Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais. Jų dydis, paprastai išreiškiamas procentais, parodo kokią dalį pasiskolintos sumos kiekvienais metais reikia papildomai sumokėti skolintojui.
Pvz., už 10 proc. metinių palūkanų pasiskolinus 100 eurų, teks grąžinti ne tik juos, bet ir sumokėti papildomus 10 eurų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, nuo 2015 m. liepos iki šių metų liepos vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje padėjo nuo 1,68 proc. iki 2,4 proc.
Atrodytų, toks padidėjimas nėra didelis. Tačiau 0,72 proc. punkto palūkanų skirtumas sudaro kone 43 proc. prieš kelerius metus taikytos normos. Būtent tiek padidėjo skolinimosi kaina gyventojams (įsivaizduokite, kas būtų, jei tiek pabrangtų pvz., duona arba degalai).
Paskolų brangimas dar aiškesnis, kai palygini, kiek jų teks sumokėti bankui per visą paskolos laikotarpį.
Pvz., prieš ketverius metus 30 m. terminui paėmus 50 tūkst. eurų paskolą už tuomet buvusias 1,68 proc. palūkanas, iš viso bankui teks sumokėti 12,6–13,7 tūkst. eurų palūkanų (tai priklausytų nuo pasirinkto jų mokėjimo būdo).
Jeigu tokią pačią sumą tam pačiam laikotarpiui žmogus pasiskolintų už 2,4 proc. dydžio metines palūkanas, per 30 m. bankui jis iš viso sumokės 18–20,1 tūkst. eurų palūkanų.
Taigi dėl minėto palūkanų padidinimo už lygiai tokią pačią banko paslaugą žmogus sumokės apie 6 tūkst. eurų daugiau. Skolinantis didesnę sumą, pvz., 100 tūkst. eurų, bendra palūkanų suma būtų dvigubai didesnė.
Apie priežastis nekalba
Portalo tv3.lt kalbinti bankų atstovai neatskleidė, kokiomis didžiausiomis ir mažiausiomis palūkanomis teikė būsto paskolas praėjusį mėnesį. Taip pat išsamiau nepaaiškino, kodėl pastaruosius kelerius metus palūkanos buvo didinamos.
SEB Komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė informavo, kad būsto kreditų palūkanos pastarąjį laikotarpį esą buvo gana stabilios. Jos svyruoja tarp 2–3 proc.:
„Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų dydis visada yra nustatomas individualiai ir jų dydį lemia įvairūs kriterijai, įskaitant tiek banko skolinimosi sąlygas rinkoje, tiek ir paties sandorio sąlygas, kliento rizikos įvertinimą (kliento finansinės galimybės, kredito istorija, pajamų tvarumas, nuosavų lėšų dalis, kt.)“
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat pabrėžė, kad visi klientai, kurie kreipiasi į banką dėl būsto paskolos, yra vertinami individualiai:
„Taip siekiama tinkamai įvertinti kliento finansinę situaciją, jos stabilumą, pajamų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos būsto paskolos palūkanų dydžiui. Palūkanų lygis taip pat gali koreliuoti su bendra situacija rinkoje, verslo aplinka ir panašiais veiksniais.
Atkreipiame dėmesį, kad mūsų banko taikomų būsto paskolų palūkanų vidurkis jau kurį laiką išsilaiko panašiame lygyje ir artimiausiu metu prielaidų būsto paskolų palūkanų kitimui nematome.“
„Luminor“ banko privačių klientų segmento vadovas Normunds Rudzitis taip pat teigė nematantis priežasčių, kurios lemtų būsto paskolų palūkanų normos augimą. Jo nuomone, ji turėtų išlikti stabili.
„NT kainos Lietuvoje auga apie 7–8 proc. per metus, matome padidėjusį būsto paskolų poreikį Vilniuje ir Kaune, tačiau nuošalesniuose regionuose taip pat auga poreikis finansuoti būsto pirkimą paskolos būdu.
