„Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu ir bylos duomenimis, sprendžia, kad tinkamas baudžiamojo įstatymo, tai yra normų, įtvirtinančių bendrininkavimo institutą, taikymas gali reikšti naują teisės normos aiškinimą ir būti svarbus vienodos teismų praktikos formavimui“,– sakė teisėjas Armanas Abramavičius.
Aukščiausiajame Teisme ši byla nagrinėjama pagal nuteistojo R. Ivanausko kasacinį skundą.
Birželio 2 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti realią laisvės atėmimo bausmę. Pagal ją negalią turintis vyras kalės aštuonerius metus – tai yra minimali bausmė už tokį nusikaltimą. Kaunietis yra pripažintas kaltu kaip padėjėjas D. Kedžiui rengiantis daryti nusikaltimus – planuojant keturių žmonių žudynes.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius, tą pačią dieną prie namų nužudyta D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D. Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Realią laisvės atėmimo bausmę galioti palikęs Apeliacinis mano, kad vyro sveikatos būklė buvo bloga, bet tokia būklė netrukdė padėjėjo vaidmeniui – patarinėti, planuoti nusikaltimus, pažadėti dėl nusikaltusio asmens pasislėpimo. Sveikatos pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina jo pavojingumo visuomenei. Buvo paskelbta, kad po nusikaltimo padarymo R. Ivanauskas visiškai apako.
R. Ivanauskas anksčiau Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas ir pripažintas kaltu dėl Mindaugo Žalimo kurstymo nužudyti du ir daugiau žmonių. Dėl šio kaltinimo Apeliacinis teismas R. Ivanauską išteisino, nes byloje neaptiko kurstymo sąvoką turinčių įrodymų. Tačiau ir pašalinus vieną kaltinimą, bausmė liko ta pati, kokia buvo skirta nuosprendžiu pernai birželį. M. Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas, praėjus keletui metų, jis prabilo, kad esą žinojo apie rengiamus nusikaltimus ir apie tai buvo pranešęs policijai.
„Atvykus pas M. Žalimą, savotiška iniciatyva buvo R. Ivanausko, iš M. Žalimo parodymų matyti, kad pokalbyje dėl rengimosi žudyti keturi asmenis, iniciatyvą rodė ne R. Ivanauskas, o D. Kedys. Jis išdėstė savo sumanymą ir planus“, – skelbė Apeliacinis teismas.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vyrui kaltinimai dėl nusikaltimų taip ir nebuvo pateikti. Tačiau įtariami D. Kedžio bendrininkai – buvę sugyventiniai R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė – perduoti teismui.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš R. Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems. Apeliacinis teismas paskelbė, kad ieškinių sumų nekeičia.
Dukters Violetos Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, L. Stankūnaitei – 28 tūkst.eurų.
Anot prokuratūros, R. Ivanauskas ir E.Barauskaitė dalyvavo išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes. D. Kedys įtariamas nužudęs J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A. Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo per nelaimingus atsitikimus.
