žagarė

Persikelkime į Žagarės miestelį prieš 100 metų – tokį jį, pagamintą iš imbierinių sausainių, atkūrė miestelio gyventojai ir Žagarę mylintys žmonės. Jame galima pamatyti ir visas penkias tuo metu stovėjusias bažnyčias, krautuves su iškabomis ar moderniausią tų metų Lietuvoje kino teatrą. Ši idėja jau trečius metus vienija žagariečius. Kepdami miestelio pastatus jie prisigalvoja ir inovatyvių sprendimų, kad šie būtų kuo labiau panašūs į originalus.

Lietuvoje šią savaitę siautusi audra daugiausia žalos iš saugomų teritorijų padarė Žagarės regioniniam parkui. „Žagarės regioninis parkas nukentėjo labiausiai. Ypač Žagarės dvaro sodyba. Nuostoliai kol kas nėra tiksliai įvertinti, bet vakar (ketvirtadienį – BNS) buvo ir VSTT specialistai apžiūrėti vietoje“, – komentare BNS rašė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė. Ji pridūrė, kad tikslius nuostolius tikimasi sužinoti rugsėjo pradžioje.

Audros Žagarėje pridarė nesuskaičiuojamos žalos – nuplėšti namų stogai, išvartyti šimtamečiai medžiai. Žagarės kultūros centras kreipėsi į visus su pagalbos prašymu. Vaizdai iš gamtos stichijų suniokotos Žagarės pribloškia, padaryta milžiniška žala. Žagarės kultūros centras savaitgalį organizuoja du renginius, kurių metu surinktos lėšos bus skirtos padarinių šalinimui – prisidėti kviečiamas kiekvienas. „Nuotraukos darytos mažiau, nei po valandos, kai praskriejo viesulas Žagarėje.

Šeštadienį Joniškio r., Žagarės vyšnių festivalyje, nepažįstami asmenys sumušė neblaivų (1,12 prom.) vyrą, gim. 1998 m. Muštynės įvyko liepos 15 d. 2.30 val. Nukentėjusysis nosies lūžį po medikų apžiūros Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydosi ambulatoriškai.

Žagarėje prasideda tris dienas truksiantis vyšnių festivalis. Festivalis tradiciškai kasmet organizuojamas trečiąjį liepos savaitgalį. Anot organizatorių, šiais metais Žagarė mini 825-ajį miesto gimtadienį, tad Vyšnių festivalis taps svarbiausia metų švente siekiant paminėti ir įprasminti šią sukaktį. Šventėje numatyti koncertai, plenerai, parodos, kaliausių klubo veiklos.  Nuo 2020 metų Žagarės vyšnių festivalio koncertinė dalis organizuojama su bilietais.

Joniškio rajonas, sutilpęs vienoje Žagarės dvaro salėje, – unikalus dėl to, kad gali būti suvalgytas, nes yra pagamintas iš imbierinių sausainių tešlos. Pernai pradėję tradiciją nuo vienos Žagarės miestelio aikštės, žagariečiai sustoti neketina, kitiems metams planuoja pasaulio rekordą. Taip iš nuostabos aikčioja Žagarės gimnazijos ketvirtokai, pamatę iš imbierinių sausainių tešlos pagamintą visą Joniškio rajono maketą: „O kaip kvepia. Aš noriu kažką paimti, bet negaliu.

Šventėms Žagarėje pastatytas ir vietinius bei svečius džiuginęs miestelio maketas iš meduolių baigia savo gyvenimą. Kai kurie saldūs pastatai bus suvalgyti, o dalis išsaugoti iki žiemos galo ar dar ilgiau, kad juos galėtų pamatyti visi užklystantys į šį Lietuvos pakraštyje įsikūrusį miestelį. Meduolių miestelio sumanytoja intriguoja, kad kitais metais galima tikėtis didesnio projekto prie kurio ji pakvies prisidėti dar daugiau žagariečių. „Taip, kaip pasakų nameliai.

