N. Venckienė prašymą nušalinti kolegiją motyvavo tuo, kad Panevėžio apygardos teismas prieš tai nepanaikino didžiosios dalies jai skirtų kardomųjų priemonių, o tai gali lemti teisėjų nusistatymą prieš ją.
„Kolegija nutarė kaltinamosios prašymą atmesti (...) Kolegija nenustatė pagrindų Baudžiamojo proceso kodekse, dėl ko kolegijai reikėtų nusišalinti“, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Valdas Meidus.
Anot jo, vien tai, jog teismas nepatenkino kaltinamosios prašymų dėl kardomosios priemonės panaikinimo, nėra pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.
Teismas taip pat nusprendė, kad byla toliau bus nagrinėjama viešai, tačiau kolegijos pirmininkas įspėjo, kad teismas pasilieka teisę sprendimą pakeisti, jei procesui trukdys N. Venckienės palaikytojai. Taip pat, kolegijos sprendimu, uždarai bus nagrinėjamos tos bylos dalys, kuriose bus pateikiama įslaptinta arba su nepilnamete susijusi informacija.
„Noriu paaiškinti, kad visuomenės teisė žinoti apie procesą, žinant, koks yra dėmesys, ji nėra absoliuti. Nemažiau svarbi teismo pareiga šią bylą išnagrinėti ir maksimaliai greitai (...). Tam visuomenės atstovai, kurie dalyvauja šioje teismo salėje, neturėtų trukdyti“, – sakė V. Meidus
„Replikos, plojimai ir kiti dalykai neprisideda prieš šios bylos išnagrinėjimo. Patikėkite, ši byla nėra tokia paprasta, kaip bandoma pateikti“, – pabrėžė jis.
Uždaro proceso prašė nukentėjusiųjų advokatė, taip pat patys nukentėjusieji – operacijoje perduodant dukrą dalyvavęs ir nukentėjęs policijos pareigūnas, sprendimą perduoti vaiką motinai priėmusi antstolė Sonata Vaicekauskienė. Jie motyvavo, kad byloje bus kalbama apie nepilnametę.
Prokuroras Darius Jakutis taip pat sakė, kad „daugiau ir svarbesnių argumentų yra nerengti viešo nagrinėjimo“ saugant nepilnamečių interesus bet tvirtino nesąs visiškai tikras, ar to reikėtų, ar užtektų tik kelių uždarų posėdžių.
N. Venckienė ir jos advokatas Danius Svirinavičius reikalavo atviro teismo, sakydami, kad net ir vadinamoji pedofilijos byla, kurioje buvo kalbama apie tą pačią nepilnametę N. Stankūnaitės dukrą, nagrinėta viešai. N. Venckienė, be kita ko, prašė viešumo, sakydama, kad visuomenė „turi teisę žinoti, kas vyko gegužės 17-ąją“, turėdama omenyje savo dukterėčios perdavimą jos motinai L. Stankūnaitei.
„Uždaras teismo posėdis būtų skirtas vėl nuslėpti, kas padaryta“, – replikavo ji.
N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.
N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo. Ji kaltinimus neigia.
N. Venckienei yra skirtas pasižadėjimas neišvykti iš šalies bei įpareigojimas naktį būti namuose, taip pat paliktas 10 tūkst. eurų užstatas, paimti dokumentai. Anksčiau N. Venckienei buvo draudžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 kilometrų atstumu – šį reikalavimą Panevėžio apygardos teismas panaikino, tačiau likusias priemones paliko.
„Manau, kad jūsų visų trijų teisėjų nutartis dėl man skirtų kardomųjų priemonių yra tikrai šališka ir neobjektyvi. (...) Vienas pagrindų, kodėl manau, kad jūs nebūtumėte nešališki, yra dėl kardomųjų priemonių palikimo“, – sakė ji.
N. Venckienė sako šiuo metu dėl kardomųjų priemonių neturinti galimybių nei įsidarbinti, nei išvykti.
Tiek ji, tiek jos gynėjas pabrėžė, jog kaltinamiesiems rezonansinėse korupcinėse bylose skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Jie vardino vadinamąją teisėjų korupcijos bylą, „MG Baltic“, Panevėžio mero Ryčio Račkausko politinės korupcijos bylas, kur kaltinamiesiems pagal baudžiamąjį kodeksą gresia griežtesnės bausmės.
