„Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą. Ypač tai pasakytina apie tokį atsakingą sprendimą kaip būsto paskola, kurią žmonės paprastai ima ilgam laikotarpiui ir už kurią dažnai sumoka dešimtis tūkstančių eurų palūkanų. Būtų neracionalu, jeigu žmogus griebtų pirmą pateiktą pasiūlymą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad dėl dažno domėjimosi paskolos galimybėmis galimai mažėja asmens kredito reitingas ir didėja skolinimosi kaina. Bankų ir fizinių asmenų kredito reitingus skaičiuojančios bendrovės UAB „Creditinfo“ Lietuvos bankui pateikta informacija rodo, kad iš tikrųjų dalis kredito davėjų, vertindami asmens kreditingumą, vienaip ar kitaip atsižvelgia į tai, kaip aktyviai domėtasi asmens finansine situacija teikiant užklausas į duomenų bazes.
Tačiau didelis užklausų skaičius ne visada turi didelę ar tiesioginę įtaką kredito reitingui ar paskolos kainai: pirma, kreditingumo vertinimo modeliai paprastai būna sudaryti iš daugelio kintamųjų; antra, užklausų apie konkretų asmenį skaičius lyginamas su vidutiniu rinkoje įprastu užklausų skaičiumi, pasikartojančias to paties kredito davėjo užklausas laikant viena užklausa; trečia, kartais tai naudojama tik kaip signalas, kad kredito davėjui reikia atidžiau išnagrinėti skolininko finansinę padėtį.
„Kredito davėjai, taikantys pačių ar kitų bendrovių sukurtus kreditingumo vertinimo modelius, kai atsižvelgiama į užklausų skaičių, turėtų siekti, kad užklausų skaičius, net jei jis yra statistiškai reikšmingas kredito rizikos rodiklis, neribotų konkurencijos ir žmogaus teisės ieškoti geriausio paskolos pasiūlymo. Domėjimasis ir paskolų pasiūlymų lyginimas yra natūralus, logiškas ir skatintinas veiksmas“, – teigia T. Garbaravičius.
Sprendžiant prieštarą tarp kreditingumo vertinimo modelio kokybės (kai, atsižvelgiant į užklausų skaičių, gaunamas geresnis modelis) bei vartotojo teisės palyginti ir išsirinkti geriausią paskolos pasiūlymą, būtų galima remtis JAV praktika ir nustatyti tam tikrą lengvatinį laikotarpį, per kurį užklausų skaičius neturėtų poveikio asmens kredito reitingui. Toks laikotarpis, pavyzdžiui, 45 dienos, turėtų būti pakankamai ilgas tam, kad žmogui užtektų laiko susirinkti ir palyginti kredito davėjų pasiūlymus.
„Būsto paskolos pasiūlymas galioja 30 dienų, tad visiems kredito davėjams bei fizinių asmenų kredito reitingų kūrėjams būtų rekomenduotina, kad laikotarpis, per kurį žmogus galėtų rinktis ir lyginti paskolų pasiūlymus be užklausų skaičiaus poveikio kredito reitingui ir paskolos kainai, būtų ne trumpesnis kaip 30 dienų“ – sako T. Garbaravičius.
Praėjusiais metais įsigaliojęs Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas skatina vartotojus nepriimti skubotų sprendimų dėl kredito sutarčių sudarymo, kreiptis į kelis kredito davėjus ir palyginti jų pasiūlymus bei sutarčių sąlygas, ieškoti geriausio, vartotojo interesus atitinkančio pasiūlymo, refinansuoti turimus kreditus geresnėmis sąlygomis (žr. čia). Be to, kredito davėjai įpareigoti pateikti pagrindinę informaciją apie būsto kreditą standartine forma, kad būtų paprasta ir lengva palyginti pasiūlymus.
Prieš sudarydamas kredito sutartį (nesvarbu, ar tai būtų būsto paskola ar vartojimo kreditas), kiekvienas kredito davėjas (bankas, kredito unija, lizingo bendrovė ir kt.) privalo atlikti išsamų teisės aktuose numatytos apimties vartotojo kreditingumo vertinimą. Pagrindinė informacija, kurią privalo surinkti ir įvertinti kredito davėjai, yra ši: vartotojo pajamos, finansiniai įsipareigojimai, kredito istorija (ar laiku mokėjo įmokas, ir pan.) bei atitiktis Lietuvos banko patvirtintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams.
