Kiek anksčiau skelbta, kad buvusi teisėja ir parlamentarė į Lietuvą iš JAV pargabenta 2019 m. lapkričio 6 dieną. Jai pateikti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.
„Iš 39 nusikalstamų veikų mano atžvilgiu gali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas tik dėl 4 nusikaltimų: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo; trukdymo antstolio veiklai; fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo; pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ekstradicijos sutartyje nurodytas baigtinis skaičius neva mano padarytų nusikaltimų, dėl kurių Lietuvos prokuratūrai leista kreiptis į teismą.
Deja, perdavus mano bylą į teismą, sužinojau ir apie penktą. Į teismą perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodytas ir penktas nusikaltimas, kad aš piktnaudžiavau globėjos teisėmis, nors JAV mane teisti pagal šį straipsnį sutikimo nedavė. Taip elgdamiesi Lietuvos prokurorai nebesilaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties bei JAV Valstybės Departamento bei teismų spendimų", – rašo N. Venckienė.
Ji taip pat pranešė, kad apie padidintų kaltinimų skaičių pranešė Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo Kauno apygardos prokuratūros atstovai, paskelbta informacija apie atsiradusį penktąjį kaltinimą yra klaidinanti. Į teismą prokuroras yra perdavęs bylą, kurioje N. Venckienė yra kaltinama pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie ne kartą buvo įvardyti viešai.
„Epizodas dėl piktnaudžiavimas globėjos teisėmis yra paminėtas kaltinamajame akte kaip kitos nusikalstamos veikos padarymo požymis. Tai nėra kaltinimas ir baudžiamoji atsakomybė už tai negresia. Norime pabrėžti, kad tai yra prokuroro teisė, aprašant veiką, išdėstyti tokias aplinkybes, kurios jo nuomone turi reikšmės sprendžiant bylą. Teismas, priimdamas sprendimą,turi teisę koreguoti kaltinimo tekstą", – komentavo prokuratūros atstovai.
Įvykių chronologija
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iš JAV pernai lapkričio 6 dieną pargabenta buvusi parlamentarė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą.
N. Venckienei uždėta apykojė, paimti dokumentai. Ji iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. N. Venckienė įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais. Ji buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
