Kaip rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį paskelbta „Vilmorus“ apklausa, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, tuo metu neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį.
„Tai, tikėtina, susiję su pedofilijos skandalu, nes V. Čmilytės-Nielsen pokytis yra tiesiog dramatiškas, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas. – Ji buvo eksponuojama to skandalo metu kiekvieną dieną po kelis kartus, kitiems pavyko išlaikyti distanciją“.
Po šių pasikeitimų Seimo pirmininkės neliko palankiausiai vertinamų politikų dešimtuke – gruodį ji buvo penktoje vietoje.
Sausį „Vilmorus“ apklausos nebuvo atliekamos.
V. Čmilytė-Nielsen buvo priversta aiškintis, ar nenutekino informacijos apie pradėtą tyrimą tuometinio parlamentaro, konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu. Pati politikė neigė tai dariusi.
K. Bartoševičius prašymą atsisakyti mandato Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė dar iki prokuratūrai viešai paskelbiant apie tyrimą, sausio 20-ąją – tą pačią dieną, kai generalinė prokurorė informavo Seimo pirmininkę apie ketinimus panaikinti parlamentaro neliečiamybę. Tačiau tiek V. Čmilytė-Nielsen, tiek generalinė prokurorė Nida Grunskienė paneigė, jog šio susitikimo metu buvo įvardinta jo pavardė.
Palankiausiai vertinami G. Nausėda, A. Anušauskas, V. Blinkevičiūtė
Palankiausiai vertinami politikai išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau prezidento reitingai per du mėnesius smuko labiausiai iš šio trejetuko. Apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 57,4 proc. (gruodį – 61,3 proc.), nepalankiai – 21,7 proc., į A. Anušauską teigiamai žiūri 43,6 proc. (45 proc. gruodį) gyventojų, neigiamai – 28,4. V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 41,5 proc. (44 proc. gruodį), nepalankiai – 29,7 proc. apklaustųjų.
„G. Nausėda prarado apie 4 procentinius punktus palaikymo nuo gruodžio. Bet pažiūrėjus į kreivę, tai kol kas nėra tendencija – buvo 57 proc. ir rugsėjį“, – sakė V. Gaidys.
Sociologas pažymi, kad šie trys politikai yra vieninteliai, kurių palankūs vertinimai viršija nepalankius, o daugumos dešimtuke reitingai per du mėnesius sumažėjo.
Ketvirtoje vietoje, kaip ir prieš du mėnesius, išlieka opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ekspremjeras Saulius Skvernelis, jį palankiai vertina 29,3 proc. respondentų, nors gyventojų pozicija politiko atžvilgiu taip pat pasikeitė į neigiamą pusę – gruodį palankios nuomonės apie jį buvo 36,9 proc. apklaustųjų. Nepalankiai jį vertina 44,3 proc. respondentų.
Penketuką užbaigia Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis – jį palaiko 27,9 proc. gyventojų (26,8 proc. gruodį), nepalaiko 31,6 proc.
Premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 27,1 proc. apklaustųjų palankaus vertinimo (25,3 proc. gruodį), ir 56,8 proc. – nepalankaus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį palankiai vertina 26,3 proc. (29,8 proc. gruodį), nepalankiai 49,6 proc. gyventojų.
Partijos „Laisvė ir Teisingumas“ laikinąjį vadovą Artūrą Paulauską pozityviai vertina 25,6 proc. apklaustųjų (gruodį – 27,1), neigiamai – 30,8 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę palaiko 25,2 proc. (26,2 proc. gruodį), nepalaiko 31,8 proc. respondentų.
Dešimtoje vietoje – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jį palankiai vertina 24,7 proc. gyventojų (gruodį –26,3 proc.), nepalankiai – 45,9 procento.
Prasčiausiai vertinami politikai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis, jį palaiko palaiko 4,8 proc. (6,1 proc. gruodį), neigiamai vertina 59,6 proc. apklaustųjų. Taip pat – Vyriausybės nariai: energetikos ministras Dainius Kreivys, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jie turi maždaug 10-15 proc. apklaustųjų palaikymą, nepalankiai juos vertina 58-35 proc. respondentų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 9-18 dienomis, apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
