Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
„Konkurencijos skatinimas yra tiesiausias kelias siekiant, kad vartotojai gautų geresnes būsto kredito sąlygas. Todėl diskusijai su visuomene ir suinteresuotomis šalimis parengėme pluoštą preliminarių pasiūlymų, kurie padėtų kurti pažangesnę, atviresnę ir konkurencingesnę būsto kreditų rinką“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.
Jis pripažino, kad pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Dėl to, kitaip nei kitose Euro zonos valstybėse, mūsų šalyse palūkanos išaugo.
Centrinis bankas tikisi trijų rūšių priemonių, kaip padidinti konkurenciją: a) pritraukti naujų skolintojų; b) palengvinti geriausio paskolos pasiūlymo paiešką ir skaitmenizavimą; c) supaprastinti paskolų refinansavimą.
Pirmiausia Lietuvos bankas tikisi sukurti ir išplėsti su būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinką, įtraukti į ją gyvybės draudimo bendroves ir pensijų fondus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių.
Kaip nurodo Lietuvos bankas, kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams.
Lietuvoje šiuo metu draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali tiesiogiai teikti būsto paskolų.
Anot T. Garbaravičiaus, bus siekiama paskatinti tarpvalstybinį skolinimą, kad kitoje valstybėje veikiantys paskolų davėjai galėtų teikti būsto kreditus Lietuvoje.
Lietuva esą galėtų pakeisti savo būsto paskolų rinką taip, kad taptų itin patraukli kitų šalių būsto kredito davėjams (pvz., kitų šalių komerciniams bankams) ir būtų pavyzdžiu kitoms šalims aktyviai siekdama bendros ES rinkos įgyvendinimo būsto paskolų srityje ir taip sudarydama savo gyventojams plačias būsto paskolų pasirinkimo galimybes.
Valdybos narys akcentavo, kad Lietuvoje trūksta kredito tarpininkų, tokių brokerių, kurie veikia, pvz., draudimo rinkoje, kai klientams surenkami pasiūlymai apie visus galimus gauti kreditus ir pagrindines jų sąlygas. Taip pat tai galėtų būti kaip centralizuota platforma internete.
Dar vienas pasiūlymas – standartizuoti minimalias būsto kredito sąlygas, kurios leistų vartotojams palyginti skirtingus pasiūlymus.
Taip pat T. Garbaravičius sakė, kad dar viena priemonė būtų aktyvesnis jau išduotų paskolų refinansavimas, kuris dabar siekia tik iki 10 proc.
Lietuvoje, kitaip nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai, nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti.
Pavyzdžiui, būsto refinansavimu užsiimantys kredito davėjai – Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys FinTech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių ir skaitmenizuotų veiklos procesų.
Anot valdybos nario, anksčiau Lietuvos bankas nesiėmė jokių priemonių, kad sustabdytų būsto paskolų didėjimą ir mažintų didžiųjų bankų dominavimą dėl to, kad „tai užtrunka“.
Jis negalėjo atsakyti, kada anksčiausiai gali būti įgyvendintos numatomos priemonės. Dabar iki kitų metų sausio 31 d. bus vykdomos viešosios konsultacijos dėl jų.
Dominuoja du didieji bankai
Prieš kurį laiką T. Garbaravičius portalui tv3.lt pasakojo, kad bankų palūkanų normų lygį lemia tokie veiksniai, kaip kaštai, rizikos priedai ir konkurencinė aplinka. Anot jo, duomenys rodo, kad kaštų kaita tarp atskirų bankų buvo nevienoda, tačiau apskritai reikšmingai nekito.
„Bankai galėjo didinti rizikos priedus dėl padidėjusios skolininkų rizikos, tačiau reikšmingų pokyčių šalies ekonomikoje nebuvo. Priešingai, šalies ūkis ir gyventojų pajamos augo stipriau nei laukta.
Be to, nors išorės aplinka suprastėjo, daugumoje euro zonos šalių bankai palūkanas mažino. Taigi peršasi išvada, kad didesnę palūkanų normą nulėmė rinkos sąlygos – paklausai neslūgstant bankai galėjo didinti palūkanų normą neprarasdami klientų“, – aiškino valdybos narys.
Lietuvos banko duomenimis, maždaug 2/3 būsto paskolų portfelio mūsų šalyje priklauso dviems bankams – „Swedbank“ ir SEB.
Menkas padidėjimas – didelės sumos
Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais. Jų dydis, paprastai išreiškiamas procentais, parodo kokią dalį pasiskolintos sumos kiekvienais metais reikia papildomai sumokėti skolintojui.
Pvz., už 10 proc. metinių palūkanų pasiskolinus 100 eurų, teks grąžinti ne tik juos, bet ir sumokėti papildomus 10 eurų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, nuo 2015 m. liepos iki šių metų liepos vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje padėjo nuo 1,68 proc. iki 2,4 proc.
Atrodytų, toks padidėjimas nėra didelis. Tačiau 0,72 proc. punkto palūkanų skirtumas sudaro kone 43 proc. prieš kelerius metus taikytos normos. Būtent tiek padidėjo skolinimosi kaina gyventojams (įsivaizduokite, kas būtų, jei tiek pabrangtų pvz., duona arba degalai).
Paskolų brangimas dar aiškesnis, kai palygini, kiek jų teks sumokėti bankui per visą paskolos laikotarpį.
Pvz., prieš ketverius metus 30 m. terminui paėmus 50 tūkst. eurų paskolą už tuomet buvusias 1,68 proc. palūkanas, iš viso bankui teks sumokėti 12,6–13,7 tūkst. eurų palūkanų (tai priklausytų nuo pasirinkto jų mokėjimo būdo).
Jeigu tokią pačią sumą tam pačiam laikotarpiui žmogus pasiskolintų už 2,4 proc. dydžio metines palūkanas, per 30 m. bankui jis iš viso sumokės 18–20,1 tūkst. eurų palūkanų.
Taigi dėl minėto palūkanų padidinimo už lygiai tokią pačią banko paslaugą žmogus sumokės apie 6 tūkst. eurų daugiau. Skolinantis didesnę sumą, pvz., 100 tūkst. eurų, bendra palūkanų suma būtų dvigubai didesnė.
