Žagarėje archeologai atkasė XVI–XVII amžių kapinyną, kuriame jau aptikta daugiau kaip 10 palaikų.
Senojoje Žagarėje Švėtės gatvėje netoli bažnyčios atkastas XI–XVII amžiaus kapinynas, kuriame per porą dienų aptikta 11 vyrų ir moterų bei vieni vaiko palaikai. Kapuose rasta nemažai papuošalų: apie 10 vario lydinio žiedų, monetų, diržų sagčių. Aptiktas vienas pakabukas – variu apkaustytas lokio nagas, kuris, pasak archeologo Vytauto Juškaičio, nešiotas kaip apsauga nuo nelaimių. Toks amuletas buvo rišamas juosmens srityje.
Seniausia moneta, rasta viename iš kapų, datuojama 1570 metais. Pagal ją buvo lengva nustatyti ir kapo amžių.
Archeologai aptiktus kaulus atskirai iš kiekvieno kapo surinks ir perduos antropologams, kurie galės nustatyti tikslesnį palaidojimo laiką, mirusiųjų amžių, lytį, nustatyti, kokiomis ligomis jie sirgo.
„Šiaulių kraštas“ archeologo pasiteiravo, ar rastame kapinyne negali būti 1963 metais iš Senosios Žagarės bažnyčios kriptos išneštos ir nežinia kur išgabentos Barboros Umiastauskaitės, kitaip dar vadinamos Barbora Žagariete, palaikų. Dėl jos paskelbimo palaimintąja pradėta beatifikacjos byla. XVII amžiuje gyvenusi dvarininkaitė pagarsėjo stebuklingais išgydymais ir kitomis malonėmis, kurias žmonės patyrė, melsdamiesi ir prašydami jos užtarimo.
Archeologas Vytautas Juškaitis sakė nesąs gerai susipažinęs su Barboros Umiastauskaitės istorija, tačiau, jo nuomone, tokioje vietoje – tiesiog ant kelio – jos palaikų niekas nebūtų laidojęs. Palaikus stengtasi paslėpti.
Prieš vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimą paveldo saugomą senąją Žagarės dalį tyrinėjantis archeologas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad per ankstesnius kasinėjimus mieste kapinynų neaptiko. Rasta keramikos šukių, molinių glazūruotų pypkių. Vietomis kultūriniai sluoksniai siekė 2,7 metrų gylį. Tačiau kol kas ypač seno laikotarpio sluoksnių nerasta dažniausiai tai XVII–XVIII amžiai.
Loreta RIPSKYTĖ
