Norėjo išnuomoti už 22 proc. didesnes sumas
„Capital“ NT brokeris Eimantas Dumbrava Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje pristatė savo paskaičiavimus, remdamasis aruodas.lt informacija.
Jis nustatė, kad vidutinė nuomos kaina Vilniuje padidėjo nuo 7,44 iki 9,08 eurų už kv. metrą, o per 3 metus būsto nuomos kainos išaugo 22 procentais.
„Žinoma, skelbimuose – savininkų lūkesčiai. Už kiek iš tikrųjų išnuomavo nėra tikslių duomenų“, – patikslino E. Dumbrava. Jis nurodo, kad Vilnius – augantis miestas. Vidutiniškai per dieną atsiranda 43,5 nauji skelbimai. Tačiau iš esmės tiek kainą, tiek pasiūlą smarkiai lemia demografiniai veiksniai.
„Pasiūla tikrai nėra maža, per metus virš 15 tūkst. skelbimų atsiranda. Tai pasirinkimo tikrai yra, nes ir į rinką ateina naujų. Pasiūla yra, kad tik paklausos būtų. Viskas priklausys nuo demografinių rodiklių, jei Vilnius toliau augs, kursis darbo vietos ir investuos didelės įmonės, nuomos rinka klestės, bet jei šie rodikliai sustos, sustos ir nuoma“, – sako NT brokeris.
Jis taipogi pamini, kad konkurenciją didina ir trumpalaikė „Airbnb“ nuoma. Lietuvos bankas pateikia informaciją, kad tokių objektų skaičius Vilniuje auga daug sparčiau nei kitose Baltijos šalių sostinėse.
E. Dumbrava taipogi prognozuoja, kad kainų kritimo galima tikėtis prasčiau įrengto būsto segmente.
Diferencijuoti mokesčius pagal pajamas
NT brokeris norėdamas pavaizduoti, kokia didelė dalis nuomininkų veikia šešėlyje, pasitelkė informaciją skelbimuose.
„Populiariausiame NT portale per metus vidutiniškai pasirodo apie 15 000 naujų skelbimų Vilniaus rinkoje. Per metus VMI išduoda verslo liudijimų Vilniuje – apie 5000. Kur likę 10 000 butų?
Kai kurie NT savininkai turi daugiau nei vieną nuomojamą būstą. Taip pat reikėtų atmesti skelbimus, kurie yra atnaujinami ir talpinami į svetaines keletą kartų. Tai kažkur 6000 skelbimų yra „šešėlyje“? Tai yra apie 4 milijonai eurų per metus (jeigu nuomojant su verslo liudijimu)“, – konferencijos metu pristatė savo mintis E. Dumbrava.
„Mano nuomone, mokesčiai turėtų būti nedideli ir daugiau žmonių norės išlįsti iš šešėlio. Tada ir jiems geriau bus, nes jei kas atsitinka su turtu, kol nuomojamas būstas reikalinga oficiali nuomos sutartis teisiškai. Tada abu: tiek nuomininkas, tiek savininkas jausis saugūs.
Manau, kad visų pirma reikėtų atskirti pagal nuomos mokestį. Kur nuoma iki 300– 350 eurų jiems iš viso turėtų būti maži mokesčiai, nes dažniausiai, kai nuomoja tokio tipažo butus, tai žmonėms tie nuomos pinigai vieni svarbiausių. Kartais būna, kad tai yra pagrindinės pajamos . Jiems turėtų iš vis maži mokesčiai būti, kokie 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio, o virš 350 eurų kokie 7– 8 proc.“, – siūlo brokeris.
Diferencijuoti pagal gaunamas pajamos iš nuomos siūloma ne tik GPM, bet ir verslo liudijimo išdavimo kainą. Dabar verslo liudijimo kainas lemia keletas veiksnių – veiklos teritorija, veiklos rūšis bei vykdymo laikotarpis. Verslo liudijimų įkainius tvirtina vietos savivaldybių tarybos.
„Jį išsiperka ir metų pajamos negali siekti daugiau nei 45 tūkst. eurų, gal reikėtų jį bandyti dalinti į dvi dalis. Tiesiog pamąstymas. Nes tas dydis, kuris yra dabar, tikrai ne mažas – 684 eur už verslo liudijimą. Sakykime, tas, kuris nuomoja už 1000 eurų, ar už 400 šimtus, abiems tą pačią sumą išeina mokėti“, – siūlo E. Dumbrava.
Kaip pavyzdys konferencijoje skambėjo Klaipėdos miestas, kuris kažkada buvo nutaręs taikyti vieno lito verslo liudijimų įkainį nepopuliarioms veiklos, norint jas ištraukti iš „šešėlio“.
Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius iš esmės pritaria, kad moeksčio diferencijavimas pagal pajamas galėtų būti vienas iš sprendimo būdų.
„Buvom paminėta, kad daugelis žmonių, kurie ar paveldėjo, ar turi ir nuomoja butus pakankamai nebrangiai už 200– 300 eurų, ir jiems tas liudijimas didelė našta, nes jiems tai pagrindinės pajamos. Tai gal, jei diferencijuotume verslo liudijimus pagal tam tikrų pajamų slenksčius, žmonės deklaruotų tas pajamas. Gal jei pajamos nėra didelės tas liudijimas galėtų pigesnis. Nes tai veikia jautriausią kategoriją, kuriai nuomos pajamos labai svarbios“, – tv3.lt komentavo T. Garbaravičius.
Be to, neatmetama galimybė, kad tai paskatintų ir taikyti žemesnes nuomos kainas.
