zil

„ Automanų gatvės“ rubriką yra žavi tuo, jog joje galima pamatyti ne tik itin brangių ar pasakiškai retų automobilių nuotraukas. Ją prieš keletą metų sukūrėme tam, jog Jūs galėtumėte pasidalinti gatvėse užfiksuotų automobilių nuotraukas, ir nesvarbu ar tai naujutėlis „Ferrari“ ar juokingai atrodantis „Fiat Punto“ su „BMW“ radiatoriaus grotelėmis.

Unikali keturių varančiųjų ratų pavara, aštuonių cilindrų 7.0 darbinio tūrio benzininis motoras, priekiniai ir galiniai pasukamieji ratai, ir galimybė iš vairuotojo kabinos keisti padangų slėgį. Taip būtų galima trumpai apibūdinti štai šį „ZiL“ markės eksperimentinį sunkvežimį.  Bekelei skirtos mašinos būna sukurtos tam, jog galėtų važiuoti ten kur kelių tiesiog nėra. Nesvarbu ar tai būtų pelkė, ar storu sniego sluoksniu padengtas vandens telkinys.

Į sunkiosios technikos kategoriją patenkančios transporto priemonės niekada nebuvo kuriamos su mintimi apie greitį. Kiekvienos kategorijos transporto priemonė turėjo tam tikrą paskirtį : pervežti kuo didesnį kiekį keleivių, tempti kuo sunkesnę priekabą, pervežti kuo sunkesnį krovinį ir pan.  Autobusai, kaip transporto priemonė, nėra labai greita. Nesvarbu ar autobusas veža 20 ar 50 žmonių, šios transporto priemonės vairuotojas turi važiuoti ne didesniu nei 100 km/val. greičiu.

Ar žinote ką bendro turi Sovietų Sąjunga ir Rusijos automobilių gamintojai? Iš Rusijos gniaužtų ištrūkusios valstybės sugriovė ne tik Sovietų Sąjungą, bet ir sudavė paskutinį, skaudų smūgį Rusijos automobilių gamintojams.  Kadangi Sovietų Sąjungoje kiekvienas pilietis galėjo įsigyti tik vietinės gamybos automobilius, visi gamintojai galėjo nepergyventi, jog jiems kada nors pritrūks užsakymų. Nesvarbu ar tai būtų buvę „Lada“ ar „Moskvič“ - darbo netrūko ne vienoje automobilių gamykloje.

Jeigu turite silpnybę rusiškai technikai ir jeigu savo banko sąskaitoje turite 1.5 milijono eurų, galbūt norėtumėte juos išleisti senam rusiškam limuzinui? Juk ne kiekvieną dieną atsivertę automobilių skelbimų portalą išvystumėte tokį limuziną kaip štai šis „ZIL“. Nuo 1989 iki 2007 metų Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos vadovus vežiojęs šarvuotas „ZIL 41052“ šiuo metu ieško savanorio, kuris surastų laisvą vietą savo garaže.

Ironiška, tačiau pačius prabangiausius ir ištaigingiausius automobilius gamino viena didžiausių sunkiosios technikos gamintoja Sovietų Sąjungoje. Rusijos sostinėje įsikūręs gamintojas daugelį metų specializuojasi vilkikų, autobusų ir prabangių limuzinų gamyba. Pastarieji buvo gaminami tik pagal užsakymą, o jais važinėdavo tik patys svarbiausi šalies pareigūnai.

Žmonės ne vienerius metus bando automobilį priversti universaliu daiktu. Vieni stengiasi šiam išradimui prikabinti sparnus, kiti nori jį paversti naktiniu klubu. Tačiau iki šiol, žmonės labiausiai nori automobilį priversti plaukiojančia valtimi. Transporto priemonės sugebančios plaukti vandens paviršiumi nėra naujiena.

Vyresnio amžiaus automanai puikiai prisimins kas ir kokius automobilius vairuodavo Sovietų Sąjungos laikais. „Atsakinga“ tuometinė valdžia pasirūpino įvairiausio plauko transporto priemonėmis. Pati žemiausia grandis galėdavo džiaugtis zapukais, o šiek tiek aukštesnio rango piliečiai džiaugdavosi verdančio vandens garsą skleidžiančiomis Volgomis. Vis dėlto ikrų ir silkių pataluose maudėsi Sovietų Sąjungos vadovai, kurie skyrė nemažas sumas pinigų, kad galėtų patenkinti savo poreikius.

Keista, tačiau patys įdomiausi ir laužantys standartus rusiški automobiliai taip ir nesugeba patekti į serijinę gamybą. Vienas iš daugybės egzempliorių, kuris turėjo tapti rimta alternatyva „Mercedes Benz“ markės automobiliams - „ZIL 4102“. Devintas dešimtmetis Sovietų Sąjungoje buvo įdomus, kupinas neramumų ir laisvės troškimo. Devintas dešimtmetis pasižymėjo ir dar vienu dalyku - vakarietiškų automobilių importu.

Automobiliai ar kitokios transporto priemonės, kurių istorijoje yra žodis neįgyvendintas, dažniausiai reiškia, jog tai buvo konceptas ir nieko daugiau. Šį kartą situacija kitokia, nes jums papasakosime apie vieną ekstremaliausių modernios Rusijos pramonės eksponatų.  Automobiliui dar prieš keliaujant į serijinę gamybą, kiekviena kompanija įsitikina, jog jį apsimoka gaminti. Atsikrato vienų minčių, sugalvoja ir įgyvendina kitas.

