viktorija čmilytė-nielsen

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas viena ranka Lietuvai pravėrė laisvės langą, tačiau kita – siuntė „Omono“ žudikus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Gorbačiovas mums, Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms, ar nesuvokdamas, ar dėl kitų priežasčių, pravėrė laisvės langą. Mes tuo drąsiai ir sumaniai sugebėjome pasinaudoti, tuo nustebindami ir patį Gorbačiovą. – BNS trečiadienį teigė parlamento vadovė.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Keli konservatoriai sužinoję, kad Seimo viešbutyje gyvena 4 opozicijos nariai, turintys butus ar namus Vilniuje, pasišovė privilegija panaikinti: užregistravo Seimo statuto pataisas, kurios uždraustų parlamentarams, turintiems nekilnojamo turto arčiau kaip 25 kilometrai nuo Vilniaus centro gauti plotą Seimo viešbutyje. Tačiau paaiškėjo, kad opozicijos Seimo nariai būstus ar namus turi tik popieriuje.

Premjerė ir Seimo pirmininkė ne pareigų atlikimo metu galės būti saugomos savo prašymu ar nustačius galimas grėsmes, be to, galės atsisakyti apsaugos, numatyta Vyriausybės trečiadienį patvirtintoje tvarkoje. Ji parengta įgyvendinant Seimo anksčiau priimtas pataisas, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga palikta tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras saugomi, kai atlieka pareigas.

Seksizmo ir mobingo skandalas nugulė Plungės rajono merui Audriui Klišoniui ant pečių. Šilumos tinklų vadovei Margaritai Charitonovai kaltinant merą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, diskriminacijos dėl lyties ir sąmoningo noro sumenkinti jos dalykinę reputaciją, A. Klišonis atsakomybės kratosi, kaltinimus neigia ir tvirtina: įmonės vadovei trūksta kompetencijų.

Baltijos šalių parlamentų vadovai sako, kad pritartų regioninei iniciatyvai neįsileisti rusų su turistinėmis vizomis, nors prioritetu laikytų sprendimą Europos Sąjungos (ES) lygiu. Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams teigė, kad dėl vizų išdavimo ribojimo kalbėta ir jos kvietimu Kaune organizuotame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime.

Kauno rajone, Raudondvaryje, sveikindama Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) parlamentų vadovus Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo regioninės integracijos svarbą. „Turbūt galime pasidžiaugti, kad karo akivaizdoje NB8 pasirodė kaip susitelkęs regionas. Krizinėmis situacijomis ypač juntama regioninio bendradarbiavimo vertė“, – prieš iškilmingą vakarienę sakė ji. „Su daugeliu pagalbos Ukrainai klausimą teko ne kartą aptarti dvišaliu ir šios grupės formatais.

Ko tikėtis ir laukti valdantiesiems, besimurkdant nesibaigiančiose krizėse ir neregėtais tempais brangstant mokesčiams už energijos išteklius? Tuo metu opozicijos atstovai sako, kad situacija kaista ir darosi pavojinga – ne vienas mano, kad jau rudenį žmonės gali išeiti į gatves tūkstantiniuose protestuose. Tiesa, nuošalyje likti negali ir opozicija, mat jos indėlio sprendžiant problemas žmonės taip pat pasigenda.

Kinijos reakcija į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane praėjusią savaitę yra apmaudi, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pekinas po vizito pranešė įvedantis sankcijas Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutraukiantis bendradarbiavimą su ministerija bei apskritai su Lietuva susisiekimo srityje. „Kinijos reakcija (...) buvo apmaudi ir, mūsų galva, neverta tų žingsnių, kurie buvo padaryti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Seimo nariai išleido daugiau kaip du trečdalius šiemet komandiruotėms skirtų lėšų, parlamento vadovė teigia, kad metų pabaigoje gali tekti smarkiai sumažinti išvykų skaičių. „Gali atsitikti, kad metų pabaigoje reikės atsisakyti daugiau komandiruočių, vertinant sekantį biudžetą“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šiemet Seimo narių komandiruotėms numatyta pusę milijono eurų. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad iš jų panaudoti 355 tūkst. 108 eurai arba 71 proc. viso biudžeto.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad neturi pateisinimo ledo čiuožėjų poros Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko sprendimui šokti Rusijos finansuojame renginyje, kai Ukrainoje vyksta karas. „Kai kasdien Ukrainoje žūsta žmonės, žūsta vaikai, nei pramogos, nei sportas nėra atsieti nuo bendro konteksto. Pasirodymas Sočyje nubraukia visus jų pasiekimus“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvoje per mažai žinoma apie skaudžią šalies romų istoriją, antradienį minint Tarptautinę romų Holokausto aukų atminimo dieną sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šią dieną Europa prisimena Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje išžudytus romus. Tačiau skaudi ir mūsų šalies romų istorija, apie kurią, deja, dar per mažai žinome“, – sakoma Seimo pirmininkės pranešime.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen namuose – šventė: mokyklą baigė jos sūnus Aleksandras.  Brandos atestatas vaikinui įteiktas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje. Džiugiomis naujienomis politikė pasidalijo socialiniuose tinkluose.  „Naujam etapui sūnus pasiruošęs  Atrodo, gana rimtai nusiteikęs gyvenimą sieti su skaičiais“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen darbotvarkė – itin užimta.

