violeta naruševičienė

Antradienį Neringa Venckienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame skelbia, kad Lietuvos prokuratūra nebesilaiko ekstradicijos sutarties su JAV, nes didina kaltinimų skaičių. Kauno apygardos prokuratūros atstovai informaciją dėl penktojo kaltinimo N. Venckienei neigia. Kiek anksčiau skelbta, kad buvusi teisėja ir parlamentarė į Lietuvą iš JAV pargabenta 2019 m. lapkričio 6 dieną.

Iki tol, kol bus pradėta iš esmės nagrinėti Neringos Venckienės byla liko dar kelios savaitės. Tiesa, pirmasis posėdis numatytas jau vasario viduryje, tačiau tuomet Panevėžio apygardos teismo teisėjai spręs tik dėl naujai pateiktų prašymų. N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė patvirtino, kad kol kas visas procesas vyksta sklandžiai: „Po Kauno apygardos teismo teisėjų nusišalinimo buvo sudaryta ir paskirta teisėjų kolegija iš Panevėžio.

Buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylą nagrinės Panevėžio apygardos teismas. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos apeliacinis teismas, sprendęs, kokiam teismui bylą perduoti po to, kai to paprašė ją gavęs Kauno apygardos teismas, kuriame N. Venckienė yra dirbusi. Apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad sprendimas priimtas siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį pranešė nusišalinęs nuo buvusios šio teismo teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylos nagrinėjimo. Byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, jis spręs, kuris apygardos teismas turėtų ją nagrinėti.

Čikagos teisėjas laikinai sustabdė Neringos Venckienės išdavimą Lietuvai, skelbia užsienio žiniasklaida. Čikagos federalinis teisėjas laikinai sustabdė buvusios Lietuvos teisėjos ir parlamentarės ekstracijos procedūrą. Antradienį teismas svarstė Neringos Venckienės prašymą išvengti išsiuntimo į Lietuvą. Jos prašymas buvo iš dalies patenkintas – teisėjas skelbia, kad sprendimas nukeltas savaitei, kol jis nenuspręs kitaip.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) federalinis teismas Čikagoje antradienį svarstys buvusios teisėjos ir parlamento narės Neringos Venckienės prašymą išvengti išsiuntimo į Lietuvą, pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Lietuvos prokurorai siekia N. Venskienės grąžinimo į Lietuvą, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nepaskelbė verdikto Drąsiaus Kedžio bendrininko Raimundo Ivanausko byloje – bylą dar nagrinės išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes gali atsirasti nauja teismų praktika dėl bendrininkavimo instituto.

Pirmadienį Kauno apylinkės teisme turėjęs vykti posėdis byloje, kurioje Laimutė Kedienė ir Vytautas Andrius Kedys ir jų kaimynė Olga Girdauskienė kaltinami mažametės tvirkinimu, neįvyko dėl O.Girdauskienės ligos. „Kaltinamoji serga ir pateikti tokie dokumentai, jos dalyvavimo nebuvo galima užtikrinti ir atidėtas nagrinėjimas iš esmės“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras Tomas Stelionis.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį nutarė atidėti nuosprendžio paskelbimą byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Teismo atstovė Airinė Šerelytė - Skistymienė BNS sakė, kad datą, kada nuosprendis bus skelbiamas, teisėjų kolegija praneš pirmadienį per numatytą posėdį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį ketina skelbti nuosprendį byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Penki asmenys kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą dėl galbūt netinkamai atliktų Policijos departamento pareigūnų pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, liudytojais ketina apklausti poligrafo specialistą, policijos imuniteto pareigūną ir žurnalistę Laimą Lavastę.

Ilgus metus su kriminaliniais nusikaltėliais kovoję garsūs Lietuvos policijos pareigūnai dabar patys yra priverti minti teismo slenksčius. Prieš metus plačiai nuskambėję slapto informatoriaus Mindaugo Žalimo pasisakymai, kurie aukštiems pareigūnams kainavo ne tik postus, bet ir suteršė visos šalies policijos vardą, bus nagrinėjami Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme.

Kauno miesto gyventojai R. I. ir E. B. įtariami kurstymu padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – padėti Drąsiui Kedžiui 2009 m. rudenį nužudyti teisėją Joną Furmanavičių, D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir Andrių Ūsą. Šie asmenys įtariami ir tuo, kad duodami patarimus, teikdami priemones ir iš anksto pažadėdami paslėpti nusikaltėlį, padėjo D. Kedžiui rengtis nužudyti ir nužudant du asmenis.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas tęsia Andriaus Ūso bylos nagrinėjimą. (Papildyta 14:11 val.) Po pertraukos teismas davė žodį Andriaus Ūso advokatui Adomui Liutvinskui. Pasak jo, tai yra unikali byla, kurios nagrinėjimas vyksta be pagrindinio bylos dalyvio – kaltinamojo A. Ūso: „Dėl šios priežasties kaltinimai negali būti pagrįsti. Minėti kaltinimai mažametės tvirkinimu yra nekorektiški, nes nėra nustatytas kartų skaičius.

