LB valdybos narys Tomas Garbaravičius teigė, kad per 2015–2017 metais bankas iš investicijų uždirbo daugiau nei 50 mln. eurų pelno.
„Per praėjusius tris metus uždirbome 54,5 mln. eurų, kas sudarė 2,2 proc. Nors praėjusiais metais finansinio investavimo rezultatas buvo neigiamas, kiekvienais metais gali būti ir sumažėjimas, bet svarbu, kaip sekėsi investuoti vidutiniu laikotarpiu. Nuostolis pernai buvo išskirtinai dėl JAV dolerio nuvertėjimo euro atžvilgiu“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė T. Garbaravičius.
LB finansinio turto grąža be valiutos kurso ir aukso kainos pokyčių įtakos pernai buvo 1,14 proc. Lietuvos banko valdomo finansinio turto grąža 2017 m. buvo 1,41 proc. be valiutos kurso ir aukso kainos pokyčių įtakos.
„Atmetus valiutos kurso pokyčių įtaką, pavyko pasiekti gerų investavimo rezultatų sudėtingoje mažų ar net neigiamų palūkanų aplinkoje. Didinome investicinių priemonių arsenalą, tuo pat metu maksimaliai išskaidydami riziką. Pirmieji iš pasaulio centrinių bankų pritaikėme pažangų rizikos pariteto metodą, kuris užtikrina vienodą portfelio dalių rizikos įnašą į investicinio portfelio bendrą riziką ir padeda siekti didesnės grąžos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja išskaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų investavimo laikotarpį. 2015–2017 m. grąža iš finansinio turto investicijų buvo 54,5 mln. Eur ir sudarė 2,2 proc. 2017 m. dėl reikšmingo JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukio grąža buvo neigiama ir sudarė –29,8 mln. Eur (–1,14 proc.).
Anot T. Garbaravičiaus, pernai buvo suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių rezervų portfelis, pradėta investuoti į JAV įmonių obligacijas ir nuo infliacijos apsaugotus vertybinius popierius. 2018 m. ketinama pradėti investuoti į JAV vyriausybės agentūrų išleistas būsto paskolomis užtikrintas obligacijas.
„Ieškome naujų grąžos šaltinių, leisiančių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais uždirbti didesnę grąžą. Didesnės pajamos ateityje padės kompensuoti tikėtinus dalies investicinio portfelio nuostolius dėl mažėsiančių skolos vertybinių popierių kainų padidėjus palūkanoms“, – pažymi T. Garbaravičius.
Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicinį portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2017 m. sudarė 2 213 mln. Eur.
Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2017 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,9 mln. Eur.
Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.