„Iš kitos pusės, žemesnes nuomos kainas gal skatins, nes iš tikrųjų jos pakankami aukštos. Tame segmente, kur nuomojama iki 300 eurų, tai nėra toks didelis pasirinkimas“, – sako E. Dumbrava.
Siūlo atkreipti dėmesį į Švediją ir Vokietiją
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis tv3.lt sako, kad Lietuva nuo kitų šalių skiriasi savo struktūra bei šešėlio mastu. Kaip geruosius pavyzdžius, kuriais derėtų Lietuvai sekti, nurodo Švediją ir Vokietiją. Šiose šalyse nuomotoju yra ne tik privatūs asmenys, bet ir valstybė. Tad veikla daug skaidresnė, kaina konkurencingesnė, gyvenimo sąlygos – stabilesnės.
„Vadinasi valstybė pati sau sumoka mokesčius ir nuomos rinka yra skaidri. Tad konkuruoti skaidrioje rinkoje nešvariais metodais yra labai sudėtinga, nes mokesčių inspekcija tose šalyse gali labai greitai atsekti, kas yra legalu ir, kas ne. Lietuvoje tuo tarpu valstybinės nuomos politika iš principo neegzistuoja ir visa nuomos rinka yra valdoma privačių asmenų.
Labai aktualu pats dydis, kokią sumą gaunamo nuomos mokesčio tenka dalintis su valstybe. Matyti, kad pats dydis atbaido nuo legalizavimo reikšmingą dalį nuomotojų. Tai manau, kad Lietuvoje kol kas dar nesusiformavo besiformuojanti nuomos politika“, - komentavo V. Šumskis.
Pasak jo, lengvų sprendimų nėra, bet valstybė turėtų stengtis plėsti savo valdomo būsto fondą plėsti. Viena iš galimybių – renovacija, kad būtų galima siūlyti modernius būstus už prieinamą kainą.
„Turėtų būti numatomi mechanizmai, kaip savo nuosavybėje sukaupti kuo didesnį būsto fondo dalį, pasiūlyti gal tą patį būstą lengvesnėmis stabilesnėmis nei rinkos sąlygomis. Nes tose šalyse, kur valstybė nuomoja, nuomos kaina beveik yra nekintanti, ji pasveriama pagal infliaciją ir privataus sektoriaus nuomininkai seka valstybe ir savo kainų taip nekelia. Taip pat labai svarbu stabilumas nuomininkui, jis žino, kad atsitikus nenumatytai situacijai: netekus darbo ar susirgus, jo neišmes į gatvę. Tai sukuria sąlygas legaliai nuomos rinkai vystytis.
Kaip žinia visoje šalyje būsto fondas ganėtinai sparčiai sensta ir jį reikia atnaujinti, jis su galimais kaštais susijęs, tai valstybei siūlyčiau pasiūlyti gyventojams kokybišką būstą, kad ir pačios savivaldybės pastatytą, renovuotą, bet nuomotis modernų ir patrauklų iš valstybės geroje vietoje už patrauklią kainą“, - svarsto V. Šumskis.
VMI kviečiasi pokalbiui: praeitais metais – 306
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė pasakoja, kad prižiūrint NT nuomos veiklą VMI analizuoja gyventojų nekilnojamojo turto objektų duomenis, vertina gautus pranešimus dėl nelegalios nuomos, taip pat nagrinėja informaciją internete. Taip yra nustatomi tie asmenys, kurie galbūt nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų bei mokesčių.
Kilus įtarimams, jog galbūt būstas yra nuomojamas nesumokant priklausančių mokesčių, VMI pirmiausia kviečiasi pokalbiui.
„Jis informuojamas apie VMI kilusius klausimus, kviečiamas pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių. Tai yra įprasta VMI praktika, kuria siekiama išaiškinti mokestines prievoles pamiršusius būsto nuomotojus.
Pastebime, jog tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokestinės prievolės liko neįvykdytos, sutinka bendradarbiauti, Praėjusiais metais, VMI taikytų stebėsenos veiksmų metu įvykdyti 306 pokalbiai dėl pajamų neapskaitymo ir neregistruotos veiklos. Po informavimo pateikti ar patikslinti deklaracijas, papildomai deklaruota GPM suma siekė 30,87 tūkst. eurų“, - nurodo S. Aliukonytė – Švirienė.
VMI taip pat pažymi, kad kasmet vis daugiau žmonių įregistruoja savo veiklą nuomos rinkoje.
„Švelniosios kontrolės priemonės bei stebėsena ir čia duoda vaisių, matoma iš šiemet deklaruotų pajamų. Šiemet už 2016 metus deklaruodami pajamas, gautas iš įvairios paskirties Nekilnojamojo turto nuomos, gyventojai deklaravo 16,1 mln. eurų pajamų – beveik 1,4 mln. eurų daugiau nei deklaravo už 2015 metus“, - pamini S. Aliukonytė – Švirienė.
VMI informuoja, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui norintys nuomoti nekilnojamąjį turtą, tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus. Verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės), atitinkamai proporcingai apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį.
Verslo liudijimo kainas lemia keletas veiksnių – veiklos teritorija, veiklos rūšis bei vykdymo laikotarpis. Verslo liudijimų įkainius tvirtina vietos savivaldybių tarybos, o preliminarią verslo liudijimo kainą padės apskaičiuoti VMI įdiegta skaičiuoklė.
Paslaugą galima teikti ir neįsigijus verslo liudijimo, tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
„Pažymėtina, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą, gyventojams tikslinga sudaryti su nuomininku patalpų nuomos sutartį raštu. Sutartyje būtina aptarti esmines naudojimo patalpomis sąlygas, atlyginimo dydį, atsiskaitymų tvarką, atsakomybę žalos atveju ir kitus aspektus. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų“, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė.