Muštynėmis su Seimo nariu Tomu Tomilinu ir gobšumu skiriant paramą Ukrainai pagarsėjęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas surengė dar vieną spektaklį Seimo salėje. Svarstant Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO klausimą, Valkiūnas švedus išvadino plėšikais, žmogžudžiais, prilygino juos Holokausto organizatoriams. O didžiausią nuoskaudą Valkiūnas jaučia dėl prieš šimtmečius per Švedijos karo žygius iš Biržų pilies išvežtų ir negrąžintų patrankų.

Prezidento Gitano Nausėdos pastabos Rinkimų kodeksui yra racionalios, Seimas turbūt pritars šalies vadovo veto, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Pastabos yra racionalios ir gerai argumentuotos“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė. „Tiesą pasakius, galvoju, kad Seimas visai gal joms ir pritartų“, – kalbėjo ji. Šalies vadovo veto Rinkimų kodeksui, kuriuo sugriežtinta politinių komitetų veikla, Seimui bus pateiktas trečiadienį.

Pirmadienį prezidentūroje sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas dėl Kaliningrado tranzito, galimo Rusijos dujų tiekimo Europai nutraukimo ir kitų šaliai svarbių klausimų. Siekdami pateikti informaciją visuomenei, kas buvo kalbama susitikimo metu, prezidentūroje susirinko žurnalistai. Tačiau šiems politikai nepasirodė. 17 val.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Lietuvoje populiarėja naujos bitininkystės mados. Aviliai statomi ne užmiestyje ar kaimuose, o miesto centre. Bičių šeimos jau gyvena ant Vilniaus savivaldybės stogo, Prezidentūros, trys aviliai šviežiai atsirado ir Seime. Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas į Seimą neša avilį. Išviso parlamentaras atvežė tris bičių šeimas: „Jeigu gerai uždariau, neišskris. Aišku, keliasdešimt tūkstančių bičių Seimo koridoriuose menkas malonumas.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Lietuvoje šeštadaliu padaugėjo politikų milijonierių. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia turtingiausiųjų sąrašus, kurių šeimos deklaravo daugiausiai turtų. Kuris valstybės vadovas turtingiausias, kas Seime gali save vadinti milijonieriais, o kas neturi sukaupęs nė 6-ių tūkstančių eurų? Iš Valstybės vadovų turtingiausiojo titulu gali didžiuotis Gitanas Nausėda. Už 2021-uosius metus šalies Prezidento šeima deklaravo turto už 770 tūkstančių eurų.

Premjerė ir Seimo pirmininkė pasiekė savo – jos laisvalaikiu nebus saugomos. Nors iki šiol tiek Ingrida Šimonytė, tiek ir Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad tai nėra konkrečiai joms sukurtas įstatymas, bet konservatorius Stasys Šedbaras nevynioja į vatą – tai personalinis įstatymas, o pasikeitus valdžioms, galbūt jis būtų pakeistas. Kritiką žerti ėmė opozicija. Ir paleido tokių frazių, kad vėl kilo pasipiktinimas dėl patyčių.

Laisvės partija Seime pasiekė revanšą po nesėkmės rudenį. Parlamente užteko balsų žengti pirmą žingsnį, kad už nedidelį kiekį kanapių prigautas asmuo gautų baudą, o ne sėstų į kalėjimą. Liberalai įrodinėja, kad praėjusią kadenciją bausmes sugriežtinę valstiečiai prieš žmones taiko perteklinę jėgą. Oponentai atkerta, kad Laisvės partija, siūlydama vos 30-ies eurų baudas, tiesiog siekia įteisinti narkotikus. Po balsavimo Seimo salėje aidėjo ir klausimai, kur nusipirkti narkotikų.