Teisme – N. Venckienės palaikytojų šurmulys
Teismo posėdį komplikavo į jį atvykę daugiau nei pusšimtis N. Venckienę palaikančių žmonių, užpildydami visą didžiausią teismo salę, atvyko ir N.Venckienės motina Laima Kedienė, teta Audronė Skučienė.
Dalis susirinkusiųjų netilpo į salę, kaltinamąją jie pasitiko plojimais, taip pat teismui pradedant procedūras, reikalavo teisėjo šnekėti garsiau, laidė įvairias replikas. Teisėjų kolegijos pirmininkas V. Meidus keliskart ramino publiką, reikalaudamas laikytis tvarkos ir įspėdamas, kad teismas „gali imtis priemonių, kad jūsų dalyvavimas būtų apribotas“. Iš salės už tai, kad filmavo teismo posėdį, išvarytas N. Venckienės palaikytojas Vytautas Matulevičius.
Atvyko ir nukentėjusieji – operacijoje perduodant mergaitę motinai dalyvavęs policijos pareigūnas, taip pat vaiko teisų apsaugos specialistė.
Teismo šaukimas įteiktas ir šiuo metu valstybės saugomai Laimutei Stankūnaitei, gyvenančiai su dukra. Pasak teismo, jos vardu gautas prašymas byloje nedalyvauti ir pateikti kiekvieno posėdžio garso įrašą. L. Stankūnaitė nurodė, kad ji negali dalyvauti procese baimindamasi dėl savo saugumo.
Bylą be V. Meidaus nagrinėja teisėjai Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas.
Teigia, kad pati tapo auka
Prieš šios dienos posėdį N. Venckienė išplatino viešą laišką, kuriuo siekė atkreipti dėmesį į tai, kad, anot jos, pateikti kaltinimai paremti neapykantą jai jautusių žmonių, kitų nesąžiningų šių įvykių dalyvių liudijimais:
„Susipažinus su asmenų, buvusių namo viduje, – Vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnų G.Didžbalienės ir E.Talalienės, antstolės S.Vaicekauskienės, psichologės S.Kilkutės, L.Stankūnaitės, advokato G.Černiausko, policininko M.Gušausko ir kitų – parodymais ir su vaizdo įrašais, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, darytais namo viduje, akivaizdu, jog visi šie asmenys be išimties sako netiesą dėl aplinkybių, kas vyko namo, esančio Klonio g. 5, Garliavoje, viduje.
Jų parodymai apie įvykius namo viduje akivaizdžiai prieštarauja įvykiams, fiksuotais filmuotoje medžiagoje.
Vaizdo medžiaga, įrašyta pareigūnų namo viduje, paneigia netiesą liudijusių vaiką prievarta paėmusių asmenų parodymus kaltinamajame akte.
Priešingai nei buvo nurodyta ekstradicijos prašyme, kad policininkas M.Gušauskas pridavė medicininių dokumentų kopiją, kurioje buvo užfiksuoti veido sužalojimai, jokių sužalojimų jam niekada nebuvo nustatyta. M.Gušauskas davė melagingus parodymus apie jo sužalojimo laiką ir vietą.
Prieš mano dukterėčią D.Kedytę ir prieš mane, jos tetą, globėją, tuo metu turinčią teisinį imunitetą dėl teisėjos pareigų Kauno apygardos teisme, buvo naudotas smurtas.
Smurtas buvo naudotas tiek policijos pareigūnų, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų, tiek L. Stankūnaitės.
Byloje pateikti melagingi policininko parodymai dar kartą liudija, su kokia pareigūnų savivale ir piktnaudžiavimu pareigomis man nuolat tenka susidurti nuo pat pedofilijos bylos pradžios. Ne tik man, bet ir daugeliui dėl minimų įvykių nuteistų ir dar teisiamų žmonių.“
Išvyko iš Lietuvos
Buvusi parlamentarė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N. Venckienė iš Lietuvos į Jungtines Valstijas išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.
N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
Pedofilijos istorijos šaknys
Primename, kad 2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
