Nors daugelis svajojame apie tikrąjį pavasarį, tačiau atrodo, jog žiema dar nesiruošia iškeliauti atostogų, nes po kurio laiko vėl iškritęs sniegas priminė, jog kelininkus žiema užklupo dar kartą netikėtai.
Šiais laikais, kelius prižiūrinčios įmonės turi modernią įrangą ir technika, kuri leidžia į gamtos išdaigas reaguoti žaibišku greičiu. Visgi kaskart pradedant diskusiją apie kelininkų darbą, daugelis užsimena, jog praeityje, keliai buvo valomi žymiai geriau ir efektyviau. Norėdami išsiaiškinti ar šiuose žodžiuose yra tiesos, nusprendėme pasidomėti, kokia technika buvo naudojama Sovietų Sąjungoje.
Bene populiariausias modelis, kuris buvo naudojamas aštuntame dešimtmetyje daugelyje miestų - „PR-130". Ant „ZIL" vilkiko bazės sukurtas modelis buvo 5,6 metro ilgio, 2,1 metro pločio ir 2,2 metro aukščio. Automobilis buvo sukurtas su mintimi, jog galėtų pakęsti net 40 centimetrų storio sniegą.
Nors aukščiau nuotraukoje pavaizduotas modelis ir buvo dažniausiai sutinkamas, tačiau aštuntame dešimtmetyje buvo ir įdomesnės technikos. „UP-66" vardu pakrikštytas modelis buvo sukurtas ant „GAZ-66" bazės. Šio galiūno ratus suko aštuonių cilindrų benzininis variklis, kuris išvystydavo 130 arklio galias. Nors paprasta šio modelio versija buvo pakankamai tvirta ir galėdavo atlaikyti net iki -40 laipsnių šaltį, bet ir +50 laipsnių karštį, perdarytas automobilis visgi turėjo problemų. Daugiausiai problemų sukeldavo sniego valymo įrenginys, kuris aštuntame dešimtmetyje atrodė pakankamai ekstremaliai.
Antrasis, mūsų manymu, pagal įspūdingumą buvo „DE-210". Kodėl? Nes ši sniego valymo mašina buvo visiškai kitokio kalibro aparatas. Specialiai pagal užsakymą gaminamas modelis buvo sukurtas ant „ZIL-131" bazės. Šis žiemai pasipriešinti pasiruošęs galiūnas buvo 8,5 metro ilgio, o plotis siekė net 2,5 metro.
Kaip ir pridera, skaniausią desertą pasilikome pabaigai, nes „D-902" vardu pakrikštytas modelis yra sunkioji Sovietų Sąjungos kelininkų artilerija. Ant „URAL-375" bazės sukurtas modelis buvo skirtas valyti oro uostų pakilimo takus, tačiau yra žmonių, kurie teigia, jog šis galiūnas buvo naudojamas ir armijos reikmėms.
Nors daugelis svajojame apie tikrąjį pavasarį, tačiau atrodo, jog žiema dar nesiruošia iškeliauti atostogų, nes po kurio laiko vėl iškritęs sniegas priminė, jog kelininkus žiema užklupo dar kartą netikėtai.
Šiais laikais, kelius prižiūrinčios įmonės turi modernią įrangą ir technika, kuri leidžia į gamtos išdaigas reaguoti žaibišku greičiu. Visgi kaskart pradedant diskusiją apie kelininkų darbą, daugelis užsimena, jog praeityje, keliai buvo valomi žymiai geriau ir efektyviau. Norėdami išsiaiškinti ar šiuose žodžiuose yra tiesos, nusprendėme pasidomėti, kokia technika buvo naudojama Sovietų Sąjungoje.
Bene populiariausias modelis, kuris buvo naudojamas aštuntame dešimtmetyje daugelyje miestų - „PR-130". Ant „ZIL" vilkiko bazės sukurtas modelis buvo 5,6 metro ilgio, 2,1 metro pločio ir 2,2 metro aukščio. Automobilis buvo sukurtas su mintimi, jog galėtų pakęsti net 40 centimetrų storio sniegą.
Nors aukščiau nuotraukoje pavaizduotas modelis ir buvo dažniausiai sutinkamas, tačiau aštuntame dešimtmetyje buvo ir įdomesnės technikos. „UP-66" vardu pakrikštytas modelis buvo sukurtas ant „GAZ-66" bazės. Šio galiūno ratus suko aštuonių cilindrų benzininis variklis, kuris išvystydavo 130 arklio galias. Nors paprasta šio modelio versija buvo pakankamai tvirta ir galėdavo atlaikyti net iki -40 laipsnių šaltį, bet ir +50 laipsnių karštį, perdarytas automobilis visgi turėjo problemų. Daugiausiai problemų sukeldavo sniego valymo įrenginys, kuris aštuntame dešimtmetyje atrodė pakankamai ekstremaliai.
Antrasis, mūsų manymu, pagal įspūdingumą buvo „DE-210". Kodėl? Nes ši sniego valymo mašina buvo visiškai kitokio kalibro aparatas. Specialiai pagal užsakymą gaminamas modelis buvo sukurtas ant „ZIL-131" bazės. Šis žiemai pasipriešinti pasiruošęs galiūnas buvo 8,5 metro ilgio, o plotis siekė net 2,5 metro.
Kaip ir pridera, skaniausią desertą pasilikome pabaigai, nes „D-902" vardu pakrikštytas modelis yra sunkioji Sovietų Sąjungos kelininkų artilerija. Ant „URAL-375" bazės sukurtas modelis buvo skirtas valyti oro uostų pakilimo takus, tačiau yra žmonių, kurie teigia, jog šis galiūnas buvo naudojamas ir armijos reikmėms.