Žagarėje prisirpo vyšnios ir gyventojų kiemus užplūdo kaliausės. Viena jų – rekordinė – daugiau nei pusšešto metro aukščio. Tačiau kodėl žagariečiai nesidžiaugia šių metų vyšnių derliumi? Kaliausių fabrikėlį įkūrusi Aušra Petrauskienė, Žagarėje vadinama tiesiog Kaliause, ar net Kaliausių karaliene, ruošiasi vakarui, kai Vyšnių šventės proga kartu su kaimynais ir kaliausėmis sės prie stalo ragauti žagarvyšnių uogienės arba kitaip vadinamos zaptės.

Sukrečiantis įvykis Joniškio rajone esančiame Žagarės miestelyje – ūkiniame pastate rastas negyvas 17-metis. Gyvybės ženklų nerodantį jaunuolį aptiko 17-mečio draugas. Aiškėja, kad 17-tis rastas jį suradusio draugo šeimai priklausančiame ūkiniame pastate, kuriame praleido naktį. Nepilnamečio kūnas rastas su nubrozdinimais veide ir rankose. Tad iškart pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

60-metės Žagarės gyventojos pažadas namus susprogdinti dujomis vis dėlto buvo išpildytas. Ugniagesiai nustatė, kad sprogimas buvo tyčinis, policija vis dar atlieka tyrimą. Prieš porą savaičių viename Žagarės Jaunimo gatvės name nugriaudėjo sprogimas, po kurio keliems savininkams priklausantis namas sugriuvo. Incidento metu moteris buvo viena namuose ir vienintelė nukentėjo. Netrukus po nelaimės ugniagesiai iš namo išnešė dar penkis dujų balionus, neaišku kiek balionų iš viso buvo namuose.

Joniškio rajone, Žagarėje, ketvirtadienio rytą sprogo namas, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė. Jaunimo gatvėje įvyko sprogimas, atvykus ugniagesiams namas buvo visiškai sugriautas.  Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Įtariama, kad namas sprogo dėl dujų nuotėkio.

Joniškio rajone, Žagarėje, sekmadienio naktį pareigūnai sulaikė du jaunuolius, nevykdžiusius teisėtų reikalavimų ir pasipriešinusius. Anot Šiaulių policijos, Žagarės vyšnių festivalyje neblaivus (0,94 prom.) 1998 metais gimęs jaunuolis sulaikymo metu kumščiu sudavė ir spyrė į krūtinę policijos patruliui. Tuo metu kitas – 1999 metais gimęs ir neblaivus (1,06 prom.) jaunuolis – spyrė patruliui į nugarą.

Sekmadienį, 19.02 val., Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie Joniškio rajone, Žagarėje, kilusį gaisrą. Dega gyvenamasis namas, kuriame gali būti žmonių. Į įvykio vietą išsiųstos Joniškio PGT priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Emigracija regionams smogia tokiais mastais, kad nuo šalies žemėlapio gali išnykti istoriškai svarbūs miesteliai. Pavyzdžiui, Žagarė. Žagarietė Eugenija rodo, kaip anksčiau, kol neturėjo vandentiekio, gaudavo vandens. Prisipompavus aikštėje - su kibiriuku namo, o po to kibiriuko turinį - ant daržo. Dabar Eugenija džiaugiasi, kad namie vanduo bėga iš čiaupo, yra ir kanalizacija, tiesa, ne už dyką. Ne už dyką tai atsiėjo ir savivaldybei.

Mėgstamiausiu ir gražiausiu pažintinių taku keliautojai išrinko Kauno marių regioniniame parke esantį Arlaviškių botaninio draustinio arba vadinamojo Kadagių slėnio taką. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pranešė, kad balsavimas surengtas socialiniame tinkle „Facebook“. Konkurse paminėti 58 skirtingi pažintiniai takai. Visas pažintinis Kadagių slėnio takas yra 1,3 km ilgio, beveik pusė jo – iš lentų.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 2015-aisiais vienas seniausių šalies miestų – Žagarė – iš Panevėžio perims kultūros sostinės titulą. Šiai garbingai misijai žagariečiai sako jau yra pasiruošę. Kultūros sostinės renginiai prasidės sausį. Jų rengėja -Žagarės regioninio parko direkcija iki to laiko jau bus įsikūrusi įspūdinguose grafo Naryškino rūmuose. Jie jau baigti restauruoti ir laukia baldų. „Turbūt nebus nei vieno mėnesio be renginio.

