viktorija čmilytė-nielsen

Šeimų sąjūdžio kvietimą pasikalbėti priėmusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį kalbėjosi su dar vieną mitingą organizuojančio judėjimo iniciatoriumi Raimondu Grinevičiumi. Po susitikimo „Šeimų maršo“ vadovas teigė besitikintis valdžios geranoriškumo dėl galimybių paso ribojimų. Ar tokių sušvelninimų galima tikėtis, Seimo pirmininkės TV3 Žinių „Dienos komentare“ klausė žurnalistas Vladimiras Laučius.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad antradienį įvykęs incidentas pasienyje su Baltarusija, kai baltarusių pasieniečiai įžengė į Lietuvos teritoriją, yra itin pavojinga provokacija. Parlamento vadovės tikinimu, artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms, tokių provokacijų tik daugės. Lietuvoje vieši Europos Parlamento pirmininkas Davidas Maria Sassolis, kuris kartu su Baltijos šalių parlamentų vadovais trečiadienį aptarė padėtį pasienyje su Baltarusija.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas per pastarąjį mėnesį sumenko, jis smuko 8–10 procentinių punktų, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc. respondentų, birželį jį teigiamai vertino 63,1 proc. apklaustųjų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen interviu Bendra.lt platformai išdėstė savo požiūrį į Lietuvą ištikusią migracijos krizę ir užsiminė, kad artėjant šaltajam sezonui daugiau savivaldybių teks priimti į Lietuvą nelegaliai patekusius migrantus. Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas rugpjūčio 10 d. priėmė penkis su neteisėta migracija susijusius įstatymus, kuriuos jau kitą dieną pasirašė Prezidentas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad politikų kalbėjimas su antradienio riaušių prie Seimo dalyviais būtų buvęs klaida. Be to, Seimo valdyba ketina spręsti, kaip galima apriboti parlamentarų teisę į Seimą į leisti asmenis. „Kalbėjimas su nesankcionuoto mitingo dalyviais būtų buvęs klaida.

Būtina atsižvelgti į žmonių nerimą, tačiau mitingai su stilizuotomis kartuvėmis peržengia nuomonių įvairovės ribas, sako Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad būtina diskutuoti dėl tokių ribojimų kaip nepasiskiepijusiems draudimas važiuoti viešuoju transportu ar naudotis gydymo paslaugomis. Parlamento vadovė dar kartą paragino visus Lietuvos gyventojus skiepytis nuo koronaviruso. „Aš manyčiau, kad klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra tikrai diskutuotinas. Ar mums reikia raginti žmones skiepytis dar aktyviau? Be abejonės, taip. Mes turime suprasti, kad ruduo nebus lengvas.

Neeilinė Seimo sesija planuojama rugpjūčio 10 dieną. Sprendimą dėl jos sušaukimo Seimo valdyba ketina priimti artimiausiomis dienomis, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Trečiadienį posėdžiavusi valdyba klausimo dėl neeilinės sesijos nesvarstė, nes kol kas Vyriausybė nėra pateikusi jos darbotvarkės – projektų, kurie turėtų būti svarstomi parlamente. „Planuotume visą sesiją skirti tik su migracija susijusiems klausimams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl migrantų krizės nėra būtina. Pasak jos, dabartinėmis aplinkybėmis pakanka Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos. „Aš manyčiau, kad skubėti (įvesti nepaprastosios padėties – BNS) nereikia. Tai yra galimybė, kurią mes turime, tačiau šiandien, manau, kad pakanka tos ekstremaliosios situacijos, kurią turime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išmintingu vadina prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pasirašyti pataisas, kurios riboja neteisėtų migrantų teises. „Po vakarykščio pokalbio aš tikėjausi, kad prezidentas pasirašys, ir aš manau, kad tai yra išmintingas sprendimas dabartinėj situacijoj, kada reikia suteikti įrankius tvarkytis su nelegalių migrantų krize“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo ypatingos skubos tvarka priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu. „Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jeigu prezidentas Gitanas Nausėda vetuos pataisas dėl neteisėtų migrantų, ji siūlytų šaukti neeilinę sesiją, nes „situacija esktraordinari ir reikia greitų sprendimų“. Komentuodama prezidento patarėjo Povilo Mačiulio pareiškimą, kad Seimo priimtomis pataisomis „žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę“, ji teigė, kad „dabar yra laikas ne vaizdingiems pasisakymams, o ryžtingiems veiksmams“. „Manau, kad dabar yra laikas...