Tai darė nemažą įtaką maržų pokyčiams visoje rinkoje, taip pat ir mūsų banko būsto paskolų maržoms. Kadangi skolinimas mažesniuose miestuose susijęs su didesne rizika, tai neišvengiamai lemia didesnes būsto paskolų maržas. „Luminor“ būsto paskolų maržos paaugo 0,2–0,4 proc., priklausomai nuo NT tipo ir kliento profilio. Mes nesiekiame konkuruoti kaina, tačiau siekiame teikti subalansuotas paslaugas ir pasiūlyti geriausią klientų konsultavimą ir aptarnavimą“, – komentavo banko atstovas.
Bankus reikia skaidyti?
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio nuomone, kad Lietuvos būsto kredito rinkoje dominuoja du didieji bankai. Neturėdami realios konkurencijos, jie gali diktuoti savo sąlygas ir „apiplėšinėti“ lietuvius.
Anot asociacijos vadovo, mūsų šalyje daugelį metų didesnės nei kitose ES šalyse taikomos palūkanos nepastebėtos iš dalies dėl to, kad jos iki pat 2015–2016 m. palaipsniui krito iki mažiau nei 2 proc., nes prieš 2008 m. finansų krizę buvo keliskart didesnės.
„Kodėl dabar tas lūžis įvyko ir visi pastebi, kad Lietuvoje palūkanos gerokai didesnės nei kitose euro zonos šalyse? Tai tiesiogiai siečiau su drastiška bankų koncentracija“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Jis priminė, kad po krizės uždaryti „Snoro“ ir „Ūkio“ bankas, nebeliko „Danske“ banko, galiausiai susijungė „Nordea“ ir DNB bankai. Dabar likę „Swedbank“ ir SEB diktuoja sąlygas visai rinkai.
„Taip susiformavo jų dvivaldystė. Pasidairydami per petį į konkurentą, abu bankai kasmet nežymiai augina palūkanų normas. Taip pamažu jie tuštinama lietuvių kišenės. Gal skamba radikaliai, bet tie mandagūs žodžiai čia jau netinka. Tiesiog reikia pripažinti realybę, o situacijai pakeisti jau reikalingos kažkokios kraštutinės priemonės“, – įsitikinęs K. Kupšys
Jo vertinimu, bankų pateikiami argumentai, dėl ko palūkanos pas mus didelės, yra klaidingi. Mūsų šalies makroekonominė padėtis gera, didesnių rizikų nėra, bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui sparčiai vejasi ES vidurkį, valdžios finansai, geri, gyventojų pajamos auga. Taigi, jokių objektyvių priežasčių palūkanoms didinti nėra.
„Bankų paaiškinimai, sakyčiau, yra netoleruotinas „smegenų plovimas“. To neturėtų būti. Tiesiog dėl didžiulės bankų lobistų įtakos mes tarsi nedrįstame imtis veiksmų situacijai pakeisti“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis iš dalies pritaria buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno nuomonei apie skandinaviškų bankų dominavimą ir jo keliamą didėjančią sisteminę riziką.
K. Kupšys svarstė, kad norint situaciją pakeisti, reikėtų imtis kokių nors antimonopolinių priemonių. Tokių, kokios buvo taikomos telekomunikacijų, mobiliojo ryšio, degalų prekybos ir kitose rinkose:
„Nepabūgčiau, tokių radikalių, drąsių priemonių, galbūt tuos bankus skaidyti, atskirti veiklas ar pan. Aišku, specialistai galėtų tiksliau pasakyti, ką įmanoma padaryti tokioje situacijoje. Tačiau akivaizdus pavyzdys, kai dėl sektoriaus klestėjimo skriaudžiama likusi visuomenė.“
Laukia naujų rinkos žaidėjų
LB patvirtino, kad būsto paskolų palūkanų normos didėja nuo 2015 m. Tada jos buvo pasiekusios istorines žemumas. Visgi labiau pastebimas palūkanų normų didėjimas vyko nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. kovo mėn., kai palūkanų normos paaugo nuo 2,1 iki 2,4 proc.