Lietuvos rekordų knyga prieš Naujuosius metus pasipildė nauju – kaliausių rekordu, kuris buvo užfiksuotas 2013-ųjų liepą surengtame Vyšnių festivalyje. 760 kaliausių Praėjusią vasarą Vyšnių festivalyje buvo užegistruota 760 kaliausių, kurios nufilmuotos, nufotografuotos ir su liudijimais pateiktos Lietuvos rekordų knygos autoriui Vytautui Navaičiui.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Naujam gyvenimui kyla Žagarės dvaro sodyba. Restauruojant XIX a. viduryje pastatytus rūmus naudojamos autentiškos medžiagos, parengtas dvarą supančio parko sutvarkymo projektas. Pirmasis Žagarės dvaro rūmų projektas nėra išlikęs. Dokumentuose nurodoma, kad 1836-aisiais dvarą valdant Platonui Zubovui, jie buvo tašytų rąstų su šiaudiniu stogu.

  Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Trečią dieną Žagarėje vyksta devintasis vyšnių festivalis. Šiemet jo šūkis – „Renkasi geriausieji“. Vos įvažiavus į Žagarę atvykstančiusius pasitinka šio festivalio simboliu tapusios kaliausės. Jų pilna kiekviename kieme ir sode. Kaimynai varžosi, kieno baidyklė bus gražiausia. Pagamintos ir gyvos kaliausės karaliauja ir šventėje. Per kelias valandas užsiregistravo daugiau nei trys šimtai.

Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio raj.) ro­mų vai­kų auk­lė­to­ja dir­ban­ti šiau­lie­tė Kon­sue­la Ma­čiu­le­vi­čiū­tė sa­ko, kad Ža­ga­rė­je jos tau­tie­čių gy­ve­ni­mas iš­ties sun­kus. „Lyg ak­mens am­žiu­je, lyg po ka­ro. Neį­si­vaiz­da­vau, kad taip bū­na“, – sa­ko Kon­sue­la, dar­že­ly­je „Vyš­niu­kas“ ug­dan­ti še­šis ro­mų vai­kus.

Ža­ga­rės (Jo­niš­kio ra­jo­nas) vai­kų lopšelyje–darželyje „Vyš­niu­kas“ nuo šio rug­sė­jo pir­mą kar­tą for­muo­ja­ma at­ski­ra ro­mų tau­ty­bės vai­kų gru­pė, su ku­ria dirbs ro­mė auk­lė­to­ja. Ti­ki­ma­si vai­kus ir jų tė­vus la­biau in­teg­ruo­ti į Ža­ga­rės bend­ruo­me­nę.

Jau šį šeštadienį, liepos 14 dieną visus žirgų ir žirgų lenktynių mylėtojus kvies susiburti Žagarės Vyšnių festivalis. Čia jau  antrą kartą Šiaurės Lietuvos krašte, programoje tarp konkūrų vyks žirgų lenktynės – „Istorijos nesuklastosi“. Šį kartą žirgai lenktyniaus senajame Žagarės hipodromo takelyje, suteikdami žiūrovams galimybę pamatyti lygiąsias žirgų lenktynes net trijuose bėgimuose.

Šį šeštadienį, liepos 7 dieną, Palangos muzikos klube „Ramybė“ savo koncertinį vasaros skrydį po Lietuvą pradės grupė „Antis“. Tai – pirmasis grupės koncertas šiais metais. Ankstesnį kartą „Anties“ muzikantai kartu į sceną lipo prieš 286 dienas, praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Birželio mėnesį „Antis“ surengė intensyvią repeticijų sesiją, kurios metu paruošė 95 minučių trukmės garsiausių savo dainų programą.

Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus  maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes.

Viename seniausių šalies miestų Žagarėje archeologai aptiko įdomių XII–XVII a. radinių. Vertingiausi jų – batai. Prieš Žagarės aikštės rekonstrukciją nuo balandžio vidurio mieste triūsę archeologai surado daug XII–XIII a. žiemgališkų žalvarinių segių, XVI a. žiedų, antpirščių,  o XVII a. buvusios smuklės vietoje – ir monetų. „Tai vienintelė vieta, kur radome švediškų monetų. Be to, įgilinto pusrūsio vietoje aptikome puodynių, sudegusių grūdų sluoksnį, stiklinių taurių likučių.

Ar iš tikrųjų moteris, kilniaširdiškai savo namuose priglaudusi vaikų globos namų auklėtinę, vėliau pasiūlė merginai parduoti savo vaiką? Tokia, iš pirmo žvilgsnio neįtikėtina istorija rutuliojasi Žagarės miestelyje. Sandra daug metų praleido Kuršėnų vaikų globos namuose. Paskutiniuosius metus iki pilnametystės ji gyveno Žagarėje, merginą sutikusios globoti Zitos namuose. Juose ji atsidūrė po to, kai, būdama nepilnametė, susilaukė dukrytės.

Nors pagal užimamos teritorijos plotą Žagarės regioninis parkas yra viena mažiausių saugomų teritorijų Lietuvoje, tačiau pagal čia augančių augalų, gyvenančių gyvūnų ir paukščių įvairovę tikrai ne mažiausiai turintis. Žagarės miškuose gyvena lūšys, prie Mūšos tyrelio pelkės klaidžioja vilkai ir baltieji kiškiai. Yra briedžių, stirnų, miškinių kiaunių, lapių. Švėtės upėje daug užtvankų pasistatę upiniai bebrai, gyvena ūdros. Užfiksuotos penkios retos saugomos šikšnosparnių rūšys.

Paskutinis Žagarės, nedidelio Lietuvos miestelio, garsėjančio vyšniomis, žydas mirė šių metų rugsėjį. Jis buvo vardu Aizikas Mendelsonas, gimęs 1922 metais. Kai A. Mendelsonas gimė, jis buvo vienas iš beveik 2000 Žagarėje gyvenusių žydų. Tada ten buvo septynios sinagogos, hebrajų mokykla ir Žydų liaudies bankas. Žydai sudarė apie 40 proc. miesto gyventojų.

Žagarėje archeologai atkasė XVI–XVII amžių kapinyną, kuriame jau aptikta daugiau kaip 10 palaikų. Senojoje Žagarėje Švėtės gatvėje netoli bažnyčios atkastas XI–XVII amžiaus kapinynas, kuriame per porą dienų aptikta 11 vyrų ir moterų bei vieni vaiko palaikai. Kapuose rasta nemažai papuošalų: apie 10 vario lydinio žiedų, monetų, diržų sagčių. Aptiktas vienas pakabukas – variu apkaustytas lokio nagas, kuris, pasak archeologo Vytauto Juškaičio, nešiotas kaip apsauga nuo nelaimių.

Artėja į pabaigą vienų gardžiausių vasaros palydovių – vyšnių – metas. Šias kvapnias, prie dažnos sodybos augančių medžių uogas mėgsta, deja, ne tik žmonės. Jų prisirpstant nuo kiekvieno ankstyvo pavasario nekantriai laukia gausūs sparnuočių būriai. Liepos viduryje ne viena panevėžiečių šeima vyko į ne taip tolimą Joniškio rajoną dalyvauti Žagarėje kasmet vykstančiame Vyšnių festivalyje. Šiemet jis šurmuliavo tris dienas ir buvo sutraukęs gausybę svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.

