Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan. statinių bendra vertė viršija 220 000 eurų.
„Be to, „prabangaus turto“ mokesčio tarifas per pastaruosius metus kito. Štai 2012 – 2014 metais mokestis siekė 1 proc., 2015 – 2017 m. 0,5 proc., o nuo 2018 m. yra nustatytas progresinis mokesčio tarifas: 0,5 proc., 1 proc., 2 proc.“, – nurodė ji.
Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorės pavaduotojos Audronės Miknevičienės teigimu, 2016 metais šį mokestį mokėjo 2 tūkst. Lietuvos gyventojų, į biudžetą surinkta kiek virš 1 mln. eurų. 2017 metais šį mokestį jau mokėjo apie 2,8 tūkst. Lietuvos gyventojų. Į biudžetą, Finansų ministerijos duomenimis, surinkta beveik 1,4 mln. eurų.
Mokestis tik „simbolinis“
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tv3.lt komentavo, kad planuojant Lietuvos biudžetą šis 1 mln. eurų įnašas nieko nereiškia – jis gali likti paklaidos ribose. Tiesa, jis pastebi, kad tokio mokesčio tikslas ir nebuvo surinkti daugiau lėšų į biudžetą, o veikiau atvėsinti NT rinką, apsaugoti ją nuo galimų NT burbulų.
„Tas mokestis praktiškai parodomasis. (...) Visų pirma tikrai nėra tokį turtą turinčių gyventojų daug. Nes ta riba, nuo kurios reikia mokėti mokestį, yra pakankamai aukšta ir labiau aktuali didmiesčiams, net labiau Vilniui. Kitas dalykas, dalis turto galbūt perduodama į įmonių balansus, nes komercinio nekilnojamojo turto mokestis yra mažesnis. Gal imtasi ir kitų priemonių: perrašyta kitiems asmenims, faktiškai pasiliekant to turto valdytoju. Bet kadangi tos sumos labai mažos, tiek bendra prasme milijonas eurų, tiek tas mokestis išeina keli šimtai eurų, tai nei VMI labai skiria resursus. Ir dalis gal tiesiog net nemoka, nėra pakankamai sužiūrimos vertės“, – mano ekonomistas.
Jis pastebi, kad turto vertė su metais auga, tačiau retas, kuris kviesis pas save vėl turto vertintojus, kad šie nustatytų, ar vertė jau viršijo tą ribą, nuo kurios mokamas mokestis.
„Aišku blogai, kad tas mokestis diskriminuoja kažkiek tuos, kurie neseniai įsigijo turtą ir su paskolomis, nes tada tos vertės dirbtinai negali sumažinti. Gal tikslą mokestis pasiekia, atvėsina NT rinką, skolinimosi rinką, bet teisingumo prasme tai manau, kad tikrai yra daug prabangesnio turto, kur to mokesčio nemoka“, – teigia Ž. Mauricas.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas portalui tv3.lt teigia, kad šis mokestis orientuotas tik į santykinai labai brangaus NT apmokestinimą. O dar kai mokesčio bazė tokia maža, nei reikšmingų biudžeto pajamų, nei apčiuopiamo perskirstymo šis mokestis neužtikrina.
„Pagal Lietuvos teisinę sistemą apmokestinamas yra ne turto vienetas, o turto savininkas, todėl didinant jų skaičių mokesčio galima arba apskritai išvengti, arba sumažinti“, – sako analitikas.
Skatintų apmokestinti daugiau gyventojų
A. Dabušinskas primena, kad Lietuvos bankas tiek 2017 m., tiek 2018 m. viešųjų konsultacijų dėl mokesčių pakeitimų mūsų šalyje metu siūlė labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, tačiau su tam tikromis išimtimis.
„Siūlyta taikyti santykinai žemą, tačiau progresinį tarifą, taip užsitikrinant ne tik (potencialiai) didesnes ir labiau diversifikuotas biudžeto pajamas, bet ir sumažinant šio mokesčio vengimo galimybes, labiau „išskaidrinant“ Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą. Neapmokestinamo NT vertės kartelę būtų prasminga naudoti ir toliau, tačiau ji, labiausiai tikėtina, turėtų siekti kelias dešimtis, o ne šimtus tūkstančių eurų“, – komentuoja jis.
Ž. Maurico teigimu, idealiu atveju Lietuvoje turėtų egzistuoti visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, tačiau labiau kaip infrastruktūros mokestis. Tai yra, mokestis būtų mokamas priklausomai nuo to, kokioje vietovėje yra NT. Jei aplinkui gerai išvystytas susisiekimas, yra darželių ar mokyklų, mokestis turėtų būti didesnis nei tam, kuris gyvena vienkiemyje. Pasak jo, taip atsirastų tam tikras teisingumas ir būtų lengviau šitokį mokesti paaiškinti žmonėms.
„Yra ir lūšna, ir dangoraižis Šnipiškių rajone. Tai turėtų mokėti tą patį mokestį arba labai panašų. Tokio mokesčio reikalingumą lengviau paaiškinti, nes žmogus moka mokestį už tą infrastruktūrą, kuri jį supa. Namas miesto centre tai gali nueiti į parduotuvę, darželį ir pan. Jei vienkiemyje gyveni to nėra. Tad ir atitinkamai ten moki mokesčius, čia nemoki. Ir efektyviai tada skatina išnaudoti žemę“, – sako ekonomistas.
Tiesa, toks mokestis geras tik tokiu atveju, jei bus padaryta išimčių, sako Ž. Mauricas. Panašūs modeliai egzistuoja Singapūre, Airijoje, Šveicarijoje.
Visgi ekonomistas įsitikinęs, kad visuotinio NT mokesčio mes dar neturėsime ilgai, nes tam turi būti pasirengusi pati visuomenė.
Išsiskiriame nuo kitų
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas nurodo, kad pagal naujausius 2016 metų duomenis, Lietuvos biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčių (0,3 proc. BVP) yra bent keturis kartus mažesnės nei ES valstybėse senbuvėse (1,3 proc. BVP) ir trečdaliu mažesnės nei naujosiose ES narėse (0,5 proc. BVP).
„Nors yra išimčių, išsivysčiusiose Vakarų šalyse biudžeto pajamų dalis iš NT mokesčių paprastai yra reikšmingesnė nei Centrinės ir Rytų Europos šalyse“, – sako jis.
A. Dabušinskas taip pat pastebi, kad NT mokesčio nauda neapsiriboja vien tik mokestinėmis pajamomis.
„Tarptautinio valiutos fondo tyrėjų vertinimu, visuotinis būsto apmokestinimas daro reikšmingą poveikį būsto kainų kintamumui: didėjantis mokesčio tarifas mažina, o mažėjantys mokesčiai didina būsto kainų svyravimus. Visuotinis NT mokestis prisidėtų prie didesnio Lietuvos finansų sistemos stabilumo. Toks mokestis paveikia ir būsto pirkimo nuomai aktyvumą bei sumažina nepamatuotą investuotojų veikimą būsto rinkoje ir tokio elgesio paskatinto rinkos kaitimo galimybes.
NT mokestis galėtų prisidėti mažinant ekonominę nelygybę Lietuvoje, paskatinti efektyviau naudoti esamą būsto fondą, nes sukurtų paskatas gyventojams rinktis jų finansines galimybes ir poreikius atitinkantį būstą, taip pat skatintų reguliarų būsto fondo atnaujinimą“, – nurodo jis.
