Pirmadienio rytą Kaune nušautas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Furmanavičius (47 m.), po kelių valandų - ieškomo Drąsiaus Kedžio, kaltinusio J. Furmanavičių tvirkinus jo mažametę dukterį, buvusios draugės sesuo.
Generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas per Lietuvos televiziją paskelbė Drąsiaus Kedžio paiešką. Nors jis nevadinamas įtariamuoju, gyventojams jo sulaikyti nerekomenduojama: jam yra išduoti keli savigynai skirti ginklai.
Rastas autobusiukas (papildyta 20.42)
Nors policininkams pavyko Kauno pakraštyje aptikti autobusiuką, kuriuo galimai pasinaudota pirmadienio rytą inscenizuojant autoįvykį ir po to nušaunant J. Furmanavičių, paties įtariamojo D.Kedžio surasti ir sulaikyti pareigūnams kol kas nesiseka. Neatmetama versija, kad įvykdyti nusikaltimą ar nusikaltimus D. Kedžiui galėjo padėti ir kitas asmuo ar asmenys.
Su „Kauno keliais“ šis automobilis nesusijęs, teigia prokurorai, - reklaminis šios bendrovės užrašas ant mašinos buvo užklijuotas siekiant suklaidinti paiešką.
Paieškoms pasitelkti „Aro“ bei kitų specialiųjų tarnybų pareigūnai, į orą buvo pakeltas sraigtasparnis. Prie įvažiavimų į Kauną budi sustiprintos policijos pajėgos: tikrinami automobiliai, aiškinamos jais važiuojančių vyriškių asmenybės.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis Eltai pirmadienį 20 valandą patvirtino, jog popietę, netrukus po to, kai aptikta dar viena auka - nušauta D. Kedžio buvusios sugyventinės sesuo, sustiprinta prokuratūros ir kai kurių teismų bei asmenų apsauga. Pasirūpinta ir D. Kedžio sugyventinės bei jos ir jo mažametės dukrytės saugumu.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis dieną surengtoje spaudos konferencijoje įtariamajam siūlė geranoriškai atvykti į prokuratūrą.
Teisėjas - D. Kedžio sesers bendradarbis (papildyta 18.10)
D.Kedžio sesuo ir nužudytasis teisėjas buvo bendradarbiai, praneša portalas lrytas.lt. D.Kedžio sesuo, teisėja Neringa Venckienė, dirba tame pačiame Kauno apygardos teisme, kaip ir šiandien rytą nužudytas teisėjas J.Furmanavičius.
Jos vyras, Kauno advokatų kontoros seniūnas Aidas Venckus D.Kedžiui atstovavo bylose, susijusiose su pastarojo siekiais pačiam auginti mažametę dukrą.
Neišgirstojo neviltis? (papildyta 17.03)
D.Kedys buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl jo mažametės dukters tvirkinimo ir prievartavimo, tačiau prokurorai, jo manymu, nesiėmė reikiamų priemonių.
Atsakydamas į Eltos klausimą, ar nepavėluotas noras išklausyti D. Kedį, žmogų, kuris kaltino pedofilija Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, teigdamas, kad šis tvirkino jo mažametę dukterį, generalinis prokuroras A. Valantinas atsakė, kad dėl to atliekamas tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje. Ten aiškinamasi, ar įtariamojo pateikti kaltinimai yra teisėti.
Šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo apklausta ir Violeta Naruševičienė, kurios lavonas pirmadienį rastas Kaune.
Tiriamos įvairios versijos, kurios galėjo pastūmėti nusikaltimo link vieną ar kelis asmenis, taip pat pasirūpinta D. Kedžio dukrelės bei jos motinos saugumu.
D. Kedys buvo neramus ir nusivylęs teisėsauga (papildyta 15.52)
Kauno priemiestyje gyvenantys Vytautas ir Laimutė Kedžiai TV3 žurnalistei Jurgitai Bardžiuvienei pasakojo, kad sūnus dingo pirmadienio rytą.
Nelaimę įtariantys tėvai, patikrinę seifą, kur laikomi savigynai išduoti ginklai, aptiko, kad jis tuščias.
