Trys Lietuvos komercinių bankų ekonomistai – Nerijus Mačiulis iš „Swedbank“, Žygimantas Mauricas iš „Luminor“ bei Tadas Povilauskas iš SEB – apžvelgė nekilnojamojo turto rinką ir galimą jos įtaką Lietuvos ekonomikai.
Ž. Maurico nuomone, kad dabar reikėtų didelį dėmesį skirti investavimui į miestų infrastruktūrą. Pasak jo, 2009 m. vyriausybė ekonominei krizei pasiruošusi nebuvo ir tik atėjus sunkmečiui pradėjo rūpintis renovacija, o sulėtėjus privataus statybų sektoriaus aktyvumui, viešasis sektorius nebuvo pasiruošęs perimti estafetės.
„Jau dabar reikia planuoti investicijas į rajono ar viso miesto infrastruktūrą, kad nebūtume užklupti netikėtai“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo tvirtinimu, dabar Vilniuje gerinti gyvenimo kokybę yra susidariusi palanki situacija: miesto skola mažėja, didėja pajamos į biudžetą.
„Jei mes sumausime Vilnių... Vilnius yra pagrindinis demografijos šaltinis. Mes negalime leisti sau Vilniaus paversti miestu, kuris skirtas tik darbui. Jis turi būti skirtas gyventi šeimoms“, – samprotavo „Luminor“ ekonomistas.
Senatvėje reikėtų parduoti namus
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko tvirtinimu, nekilnojamojo turto rinka po dešimtmečio gali patirti ryškų pokytį: „Potencialių būsto pirkėjų gali sumažėti dvigubai.“
Ekonomisto teigimu, dabar Vilniuje ir Vilniaus rajone 30–34 m gyventojų yra 50 tūkst., o 20–24 m. amžiaus beveik dvigubai mažiau – 24 tūkst.
„Jei nebus naujos gyventojų bangos į Vilnių, tai akivaizdi indikacija mūsų rinkai“, – kalbėjo SEB banko atstovas.
T. Povilauskas mano, kad Lietuvoje nėra efektyviai išnaudojamas nekilnojamasis turtas. Ekonomisto teigimu, vakaruose žmonės išėję į pensiją parduoda savo didelį gyvenamąjį plotą ir įsikrausto į mažesnį: „Lietuvoje dažniausiai pensininkai pasilieka savo būstą, kad būtų vaikams.“
SEB banko atstovas sakė, kad nors Lietuvoje tokia praktika dabar reta, ateityje tai gali atsitikti dažniau, nes tai yra vienas iš būdų senatvėje gauti papildomų pajamų.
T. Povilauskas palaiko idėją įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau, tokiu atveju, ekonomistas siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
SEB banko atstovas teigia, kad reikėtų apmokestinti ne pagrindinį būstą. Pasak jo, tai būtų vienas iš būdų geriau paskirstyti kapitalą: visuomenei senstant, atsiranda laisvų namų, o nesant nekilnojamojo turto mokesčio, jie lieka nenaudojami.
„Pavyzdžiui, Panevėžyje yra daug tuščių butų, bet emigrantai jų nenuomoja, jie stovi tušti. Nekilnojamojo turto apmokestinimas tokius butus paleistų į rinką“, – konferencijos metu kalbėjo T. Povilauskas.
Butai dabar pigesni nei prieš krizę
„Swedbank“ atlikti skaičiavimai rodo, kad vidutinė butų kaina dabar yra mažesnė nei didžiosios ekonominės krizės išvakarėse 2007 m. O per tą laiką vidutinis darbo užmokestis išaugo daugiau nei 70 procentų.
„Net jei atrodo, kad butai brangsta gana sparčiai, užmokestis per pastaruosius 9-erius metus augo sparčiau negu brango butai“, – teigė banko vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
Pasak jo, visuose didžiuosiuose miestuose padidėjo buto įperkamumo indeksas, tad dabar šeimai statistiškai reikia skirti mažiau nei 30 procentų pajamų, kad galėtų įsigyti naują būstą.
N. Mačiulis teigė, kad pastaruosius metus matoma, kad būsto nuomos kaina kilo sparčiau nei butų kainos. Ekonomisto tvirtinimu, tai iliustruoja, kad net ir kylant butų kainoms, nuomos kainos kyla sparčiau.
„Nuomotojai nesusiduria su problema brangiai išnuomoti butą. Tai rodo, kad rinka arti balanso“, – svarstė „Swedbank“ ekspertas.
Kaip vertina artėjančią krizę
N. Mačiulio duomenimis, lietuviai į pastaruosius du metus vykstančias diskusijas apie artėjančią ekonominę krizę reaguoja daug ramiau nei kaimynai latviai ar estai.
Ž. Maurico teigimu, lietuvių ramybė nėra be pagrindo, nes šį kartą mūsų šalis daug geriau pasirengusi galimam finansiniam sunkmečiui.
„Jei 2008 m. mes buvome šalis, kuri buvo viena iš labiausiai nukentėjusių, tai dabar būtume vieni tų, kurie nukentėtų mažiausiai“, – kalbėjo „Luminor“ banko ekonomistas.
T. Povilauskas išskyrė tai, kad jaunimas nėra linkęs taupyti, dėl to neturi pinigų, pavyzdžiui, pradiniam įnašui perkant naują būstą. Ekonomisto manymu, toks elgesys gali būti rizikingas, jei ateitų krizė.
Ekonomistai buvo paprašyti pateikti prognozę, kiek per artimiausius metus turėtų brangti būstas Lietuvoje.
„Normalus būsto pirkėjas neturėtų galvoti apie tai“, – atsakė N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomisto teigimu, būstą reikia pirkti tada, kada jo reikia.
Ž. Maurico manymu, kitais metais būsto kaina kils apie 2,4 proc., T. Povilauskas spėjo, kad būstas gali pabrangti 4,8 proc.
Lietuvos bankas Kaune organizavo metinę nekilnojamojo turto konferenciją, kurios metu Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigė, kad Lietuvoje siūloma pagal vertę apmokestinti nekilnojamąjį turtą progresiniu tarifu. Maksimalus mokesčio tarifas siektų 1 proc. (dabar yra 2 proc.).
