piktžoles, suarti bei patręšti. Dabar, tinkamai pasiruošus žemę, belieka supurenti žemę ir sodinti daigus.
Svarbu parinkti tinkamą vietą braškių auginimui. Ji neturėtų būti žemai, tokiose vietose, kur gali užsistovėti vanduo.
„Svarbiausia, kad nebūtų lomos, nes tada stovės vanduo. Turėtų būti ant kalvelės arba nuolydis, kad už braškių liktų didesnis nuolydis, kad šaltas oras, kuris yra sunkesnis, nusidrenuotų į žemesnę vietą. Tada braškės bus mažiau jautrios šalnoms. Šiaip, geriausiai braškėms tinka priesmėlis, priemolis“, – apie vietos parinkimą kalbėjo N. Uselis.
Nesodinkite braškių žemėje, kurioje anksčiau augo bulvės ar pomidorai – tokioje dirvoje puls pašaknio ligos: „Nėra gerai sodinti po daržovių, kurios turi bendrų pašaknio ligų – bulvių, pomidorų, agurkų. Ir braškės po braškių nėra gerai, bet kartais sodina, jeigu braškių veislės atsparios pašaknio ligoms. Bet jeigu veislės jautrios, tai tada geriau į tą pačią vietą greitai negrįžti, neauginti. Jeigu kai kas bando senuose šiltnamiuose, kur ilgą laiką augo pomidorai ir agurkai, pasodinti braškes, jos ten labai serga pašaknio ligomis.“
Nors augalų, šalia kurių auginti braškes nereikėtų, lyg ir nėra, tačiau venkite vietų, kur kiti augalai gali sudaryti šešėlį. Braškėms reikalinga saulė ir pavėsyje augti joms nepatiks.
Kad ir kokius braškių daigus pasirinksite – šviežius ar šaldytus – būtina, kad jie negautų per daug saulės bei vėjo, kad neišdžiūtų šaknys.
„Jeigu šviežiai kasti daigai, būtų gerai apvelti molio mišiniu, bet taip daroma retai. Svarbiausia nesudžiovinti daigų. Iškastas daigas turi matyti kuo mažiau saulės ir vėjo, kad nesudžiovinti šaknų, laikyti drėgnai. Jeigu frigo daigai, juos tiesiog sodina. Svarbu, kad augalai nepabūtų atvirai vėjyje ir saulėje. Reikia slėpti nuo saulės, sukišti ir palaistyti“, – pasakojo specialistas.
Braškių tręšimas reikalingas ir naujuose, ir senuose braškynuose
Paruošus dirvą, galite pradėti sodinimą. Daigai neturėtų būti pasodinti per giliai, svarbu, kad jų jauniausi lapai būtų virš žemės.
„Reikėtų, kad šerdelė neužsipiltų žemėmis ir nepasodinti į duobutę, nes jeigu palaistysim arba užeis liūtys, patys jauniausi lapeliai atsidurs po žeme, tada augalas žus. Arba pasodina gerai, bet į duobutę. Vis tiek, žemė supurenta būna, suspaudžia į duobutę, o kai palaisto, ta puri žemė užbėga ant šerdelės ir tokie augalai vegetuoja ir galiausiai žūsta“, – aiškino N. Uselis.
Augalus sodinkite maždaug per sprindį vienas nuo kito – 20-25 centimetrų atstumu. Jei nusprendėte sodinti keliomis eilėmis, tarpas tarp jų turėtų būti maždaug 50 centimetrų. Pasodintus daigus būtina palaistyti, o vėliau laistymo dažnumas priklausys nuo oro sąlygų.
„Pasodinus būtina palaistyti vieną kartą, jeigu ir drėgna. Paskui, aišku, jeigu saulėti, vėjuoti orai ir nelyja, ypatingai pavasarį, reikia kas kelias dienas palaistyti, o jeigu lietingas oras, tai nelaistom.
Kalbant apie tręšimą, ruošiant žemę, dar rudenį, ją reikia patręšti kompleksinėmis trąšomis. Vėliau, jau pasodinus augalus, patręšti reikėtų po poros savaičių.