Generalinė prokuratūra Vilniaus m. 1 apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų tiriant teisėjo Jono Furmanavičiaus ir buvusios Drąsiaus Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymą.

Vilniaus 2-asis apylinkės teismas tęsė Kauno pedofilijos bylos nagrinėjimą, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės tvirkinimu, apklausti Laimutės Stankūnaitės tėvai – Tatjana ir ir Stasys Stankūnai. Gydytoją onkologę Laimą Bloznelytę, vienoje TV laidoje pasakojusią intymias detales apie A. Ūsą, nutarta apklausti kitą savaitę, nes ji į teismą neatvyko. (Papildyta 13:14 val.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, papildomai atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, priėmė procesinį sprendimą – ikiteisminį tyrimą dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo bei rengimosi nužudyti Andrių Ūsą, taip pat dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis įtariamojo Drąsiaus Kedžio atžvilgiu nutraukti jam mirus.

2012 m. rugsėjo 13 d., 09.00 val. Vilniaus m. 2 apylinkės teisme bus tęsiamas Aandriaus Ūso bylos nagrinėjimas. Į teisiamąjį posėdį liudytojomis kviečiamos D. Norkuvienė, S. Pupelienė ir A. Kilinskienė. Bylos pertraukos metu prokuroras atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu kaip liudytoja apklausta Laima Bloznelytė bei atlikti veiksmai, susiję su jos parodymų patikrinimu.

Generalinė prokuratūra paskelbė, kad jau yra baigtas tyrimas dėl aukštų Policijos departamento pareigūnų veiksmų, kai slaptasis liudytojas Mindaugas Žalimas tariamai pranešė apie Drąsiaus Kedžio rengiamus nusikaltimus.

Viešoje erdvėje pasklidus profesorės onkologės Laimos Bloznelytės liudijimui apie įtariamojo vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje A. Ūso vizitą, visuomenė dar kartą sujudo. Moteris nebuvo apklausta prokurorų, jos liudijimų nėra teismą pasiekusioje byloje.

Praėjusios savaitės įvykiai Garliavoje sukėlė audringą visuomenės reakciją, nemaža dalis pasipiktino tuo, kad vaikas iš globėjos namų paimtas teismui nebaigus nagrinėti vadinamosios pedofilijos bylos. Nors bylą tiriančios institucijos bando įtikinti visuomenę, kad tyrimas vyksta operatyviai, į viešumą iškyla naujų faktų ir liudijimų.

Kur tarsi į vandenį dingo antroji mergaitė, Kauno pedofilijos byloje minėta kaip dar viena nukentėjusioji, ir kodėl apie ją jau kurį laiką niekas nieko nėra girdėjęs? Šis klausimas buvo užduotas pirmadienio vakarą per TV3 televiziją tiesiogiai transliuotoje diskusijų laidoje „Kodėl?“ Kartu su Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra Kauno pedofilijos byloje iš pradžių buvo minima ir L. Stankūnaitės sesers, Violetos Naruševičienės, dukra.

Vadinamoji pedofilijos byla neabejotinai tapo vienu ryškiausių visuomenės vienijimosi ir teisėsaugos bejėgiškumo pavyzdžių Lietuvoje. 2006-aisias Garliavoje prasidėję teisminiai procesai dėl Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukros globos tęsiasi iki šių dienų, o pati situacija, kai už vaiko interesus atsakingos institucijos tik skėsčioja rankomis, jau tampo sunkiai išnarpliojama.

Ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo informacijos slėpimo apie planuojamas žudynes Kaune, yra baigiamojoje stadijoje, sako Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas. „Ikiteisminis tyrimas yra baigiamojoje stadijoje, artimiausiu metu, manau, galimi sprendimai tame ikiteisminiame tyrime. Yra paskirti du specialistų tyrimai, kurie šiai dienai nėra atlikti.

Lietuvos politikai, drąsiai diskutuojantys apie žmogaus teisių klausimus Baltarusijoje, nutarė nesigilinti į aštuonmetės mergaitės dramą Seime nepanorėta kalbėti ne tik apie tai, kaip susiklosto situacija, kai aštuonmetį vaiką antstolė atvyksta konfiskuoti nelyginant skolininko taburetę ar automobilį. O juk šis epizodas – tik daug platesnio masto pūlinio viršūnėlė.

