Parlamento vadovė taip pat pažymi, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių boikotas būtų kraštutinė priemonė, apie kurią dar per anksti kalbėti.
„Tai (boikotas) yra kraštutinė priemonė, dabar dar apie ją kalbėti per anksti. Šiame etape turime padaryti viską, ką galime, kad Rusijos sportininkai net ir su neutralia vėliava negalėtų dalyvauti olimpinėse varžybose ir kitų neolimpinių šakų svarbiausiose varžybose“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pirmadienį su Vyriausybės ir Seimo atstovais tarėsi dėl bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams olimpinėse varžybose dalyvauti po neutralia vėliava, kaip pasiūlė Tarptautinis olimpinis komitetas.
„Kalbos apie tai, kad neva sporto ir politikos painioti nereikia, kai tuo metu vyksta karas Ukrainoje, kai Ukrainos sportininkai, treneriai, vaikai žūsta kasdien nuo Rusijos raketų, yra ciniškos“, – pabrėžė parlamento vadovė.
Pasak jos, šiuo klausimu reikia burti tarptautinę koaliciją, kad šalys įvairiais formatais pasisakytų prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sugrąžinimą į žaidynes.
„Rusija ir Baltarusija naudoja sportą savo propagandai ir mėgins rasti būdų, kažkokių takelių, kad grįžtų į olimpinį judėjimą, sporto varžybas. Šiandien su viceministru, kolegomis iš Seimo aptarėme, kokių veiksmų galėtume imtis, prie kokių iniciatyvų galėtume jungtis, raginti sporto federacijas atsižvelgti į tai, kad Rusijos, Baltarusijos atstovams net po neutralia vėliava kelio (dalyvauti) varžybose neturėtų būti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, tokių iniciatyvų imasi Vyriausybė, ji pati ketina šiuo klausimu teikti Seimo rezoliuciją, idėją aptarė su Lenkijos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais.
Tarptautinis olimpinis komitetas praėjusią savaitę pasiūlė, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.
Komitetas pareiškė, kad „jokiam sportininkui neturėtų būti užkirstas kelias dalyvauti varžybose vien dėl savo paso.“