„KrAZ 256B" - trijų ašių sunkvežimis, kuris galėdavo pervežti net 12 tonų krovinį. Šis galiūnas buvo sėkmingai naudojamas kelių tiesime, statybose ir kitose, panašiose srityse. Šis modelis buvo parduodamas net 40-yje pasaulio šalių. Galingas motoras, puikiai parinkti techniniai komponentai, aukšta prošvaisa ir patikimumas, buvo pagrindinės priežastys, kurios lėmė šio modelio populiarumą.

Nors daugelis svajojame apie tikrąjį pavasarį, tačiau atrodo, jog žiema dar nesiruošia iškeliauti atostogų, nes po kurio laiko vėl iškritęs sniegas priminė, jog kelininkus žiema užklupo dar kartą netikėtai. Šiais laikais, kelius prižiūrinčios įmonės turi modernią įrangą ir technika, kuri leidžia į gamtos išdaigas reaguoti žaibišku greičiu. Visgi kaskart pradedant diskusiją apie kelininkų darbą, daugelis užsimena, jog praeityje, keliai buvo valomi žymiai geriau ir efektyviau.

Pasižiūrėjus į nuotauką, daugeliui kyla klausimas – kur aš mačiau šį limuziną? Automobilis yra labai panašus į tą, kuris vežiojo poną Michailą Gorbačiovą. Tai moderni „ZIL-41047“ interpretacija, pavadinta „ZIL-4112R“, o vienam rusų žurnalistui pavyko išbandyti mašiną, kuria vėžinsis Vladimiras Putinas. Iš išorės, „Zilas“ nuo savo pirmatako skiriasi tik keliais stilistiniais pakeitimais, kurie buvo atlikti, siekiant atitikti šiandieninius standartus.

Mes nežinome, ar būti Rusijos prezidentu yra sunkus darbas, tačiau aišku kaip dieną kad Vladimirui Vladimirovičiui Putinui jis labai labai patinka. Buvęs KGB karininkas šiame poste išbuvo nuo 2000 iki 2008 m., taip pat nuo 1999 iki 2000 m. ir nuo 2008 iki 2012 m. buvęs premjeru praėjusių metų kovą buvo trečią kartą išrinktas Rusijos prezidentu. Galime įsivaizduoti, kad šiam žmogui labai patinka toks rimtas užsiėmimas.

Autobusas „ZIL-118" buvo sukurtas 1961 metais Lichačiovo automobilių gamykloje. Tai prabangus autobusas, skirtas vežioti itin aukšto rango SSRS valdžios organus. Autobusas buvo kuriamas laisvu laiku, nuo automobilių ir sunkvežimių gamybos. Pagrindiniai dizaineriai buvo Erikas Sabo ir Aleksandras Olštanetskis ,už interjero sukūrimą buvo paskirta atsakinga Tatjana Kiselėva.

Dešimčių milijonų litų verti limuzinai buvo dalis kolekcijos laikomos karinio transporto muziejuje į pietus nuo Maskvos nutolusiame Ryazano mieste. Po to, kai 2010 m. gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas 2010 m. uždarė muziejų automobiliai turėjo būti perkelti į sostinėje esančius valstybinius garažus kažkur elitiniame Rubliovkos priemiestyje. Kaip skelbia britų žiniasklaida, dabar paaiškėjo, kad bene 60 eksponatų pakeliui dingo, kaip spėjama buvo parduoti privatiems kolekcionieriams.

Žinoma kol kas šis projektas gyvuota tik kompiuterio ekrane. Tačiau viena maža, bet ambicinga Rusijos kompanija rimtai pasiruošusi pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. O darbų tikrai bus nemažai. Pradedant nuo "bulgarkės" pjaustymo, virinimo, lankstymo, baigiant apdaila, chromu ir t.t. Linkime, kad šis kompiuterinis vaizdas taptų realybe jau kitais metais.

Rusijos politinis elitas atsisako prabangių automobilių „Mercedes-Benz“ bei BMW ir nuo šiol į darbą važinės naujais šalies automobilių kompanijos „ZiL“ pagamintais limuzinais. Vyriausybės susitikimo metu šalies gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas pristatė naujojo „ZiL“ modelio eskizus. Juose galima nesunkiai atpažinti sovietų lyderių pamėgto „ZiL-41047“ modelio bruožų.

Rusijos automobilių gamintojas „Zil“ iš šalies vyriausybės gavo nurodymą įvertintį galimybę vėl gaminti aukščiausiems šalies vadovams skirtus automobilius. Todėl tikėtina, kad Rusijos vadovai gali persėsti iš „Mercedes-Benz“ į rusiškus automobilius. Šią savaitę automobilio dizainerio S. Saakjano studija jau išviešino tokio automobilio nuotraukas. Tiesa, tai dar ne „gyvas“ automobilis, o kompiuteriniai piešiniai. Dėl stiliaus ginčytis sunku.

Audrius Juzėnas, gerai įvertinto pilnametražio vaidybinio filmo „Vilniaus getas“ (2005) režisierius, po šios juostos Holokausto tema dirbo ties visai kitokiu projektu. Pristatydamas filmą 2006 m. Berlyno kino mugėje, jis susipažino su rusų TV projektų prodiusavimo kompanijos „AMedia“, kuriančios daugelį populiarių pramoginių televizijos laidų, atstovais, kuriems režisieriaus darbas paliko gerą įspūdį.