Seife nebuvo nei pistoleto, nei šautuvo „Winchester“.
Anot TV3 Žinių žurnalistės, į Kedžių namus ji atvyko anksčiau už pareigūnus, tačiau tėvai, jau žinoję apie nušautą teisėją, nerimavo, kad tai galėjo padaryti jų sūnus.
Kedžiai pasakojo, kad sūnus pastarąsias dvi savaites buvo kaip nesavas, beveik nevalgė, niekur neišeidavo. Jis tvirtino nematąs prasmės gyventi, „jeigu tokia teisėsauga“.
Nužudytas ryte
J. Furminavičius buvo mirtinai sužalotas senamiestyje, ties V. Sladkevičiaus gatvės 5 numeriu pažymėtu namu, kai išlipo iš „Mercedes“ markės automobilio. Teisėjo kūne aptiktos 4 šautinės žaizdos.
Įtariama, kad šaudyta iš baltos spalvos seno modelio „VW Transporter“ markės autobusiuko, kuris užtvėrė kelią iš kiemo išvažiuojančiam teisėjo automobiliui. Po šūvių automobilis nuvažiavo nenustatyta kryptimi.
Nusikaltimas įvykdytas maždaug 8 valandą ir 30 minučių pačioje Kauno arkikatedros pašonėje. Policija pareigūnai užtvėrė visas aplinkines senamiesčio gatves, todėl susilaukė ne tik į darbą ėjusių vietos gyventojų, bet ir į katedrą skubėjusių maldininkų priekaištų.
Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus nužudymas atveria Lietuvos teisėsaugos spragas, nes iki šiol nėra užtikrinta teismų ir teisėjų apsauga, teigia Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė.
Tiriamos kelios versijos
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis įvykio vietoje susirinkusiems žurnalistams sakė, jog šiuo metu yra išskirtos kelios pagrindinės teisėjo nužudymo versijos, tačiau konkrečiau įvardyti jas atsisakė.
Pasak Kauno apygardos teismo atstovės spaudai Jūratės Dabašinskienės, pirmadienį J.Furmanavičiaus laukė trys baudžiamosios bylos. „Pirmiausia, 9 val., teisėjas turėjo nagrinėti bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo kitomis įtariamajam. Kai prieš 9 val. nepasirodė teismo salėje, kolegos, kartu su juo turėję nagrinėti bylą, laukė jo keletą minučių“, – sakė teismo atstovė.
Galėjo būti šaudyta suvaidinus eismo įvykį
Kaip praneša LTV Naujienų tarnybos žurnalistė Jūratė Anilionytė, turima duomenų, kad nusikaltimas įvykdytas surežisavus eismo įvykį, o į teisėją šauta jam išlipus iš automobilio „Mercedes“.
Įvykio vietoje visą dieną dirbo gausios Kauno policijos ir prokuratūros pajėgos, iš Vilniaus į Kauną atvyko Kriminalinės policijos biuro darbuotojų grupė ir generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, tačiau, pasak pareigūnų, tyrimą trukdė pirmadienio rytą Kaune pliaupęs lietus.
Nagrinėjo E. Daktaro bylą
Kolegos Jono Furmanavičiaus nužudymo pirmadienio rytą sukrėsti Kauno apygardos teismo teisėjai nebuvo nusiteikę bendrauti su žiniasklaida.
“Mes negalime komentuoti to, kas įvyko. Ėjo žmogus į darbą, ir po akimirkos jo jau nebėra. Nei nužudymo motyvų, nei kas nužudė mes tikrai nežinome. Mes tik žadame prisidėti prie teisėjo laidotuvių”, – „Akistatai” sakė atostogaujantį Kauno apygardos teismo pirmininką pavaduojantis Algimantas Smolskas.
Teisėjo kolegė, nenorėjusi viešinti savo pavardės, aiškino, jog Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius, kuriame iki savo smurtinės mirties nuo 2002 metų birželio dirbo teisėjas J. Furmanavičius, paprastai lengvų bylų nenagrinėja. „Mums tenka sunkūs ir ypač sunkūs nusikaltimai, ir niekas negarantuotas, kad paskelbęs nuosprendį saugiai pasieks namus, o ryte – darbą”, – sakė ji.