Generalinė prokuratūra teigia, kad nėra teisinių galimybių Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymų bylą perduoti teismui. Generalinė prokuratūra aukštesniojo teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo nutartį, kuria buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymų buvo nutrauktas nepagrįstai, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Policijos pareigūnai mano, jog slaptasis liudytojas atsirado sužinojęs, jog jam gresia laisvės atėmimo bausmė. Slaptasis liudytojas ir informatorius M. Ž. pasirodė tik po dviejų metų ir tik todėl,  kad jam gresia  laisvės atėmimo bausmė. „Jis mėgina gelbėti savo kailį“, - portalui Balsas.lt teigė Kriminalinės policijos biuro šaltinis. Kol kas neatskleidžiama, už kokias veikas M.Ž. gresia laisvės atėmimas, tačiau neoficialiais duomenimis - už ginklų laikymą ir prekybą.

„Ginti. Saugoti. Padėti“, – tokie žodžiai įrašyti Policijos departamento nuostatuose. Jais turėtų vadovautis visi policininkai. Vis dėlto Kauno pedofilijos skandalas parodė, kad yra atvirkščiai, o policijos darbu nepatenkinta nei viena, nei kita pusė.

Dar prieš pasirodant eteryje nemažai šurmulio sukėlusi LNK televizijos laida „Abipus sienos“ antradienį paviešino interviu su slaptu liudytoju pedofilijos byloje, kuris, saugumo sumetimais, buvo pristatytas išgalvotu Tomo vardu. Slaptasis liudytojas pasakojo, kad prieš įvykstant visą Lietuvą sukrėtusioms teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žmogžudystėms, stengėsi įspėti teisėsaugos institucijas apie Drąsiaus Kedžio planus.

Generalinėje prokuratūroje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Policijos departamento veiksmų tiriant teisėjų Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymą, jau sulaikyti du asmenys. Abu jie yra Drąsiau Kedžio bendrininkai. Baudžiamojo persekiojimo departamento viršininko pavaduotojas Žydrūnas Radišauksas sakė, jog lapkričio ketvirtą dieną Generalinė prokuratūra pradėjo du ikiteisminius tyrimus.

Policijos departamento pareigūnai konkretesnių detalių apie galimą piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimą, nesuteikiant prokurorams visos turimos informacijos apie asmenis, galinčius duoti parodymus dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus ir buvusios Drąsiaus Kedžio sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo aplinkybių, neteikia. Policijos pareigūnai patvirtino, kad kol kas neįvardijamas asmuo kreipėsi į pareigūnus su informacija apie D. Kedžio bylos detales.

Kauno apygardos prokuratūra neigia spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl Kauno apygardos teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymų kratos buvo atliktos ir Rusijoje. Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, šią savaitę Kaune ir kituose Lietuvos rajonuose buvo atlikta daugiau nei 20 kratų bei kitų operatyvinių veiksmų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tęsia parlamentinį tyrimą dėl prokuratūros veiksmų tiriant galimą pedofilijos skandalą Kaune. Trečiadienį komiteto posėdyje laukiama generalinio prokuroro Algimanto Valantino, kuris turėtų atsakyti į klausimyną "Dėl aplinkybių, susijusių su D. Kedžio skundais, tyrimo". Planuojama, kad posėdis bus uždaras. Praėjusį trečiadienį Stasio Šedbaro vadovaujamas parlamentinis komitetas sudarė klausimyną Generalinei prokuratūrai.

Ginklai išduodami savigynai. Tačiau kiek jų panaudojama ne gelbstint savo ar kito gyvybę, ginant savo turtą, o suvedinėjant sąskaitas – iš keršto ar pavydo? Tragedija Šilutėje Rugpūčio viduryje legaliai laikomu pistoletu „Beretta” šilutiškis Vinardas Barcys (40 m.) nušovė savo bendraamžę žmoną, 17 metų dukrą ir nusišovė pats. Ginklą jis įsigijęs buvo prieš keletą metų, o leidimas jį laikyti V. Barciui buvo pratęstas prieš mėnesį iki tragedijos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas imasi parlamentinio tyrimo dėl prokuratūros veiksmų tiriant galimą pedofilijos skandalą Kaune. Trečiadienį Stasio Šedbaro vadovaujamas parlamentinis komitetas sudarė klausimyną Generalinei prokuratūrai. Kitą savaitę, gavus generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakymus, šis klausimas bus svarstomas toliau.

Pirmadienio rytą Kaune nušautas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Furmanavičius (47 m.), po kelių valandų - ieškomo Drąsiaus Kedžio, kaltinusio J. Furmanavičių tvirkinus jo mažametę dukterį, buvusios draugės sesuo. Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas per Lietuvos televiziją paskelbė Drąsiaus Kedžio paiešką. Nors jis nevadinamas įtariamuoju, gyventojams jo sulaikyti nerekomenduojama: jam yra išduoti keli savigynai skirti ginklai.