„Prieš įveisimą, reikėtų patręšti dirvą, ją ruošiant, kultivuojant ir pasirinkti kompleksines trąšas, kur yra azotas, fosforas, kalis ir kad kalio būtų daugiau. Paskui, jau augančius, po kokių 2-3 savaičių, kai pasodinti augalai prigyja, galima patręšti azotu, salietra, kad paskatintų augimą. Šiaip, per daug braškės netręšiamos, bet visai netręšti negalima, turi būti augimas“, – kada ir kuo tręšti braškes paaiškino docentas.
Turintiems braškynus iš seniau, pagrindinis tręšimas būtinas nuėmus derlių, įpusėjus liepai: „Senesniuose braškynuose, pagrindinis tręšimas – po derliaus nuėmimo. Tuoj pat reikia nupjauti lapus, jeigu juos pjaunam, ravėti, purenti dirvą ir patręšti antroje liepos pusėje, iki rugpjūčio. Rugpjūčio mėnesį augalai auga, o pabaigoje formuoja žiedinius pumpurus būsimam derliui“, – kalbėjo N. Uselis ir pridūrė, kad suvėlavus su šiuo tręšimu augimas užtęsiamas ir sumažėja būsimas derlius.
Įvardijo populiariausias braškių veisles
Pavasarį pasodinus braškes, derliaus greičiausiai sulauksite kitą vasarą, ypač, jei sodinate šviežius daigus. Tokiu atveju, geriausia visiškai nuskinti žiedynus ir uogų šią vasarą jau nesitikėti.
„jeigu sodinant šviežiai kastus daigus, ypatingai, jeigu vėluojam sodinimą pavasarį, geras derlius bus kitais metais. Jeigu vėluojam ir sodinam prastesnius daigus, tai geriau nuskinti žiedus, kai jie pasirodys, nes užaugs tik pavienės uogos“, – pataria N. Uselis.
Pasirinkus šaldytus daigus, derliaus taip pat gali tekti palaukti. Tačiau galite rinktis aukštos kategorijos braškių daigelius – jų derliumi mėgausitės jau po poros mėnesių.
„Sodinant šaldytus daigus, jeigu jie yra stambūs, pagal kategoriją yra A+ arba A++ kategorijos, juos pasodinus, po mėnesio jie žydi, nes yra suformavę žiedynus, o dar po mėnesio dera. Praktiškai, šiuo metu pasodinus, po dviejų mėnesių jau galima skint uogas. Jeigu frigo daigai yra žemesnės kategorijos, plonesni, geras derlius neišauga – būna pavieniai žiedynai ir pavienės uogos”, – kalbėjo docentas.
Braškėms pradėjus žydėti, jas pamulčiuokite šienu. Tačiau venkite dažnai daromos klaidos: “Auginant dirvoj, lygiam paviršiuj, mulčiuojama šiaudais žydėjimo metu, kad uogos būtų švarios – gulėtų ne ant žemės, o ant šiaudų. Šiaudai, atėjus lietui, tuoj pat išdžiūna ir uogos sausai guli ant šiaudų, o jeigu ant šlapios žemės – uogos daugiau pūna. Jokiu būdu negalima mulčiuoti nušienauta žole, nes ji pūna, būna prastas uogų kvapas, pakyla temperatūra, viskas šunta ir uogos daugiau pūna.”
Pradedantiesiems, N. Uselis turi keletą veislių pasiūlymų. Iš ankstyvųjų veislių, verta rinktis „Honeoye“ ir „Rumba“. Populiarios vidutinio ankstyvumo veislės – „Elkat“, „Syria“, „Sonata“. Taip pat labai norima ir populiari nauja veislė „Asia“, tačiau pastaroji yra jautri antraknozei. Norintiems auginti vėlyvas veisles, docentas pataria rinktis „Pandora“. Tačiau svarbu kas kelis augalus pasodinti „Pegasus“ veislės braškių dėl geresnio apsidulkinimo. Taip pat iš vėlyvųjų populiari veislė „Malwina“, tačiau, N. Uselio teigimu, ji yra mažiau derlinga nei anksčiau minėtoji „Pandora“.