Liepos 14–17 dienomis Žagarėje šurmuliuos jau septintasis Vyšnių festivalis. Pirmą kartą festivalis rengiamas su kaimynais latviais. Dviejų valandų nemokamą koncertą su muzikantais ir šokėjais penktadienį surengs Laima Vaikulė. Pasak pagrindinio festivalio organizatoriaus, Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno, ko gero, tai pirmas nemokamas šios dainininkės koncertas ne tik Šiaurės Lietuvos publikai, bet ir iš įvairiausių šalies kampelių suplūsiantiems žmonėms.

Sarah Mitrikė prieš septynerius metus iš Londono priemiesčio atvyko į Žagarę, pamilo miestelį, ir sugalvojo žmonėms jį pristatyti per saldžias, tik šiame krašte augančias, žagarvyšnių uogas. Taip gimė Vyšnių festivalio idėja. Sarah su gyvenimo draugu Sauliumi išvyko į gimtąją Angliją, bet po penkerių metų grįžo, įsigijo seną medinį namą, darže augina daržoves ir rimtai ruošiasi čia gyventi.

Dvarininkų Naryškinų iniciatyva XIX a. pabaigoje sukurtas Žagarės ansamblis yra unikalus angliško stiliaus apraiškų įvairove. Čia išsidėstęs peizažinio pobūdžio parkas, kotedžų stiliaus nameliai, neogotiški žirgyno statiniai, griežto klasikinio stiliaus rūmai. Kituose Lietuvos dvaruose panašių Anglijos architektūros formų derinių nepasitaiko. Dovana favoritui Naująją Žagarę buvusių caro favoritų Naryškinų dvaro ir parko ansamblis garsino ilgą laiką.

Žagarietis Edmundas Vaičiulis, Joniškio rajono ir Vyriausiajai rinkimų komisijoms apskundęs rinkimų į savivaldybių Tarybas rezultatus ir nesulaukęs teigiamo atsakymo perskaičiuoti balsavimo biuletenius, protestą išreiškė politikus neakivaizdžiai suvarydamas į savo rankomis suręstą tualeto būdelę. Pastarąją vyras laikinai buvo pastatęs Žagarės centre prie neseniai uždaryto spaudos kiosko.

Joniškyje baigiami tvarkyti 28 nauji modernūs butai, į kuriuos vasario pradžioje įsikels socialinio būsto laukiančios miesto šeimos, dar septyni butai rengiami prie Krizių centro. Tačiau eilėse liks daugiau kaip 300 šeimų, o nemaža socialinio būsto dalis rajone – vargana: kai kurie žmonės gyvena XIX amžiaus avariniuose pastatuose. Panaši padėtis ne viename šalies rajone. Norint aprūpinti visas šeimas socialiniu būstu, Lietuvai reiktų 2,5 milijardo litų.

Žagarės (Joniškio raj.) žmonės sukilo prieš miesto aikštės rekonstrukcijos projektą, kuriame vietoje vešinčių medžių, pavadintų nevertingais, netinkamais, liks tuščios plynės. Protesto laišką dėl tokių permainų Seimo nariams, rajono vadovams parašė Vilniuje įsikūrusios asociacijos „Žagariečiai“ aktyvas, kviesdamas diskutuoti, ieškoti tinkamo varianto, o ne nukloti miesto centrą galbūt bevertėmis kiniškomis trinkelėmis.

Tuo metu, kai Prancūzija deportuoja čigonus iš šalies, Žagarėje (Joniškio rajonas) čigonai darniai gyvena su lietuviais. Ir taip jau daugiau nei 300 metų. Keitėsi santvarkos, pinigų maišus keitė nepritekliai. Tik niekada nesikeitė meilė arkliams, ištikimybė saviems įstatymams. Žagarės čigonų pavardės ir vardai lietuviški. Jie prisitaikė ir prie lietuviško sunkmečio — paėmė į rankas šluotas ir eina atidirbti už pašalpas. Vietoj kortų — šluota „Blogai, ponia, čigonėliams dabar.