tomas garbaravičius

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, trys pagrindiniai Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“, SEB ir Šiaulių bankas – turės pasiruošti, kad ištikus krizei jie galėtų patys padengti nuostolius ir tęsti veiklą.  Lietuvos bankas (LB) gruodžio pabaigoje pirmą kartą nustatė, kad trys bankai turės laikytis privalomų minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, pranešė LB. Tam jie turės sukaupti dar 601 mln.

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti. Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Pastaraisiais metais paskolą būstui imantys lietuviai bankams turi atseikėti vis daugiau pinigų palūkanoms. Tai Lietuvos gyventojams papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Šalies bankai nesikuklina taip pelnytis žmonių sąskaita, nors bendrai eurą turinčiose šalyse palūkanos vis mažėja. Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Būsto paskolas pasiėmę žmonės 2019 m., tikėtina, už jų palūkanas turės atseikėti daugiau pinigų nei 2018 m. Tačiau gąsdintis dėl galimai pakilsiančių palūkanų normų nereikėtų, ramina specialistai. Esą skaudžiau piniginėms atsiliepti gali brangstantis nekilnojamasis turtas. Sunerimti reiktų ne dėl palūkanų  Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono, ilgus metus buvusios minusinės palūkanos bankų netenkino.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Lietuvos bankas (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius pareiškė, jog valstybei toliau didinant paramą jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose, tokie veiksmai gali išbalansuoti rinką ar padidinti būsto kainas. Šių metų biudžete šioms subsidijoms skirta 4 mln. eurų, kitąmet planuojama skirti 10 mln. eurų. LB skaičiuoja, kad tai paskolų apimtį dar šiais metais gali padidinti 27 mln. eurų, o kitais – 70 mln. eurų, o tai, T. Garbaravičiaus teigimu, sudarytų 14 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų už tai, kad ieško geriausių skolinimosi sąlygų. „Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą.

Kibernetinių išpuolių išsipildymo tikimybė ir galimas poveikis Lietuvos finansų sistemai yra didžiausia rizika, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Nors ir šiek tiek atslūgusi, tarp svarbiausių rizikų finansų sistemai tebėra ir nekilnojamojo turto rinkoje perkaitimo keliama grėsmė. „Finansinės paslaugos elektroninėje erdvėje vartotojams jau tapo ir kasdienybe, ir būtinybe.

Lietuvos bankas (LB) 2017 metais iš investicijų patyrė 29,8 mln. eurų nuostolių, o juos lėmė JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukis. LB valdybos narys Tomas Garbaravičius teigė, kad per 2015–2017 metais bankas iš investicijų uždirbo daugiau nei 50 mln. eurų pelno. „Per praėjusius tris metus uždirbome 54,5 mln. eurų, kas sudarė 2,2 proc.

Kibernetinių išpuolių ir netvarios nekilnojamojo turto (NT) rinkos raidos rizikas finansų įstaigos nurodo kaip svarbiausias šalies finansų sistemai. Be to, šių rizikų svarba pastaraisiais metais didėja, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. „Saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimas finansų įstaigoms šiemet tapo vienu svarbiausiu rūpesčių. Taip pat netvari NT rinkos raida Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą, nes jos svarba didėja pastaruosius pustrečių metų.

Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek šešėlis, tiek nuomos kaina. Norėjo išnuomoti už 22 proc. didesnes sumas „Capital“ NT brokeris Eimantas Dumbrava Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje pristatė savo paskaičiavimus, remdamasis aruodas.lt informacija.

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto sandorio, tiek pradėta baimintis dėl nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Lietuvos banko įstatymo pakeitimus, kuriais centriniam bankui suteikiama teisė vykdyti makroprudencinę politiką, sudaromos sąlygos efektyviau užkardyti makrolygio rizikas ir taip sustiprinti visos finansų sistemos stabilumą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą. „Vykdydami makroprudencinę politiką ypač daug dėmesio skirsime ankstyvam finansų sistemai kylančių grėsmių, tokių kaip kredito burbulai, identifikavimui.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei centrinio banko Valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas ekonomistas Tomas Garbaravičius. Šiai kandidatūrai pritarė rekomendacijas dėl Valdybos narių skyrimo teikianti Patariamoji taryba, sudaryta iš žinomų šalies ekonomistų, finansų ir verslo pasaulio autoritetų.