Į tv3.lt klausimus apie tokį palūkanų didėjimą ir galimas priemones, joms stabilizuoti atsakė LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.
– Kodėl, jūsų vertinimu, taip padidėjo būsto palūkanų normos Lietuvoje?
– Bankų palūkanų normų lygis yra apspręstas tokių veiksnių kaip kaštai, rizikos priedai ir konkurencinė aplinka. Duomenys rodo, kad kaštų kaita tarp atskirų bankų buvo nevienoda, tačiau apskritai reikšmingai nekito.
Bankai galėjo didinti rizikos priedus dėl padidėjusios skolininkų rizikos, tačiau reikšmingų pokyčių šalies ekonomikoje nebuvo. Priešingai, šalies ūkis ir gyventojų pajamos augo stipriau nei laukta.
Be to, nors išorės aplinka suprastėjo, daugumoje euro zonos šalių bankai palūkanas mažino. Taigi peršasi išvada, kad didesnę palūkanų normą nulėmė rinkos sąlygos – paklausai neslūgstant bankai galėjo didinti palūkanų normą neprarasdami klientų.
– Kaip palūkanos keitėsi kitose ES šalyse?
– Daugumoje euro zonos šalių naujų būsto paskolų palūkanų normos pastaruoju metu buvo linkusios mažėti. Labiausiai per metus jos mažėjo Vokietijoje ir Kipre, o labiausiai išaugo Graikijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Tiesa, nors Lietuvoje palūkanų normos padidėjo labiau nei kitose Baltijos šalyse, jos tebėra mažesnės nei pas mūsų kaimynes. Štai būsto paskolų palūkanų normos Lietuvoje siekia 2,4 proc., o Estijoje ir Latvijoje, kur palūkanų normų lygis pastaraisiais metais buvo pastebimai aukštesnis nei Lietuvoje, atitinkamai 2,6 ir 2,7 proc.
– Ką darote, kad didieji bankai nepiktnaudžiautų menka tarpusavio konkurencija ir nesitartų kartu didinti palūkanas?
– LB, siekdamas skatinti konkurenciją bankų sektoriuje, aktyviai veikia bandant pritraukti naujus rinkos dalyvius, tačiau pernelyg neiškreipiant rinkos kitais ribojimais. To pasekmėje Lietuvoje steigiasi vis daugiau specializuotų bankų, kurie teiks pagrindines bankų paslaugas – priims indėlius ir teiks paskolas.
Tokių bankų licencijų nuo 2018 m. pabaigos suteiktos keturios, vienas bankas jau vykdo veiklą, likę – intensyviai ruošiasi veiklos pradžiai. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar 5 bankų pateiktas paraiškas gauti licenciją, iš jų viena – dėl banko licencijos, kitos – dėl specializuoto banko licencijos.
Apskritai, „FinTech“ įmonių ir specializuotų bankų žengimas į Lietuvos rinką bei esamų mažesnių rinkos dalyvių augimas ilgainiui turėtų didinti konkurenciją šalies paskolų rinkoje, kaip tai nutiko mokėjimų rinkoje.
– Kaip ir kodėl, jūsų prognozėmis, būsto palūkanos Lietuvoje keisis artimiausiu metu?
– Pastaruosius 4 mėnesius palūkanų normų augimas sustojo ir jos išlieka tame pačiame lygyje. Palūkanų normoms didėjant būsto paskolų teikimas darosi patrauklus ir mažesniems bankams, paprastai turintiems didesnius finansavimosi kaštus. Todėl aukštesnių palūkanų lygyje atsiranda didesnė konkurencija, kuri tolesnį palūkanų augimą stabdo. Dabartinės tendencijos tolesnio palūkanų didėjimo kol kas nerodo.