Viena iš rezonansinių bylų, kurias per savo tarnybinę biografiją buvo nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas J. Furmanavičius, susijusi su garsiąja Daktarų šeima. Šis teisėjas nagrinėjo Henriko Daktaro sūnaus Enriko, kaltinto psichotropinių medžiagų kontrabanda ir už tai nuteisto kalėti, baudžiamąją bylą. Šiuo metu nagrinėjama byla, kuri buvo išskirta iš E. Daktaro bylos.
Skyrė griežtą papeikimą
Kolegos prisimena, kad teisėjo biografijoje buvo ir nelabai malonių įvykių. 2006 metų sausį J.Furmanavičius buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Kraujo tyrimai parodė, kad teisėjas vairavo itin stipriai apsvaigęs – jo kraujyje rasta 2,57 promilių alkoholio. Policijos patruliai namo važiuojantį teisėją sulaikė maždaug 2 val. nakties, netoli Lietuvos žemės ūkio universiteto. Sulaikymo metu patruliams jis pateikė ne tuometinės darbovietės – Kauno apygardos teismo, bet nebegaliojantį Kauno apylinkės teismo, kur dirbo anksčiau, pažymėjimą. Vairuotojas taip pat atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau sutiko atlikti kraujo tyrimą. Jis ir patvirtino sunkų girtumo laipsnį. Kolegos prasižengimą svarstęs Teisėjų garbės teismas J.Furmanavičiui skyrė griežtą papeikimą.
Pedofilijos skandalas
Teisėjas Jonas Furmanavičius buvo įveltas ir į pedofilijos skandalą. „Akistata” yra rašiusi, jog vienos mažametės tėvas buvo apkaltinęs šį teisėją ir dar vieną politiką tvirkinus jo dukrą, o abiejų „kaltųjų“ nuotraukas – įdėjęs į interneto svetainę.
Dar praėjusią savaitę „Akistata” rašė apie netramdomą įsiutusio tėvo šmeižto kampaniją, kalbino ir J. Furmanavičių, klausė, kaip jis bandys atsiginti nuo užgriuvusios purvo lavinos. Tuomet teisėjas sakė, jog matąs tik teisinį kelią – kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Žmogus tvirtino neturįs jokių versijų, kodėl yra taip žeminamas. „Manau, kad pareigūnai išsiaiškins, kas yra kas,”– sakė J. Furmanavičius. Deja, nesulaukė.
Įdomu tai, kad straipsnio autorė net sulaukė piktų atsiliepimų ir grasinančių skambučių – esą ji ginanti pedofilus.
Po to, kai teisėjas J. Furmanavičius buvo nušautas, internete vėl atsirado šimtai atsiliepimų, kuriais jis kaltinamas pedofilija.
J. Furmanavičius buvo nevedęs. Artimai jį pažinoję žmonės sakė, jog teisėją nuolat supo gražios moterys. Žinia, kad yra kaltinamas vaikų tvirkinimu, jiems buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
Teisėjai nesaugūs
J. Furmanavičius buvo nušautas pakeliui į darbą. Tačiau ir darbe teisėjai nėra saugūs. Šiuo metu mažiau nei pusėje mūsų šalies teismų dirba apie 60 policininkų, o mažėjant pinigų, policija teismus palieka be apsaugos.
Iki šiol į teisėjus Lietuvoje dar niekas nebuvo šaudęs. Bet 2005-ųjų vasarį teisme buvo užpultas Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Eduardas Meidus.
Vygantas T. (39 m.), kurio skyrybų bylą nagrinėjo teisėjas E. Meidus, nė viename teismo posėdyje nepasirodė, nors buvo kviečiamas ne kartą. Jam buvo paskirta bauda už neatvykimą, kol galų gale teisėjas net buvo nurodęs policijai vyriškį atvesdinti. Tačiau V. Tamošiūnas į teismo posėdžius taip ir nesiteikė atvykti, tad buvo išskirtas su žmona jam nedalyvaujant.