Nuolat kovojant su patyčiomis mokyklose, be jų, deja, neapsieinama ir Seime. Artūro Skardžiaus taikiniu antradienį tapo Andrius Navickas, kurį pašaipiai pavadino „vyriškumo etalonu“. Aistros Seimo posėdžių salėje antradienį užvirė dėl Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotos pataisos, kuriomis jos nebebūtų saugomos laisvalaikiu, jei jų sveikatai ir gyvybei nekyla grėsmių. Anot politikių, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė Lietuvai nemažėja, teikdama nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki rugsėjo vidurio sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Deja, ir šiuo metu grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, jos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir mastas tik didėja.

Problemą dėl dalies prekių pervežimo iš Rusijos į Kaliningrado sritį ribojimo pučia Rusijos propaganda, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „99 proc. prekių, keleiviai važiuoja ir vyksta, mes šiandien kalbame apie 1 proc., ir tikrai nepilkime vandens ant propagandos malūno, nes, kaip žinoma, problema išpučiama Rusijos propagandos, palyginti su tuo, kas yra dabar“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Taikos balandis Seime ilgai neburkavo. Seimo opozicija grįžo į plenarinę salę, tačiau jau po poros valandų svaidėsi keiksmais, esą valdantieji jiems lyg „mazgote per veidą“ trinktelėjo. Valdantieji įtraukė opozicijos reikalautus antiinfliacinius projektus dėl akcizų degalams mažinimo, vėlesnio elektros tiekėjo pasirinkimo termino, tačiau per balsavimą nė vieno siūlymo nepalaikė. Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį.

Seime pakvipo susitaikymo nuotaikomis. Po derybų pas prezidentą Nausėdą ir dar vieno bendro susitikimo opozicija rytoj žada grįžti į bendrą salę, jei valdantieji laikysis pažado iškart svarstyti antiinfliacinius projektus – mažinti akcizus degalams, didinti pensijas. Visgi be dramų politikai neapsieina ir toliau. Pas prezidentą neatėjo Liberalų sąjūdžio vadai, kaltina Nausėdą, esą jis tik nori prisiimti taikdario laurus. Užtat pasirodė valstiečių vadas Karbauskis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį Seimo ir savo vardu reiškia užuojautą dėl Danijos politiko, politologo ir žurnalisto Uffes Ellemanno-Jenseno  (Ufė Elemanas-Jensenas) mirties.  „Ufė Elemanas-Jensenas buvo Danijos politikos legenda, svariai prisidėjusi prie Lietuvos ir mūsų kaimynių nepriklausomybės įtvirtinimo – 1991 metų vasario 28 dieną jis pasirašė dokumentą „Dėl Danijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo“, – sako Seimo pirmininkė.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Prezidentas Gitanas Nausėda ateinantį pirmadienį su partijų atstovais bandys rasti išeitis iš konflikto tarp valdančiųjų ir opozicijos, boikotuojančios Seimo darbą. „Po pokalbio su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen prezidentas pirmadienį kviečia į susitikimą parlamentinių partijų atstovus tolimesniam sklandžiam Seimo darbui aptarti“, – BNS penktadienį sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Prezidento kalba nesumažino priešpriešos Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos. Parlamente dėl to net dalis darbų sustoję. Po metinio Prezidento pranešimo Seimo opozicija vėl išsikėlė į kitą Kovo 11-osios salę, kur pasėdžiavo atskirai, toliau dėliojo savo planus ir kamantinėjo energetikos ministrą. Nei viena, nei kita pusė nepasiduoda, ir priešininkui nenusileidžia.  „Man svarbu, kad šiandien, klausytis metinio pranešimo, susirinkote visi.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad prezidento išsakyta kritika valdančiųjų darbui kai kuriose srityse rodo, kad tiek pozicijos, tiek šalies vadovo požiūrius į svarbiausius klausimus sutampa. Visgi parlamento vadovė nekomentavo G. Nausėdos kritikos, kad valdantieji neįsiklauso į opozicijos nuomonę. „Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kurioms prioritetą teikia ir Seimas, ir Vyriausybė.

Lietuva mini 81-erius metus nuo pirmųjų masinių sovietinių trėmimų. Išgyvenusieji tremtį su širdgėla prisimena prarastus artimuosius, vaikus, tačiau tikina, kad svarbiausia už padarytus nusikaltimus nesiimti keršto. Lietuvos vadovai tikina – tai, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų, tebevyksta dabar Ukrainoje ir Vakarai tai turi įvertinti. Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime.

Krizė Seime tęsiasi, dar aštrėja, o darbas – paralyžiuotas. Opozicijai blokuojant parlamento posėdžius, pirmą kartą susirinko vadinamoji dialogo grupė. Nors joje ir prasidėjo kalbos, kaip užkasti karo kirvius, susitarti nepavyko. O iš karto po to prasidėjęs Seimo posėdis pasibaigė per mažiau nei 10 minučių – opozicija nepalaikė darbotvarkės, o valdantieji neturėjo pakankamos daugumos, todėl teko skirstytis namo, nieko nenudirbus.

Tarp valdančiųjų ir opozicijos kilusi įtampa gali pavėlinti susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai norėčiau, kad birželio mėnesį, kaip ir buvo planuota, jie ir būtų pasirašyti. Gali būti, kad šiek tiek tas procesas užsitęs, galbūt rugsėjo mėnesį bus pasirašyti“, – lrt pirmadienį teigė parlamento vadovė. Ji vylėsi, kad bendras sprendimas bus rastas, nes iš esmės dėl pagrindinių nuostatų sutarta.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti galimybės pasitikrinti pasitikėjimo parlamente, kaip to reikalauja opozicija. Deja, nėra tokios procedūros, kad Seimo pirmininkas galėtų proaktyviai pasitikrinti. Yra kitos procedūros, opozicija ar pozicija gali tai siūlyti“, – pirmadienį po susitikimo su valdančiųjų frakcijų seniūnais žurnalistams sakė ji.

Mažumoms atstovams boikotuojant Seimo darbą kilus ginčui dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sudarys dialogo grupę konfliktui su opozicija spręsti. „Šiandien, atsižvelgdama į opozicijos prašymą sudaryti dialogo grupę esamai situacijai spręsti, frakcijų seniūnų paprašiau deleguoti atstovus į ją. Kitą savaitę dialogo grupė jau galės pradėti savo darbą“, – penktadienį feisbuke paskelbė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį Rukloje, Jonavos rajone, domėsis Lietuvos ir NATO karių socialinėmis garantijomis bei  gyvenimo sąlygomis.

Klausimas dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams – nesunkiai išsprendžiamas, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas prieš plenarinį posėdį žurnalistus informavo, kad visi opozicijos atstovai, kurie paprastai popiet pirmininkaudavo Seimo posėdžiams, nuo šių pareigų nušalinti. „Apie pirmininkavimą posėdžiams – klausimas yra naujas, bet jis lengvai išsprendžiamas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad sprendimas sušaukti nenumatytą posėdį dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui buvo korektiškas, nes „ministro pakabinto tarp dangaus ir žemės“ laikyti negalima.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako iki šiol neturi atsakymo, ar Seime artimiausiu metu pavyks „pilnai apginti LGBT+ teises“, į priekį pajudėjus projektui dėl civilinės sąjungos. „Ar mums pavyks LGBT+ bendruomenės teises apginti pilnai artimiausiu metu, aš manau, kad šiandien dar atviras klausimas.

Siūloma artimo ryšio alternatyva partnerystei ar civilinės sąjungos įteisinimo iniciatyvai veda į niekur, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui antradienį ji teigė, kad praėjusią savaitę registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra „ganėtinai konservatyvus kompromisas“, atsižvelgiantis į kritiką liberalesniam, dar prieš metus pateiktam projektui dėl partnerystės.   „Aš nematyčiau erdvės tolimesniems kompromisams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Svarstant šį siūlymą Seime kilo arši diskusija. Valstiečių atstovas Dainius Gaižauskas apeliavo į valstybės vadovių moteriškumą, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkirto kolegą pavadindama šovinistu. Ministrė vėliau paaiškino, kad norėjo D. Gaižauską pavadinti nenorminės leksikos terminu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Opozicija kritikuoja šį sprendimą ir sako, kad norima priimti įstatymą taikomą konkrečioms asmenybės. Parlamento vadovė kaltinimus atmeta ir tikina, kad Lietuvoje valstybės vadovų apsauga yra neracionaliai didelė. Seimo pirmininkė atmeta opozicijos kritiką, kad įregistruotas įstatymas yra taikomas prie konkrečių personalijų, šiuo atveju – jos ir premjerės.

Karo karštinei krečiant regioną svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą ir atjautą, pirmadienį atidarydama Pasaulio litvakų kongresą sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis nesupranta tokios valstybės vadovių užgaidos. Politiko teigimu, šioje srityje negalima priimti dalinių sprendimų, o apsauga palieka pakankamai asmeninės erdvės valstybės vadovų gyvenime. „Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto.

Parlamento pirmininko ir premjero apsauga galėtų būti paprastesnė, sako Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš nesiečiau tai su manimi ar premjere asmeniškai, bet tiesiog kiek per pusantrų metų man teko bendrauti su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkais, tapo akivaizdu, kad tikrai galima būtų organizuoti apsaugą kiek paprasčiau ir naudojant šiek tiek mažiau resursų. Apie tai ir yra šis įstatymo projektas“, – trečiadienį LRT sakė parlamento vadovė.