Praėjus kuriam laikui po bylos išnagrinėjimo, V. Tamošiūnas išdygo prie teisėjo posėdžių sekretorės kabineto durų. Garsiai reikšdamas pretenzijas, esą teisėjas jį neteisingai išskyręs su žmona, pareikalavo įleisti pas E. Meidų. Sekretorė pasipriešino. Tuomet vyriškis smogė moteriai į veidą ir ją parbloškė. Išgirdęs klyksmą, teisėjas E. Meidus puolė sekretorei į pagalbą. V. Tamošiūnas čiupo nuo stalo dokumentus ir puolė pro duris. Teisėjas E. Meidus pasileido paskui chuliganą, o šis atsisukęs smogė ir teisėjui.
Po šio įvykio nukentėjusiesiems buvo suteikta medikų pagalba. Teismo posėdžių sekretorė nukentėjo nesunkiai, o teisėjas E. Meidus tą pačią dieną buvo išvežtas į Vilnių, ten ilgai gydėsi. Vėliau teisėjas iš valstybės prisiteisė 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Gąsdina dažnai
Beveik visi kalbinti teisėjai prisiminė bent po vieną incidentą, įvykusį per jų darbo metus. „Grasinimų ir gąsdinimų išgirstame visi, – tvirtino vienas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paviešinta. – Kai teisybės ieško dvi pusės, visada viena liks nepatenkinta. Ne vienam mano kolegai buvo pagrasinta susidorojimu už neva neteisingą nuosprendį, pasitaikydavo ir bandymų užpulti tiesiog posėdžių salėje. Kartą vieną kolegę girtas nuteistojo giminaitis puolė smaugti. Laimė, kad posėdžių salėse bent jau baudžiamosiose byloje konvojus būna, tai pavojus būti sužalotam – mažas. Tačiau incidentų pasitaiko ir civilinėse bylose“.
Atsineša net ginklų
Prieš porą metų pabaigus Kauno miesto apylinkės teismo rekonstrukciją, jo teisėjai pasijuto saugesni, nes darbo kabinetai įrengti atskiroje zonoje, į kurią galima patekti tik su elektromagnetine kortele. Šiuo metu atitiktinių užklydėlių ar nepatenkintųjų bylos baigtimi nepasitaiko.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Smolskas, prieš kurį laiką paklaustas, ar jaučiasi saugus savo darbo vietoje, teigė, kad jaučiasi saugus tiek, kiek ir visa visuomenė. „Pareigos čia nieko dėtos – nereikia sureikšminti, – tada sakė A. Smolskas. – Pažiūrėkite, ar saugiai jaučiasi medikai? Kunigą, kuris tik gerus darbus daro, ir tą primuša... O policininkai, kurie turi konfliktus nuolat gesinti?.. Taigi jie kiekvieną akimirką gali gauti į nosį... Tad teisėjas nėra nei kiek pažeidžiamesnis nei kitos žmonių grupės.
33 metus teisėju dirbantis A. Smolskas tikino nei karto nesulaukęs grasinimų. Pagąsdinimų būta, tačiau teisėjas nelinkęs to sureikšminti.
„Man daug neramiau gatvėje, kad koks chuliganas neprisikabintų“, – sakė pirmininkas. Teisėjui J. Furmanavičiui taip ir atsitiko – jis buvo nušautas gatvėje...
TIK FAKTAI:
Jonui Furmanavičiui buvo 47 metai. Jis gimė Prienų rajone, baigė Stakliškių vidurinę mokyklą. 1985 metais Vilniaus universitete baigė teisės studijas. Po studijų maždaug dešimtmetį J. Furmanavičius dirbo tardytoju. 1996 metais tapo Kauno miesto apylinkės teismo teisėju. Nuo 2000 metų birželio dirbo Kauno apygardos teisme, pastaruoju metu nagrinėjo baudžiamąsias bylas.
Akistatos nuotraukos
ELTA nuotraukos
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