Pirmadienį į posėdį rinkosi Valstybės gynimo taryba (VGT), ją prezidentas Gitanas Nausėda šaukė dėl sienos saugumo klausimų. Prezidentūros atstovai teigė, kad praleista per daug laiko ruošiantis statyti fizinį barjerą. Vidaus reikalų ministrė patvirtino, kad pasienyje bus sutelkta didesnės karių pajėgos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad dalį į Lietuvą patekusių nelegalių migrantų sutiks priimti Latvija ir Estija. Apie tai ji planuoja kalbėtis su Baltijos šalių parlamentų vadovais. „Su Latvijos ir Estijos Parlamentų pirmininkais vakar aptarėme planuojamą bendrą vizitą prie Baltarusijos pasienio. Lukašenkos režimo vežamus nelegalius migrantus kolegos vertina kaip grėsmę ne tik Baltijos regionui, bet ir visai ES.

Palaikymą „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviams reiškusiai Prezidentūrai buvo naivu nesitikėti neigiamos visuomenės reakcijos, sako Seimo pirmininkė Viktorija-Čmilytė-Nielsen. Interviu lrt radijui trečiadienį parlamento vadovė taip įvertino kai kurių visuomenininkų, mokslininkų sprendimą nepriimti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimų iš prezidento Gitano Nausėdos rankų.

Opozicijos projektas dėl tiesioginių merų rinkimų atmestas, nes balsuojant nesurinktų reikiamos konstitucinės daugumos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, opozicijos lūkestis buvo, jog jos teikiamoms pataisoms galėtų būti pritarta po pateikimo ir toliau tiek valdančiųjų, tiek opozicijos pataisos būtų svarstomos komitetuose.

Nors vasara atėjo, kaip ir kasmet, taip ir šiemet Seimo nariai oficialų atostogų neturės. Teigiama, kad dėl to nėra sutarimo parlamente, o ir pats Seimo nario darbas nelabai dera su atostogų režimu. Parlamentarai taip pat planuoja atsisakyti ir vienos iš savo privilegijų – Seimo viešbučio. Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad alkoholio ribojimų atlaisvinimai yra liberalų programinis įsipareigojimas rinkėjams. Parlamento vadovė tikino, kad dalis dabar galiojančių draudimų tiesiog neveikia ir yra lengvai apeinami. Seimui teikiamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sumažinti amžių, nuo kurio galima vartoti alkoholį, suvienodinti prekybos laiką visomis savaitės dienomis.

Keliems šimtams žmonių mitinguojant prie parlamento, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti pagrindo keisti Seimo darbotvarkę ar anksčiau aptartas partijų programines nuostatas. „Visos pilietinės pozicijos vienu ar kitu klausimu yra sveikintinos, kai jų reiškimas neperžengia neapykantos kalbos ribos, taip ir vertinu, kaip vieną iš išraiškų nuomonės vienos ar kitos grupės žmonių. Ne kartą esu kalbėjusi apie konkrečius reikalavimus, kuriuos buvau gavusi iškart po Šeimų maršo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo iš Užsienio reikalų komiteto (UKR) pirmininko pareigų atstatydinti Žygimantą Pavilionį dėl jo paskelbto pokalbio su apsimetėliais iš Rusijos. Tuo metu Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis žada imtis veiksmų konservatoriaus Ž. Pavilionio atžvilgiu. „Pono Pavilionio pavyzdys parodė, kad visi turime labai būti budrūs ir atsargūs“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdantieji politikai ir ministrai antradienį ėmėsi įvertinti prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą. Jie sako išgirdę prezidento valdantiesiems skirtą kritiką, tačiau patys turi pastebėjimų šalies vadovui. G. Nausėda antradienį skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Tokią prievolę jam numato Konstitucija.

Baltarusijos valdžia antradienį praktiškai uždarė savo šalį ir suvaržė savo piliečių galimybę išvykti iš Baltarusijos. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Baltarusija tampa kalėjimu, o Lietuvos pagrindinis tikslas – siekti, kad režimo kalinami žmonės kuo greičiau išeitų į laisvę. „Mes matome, kad situacija Baltarusijoje nuolat blogėja, nors jau seniai atrodė, kad blogėti nėra kur. Bet ji yra tikrai labai sudėtinga. Manyčiau, kad Baltarusija, deja, tampa kalėjimu žmonėms.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tiesioginiai merų rinkimai bus įtvirtinti minimaliai keičiant Konstituciją ir tai turėtų įvykti netrukus. Pasak parlamento vadovės, didžiosios diskusijos ir ginčai vyks toliau, kai bus priimami įstatymai, kurie numatys, kokias galias turi tiesiogiai išrinktas meras. Visgi V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad visos pusės turės susitaikyti, kad teks nusileisti ir ieškoti kompromiso.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Partnerystės įstatymas išspręstų daug praktinių klausimų, kurie aktualūs gyventojams. Parlamento vadovė taip pat tvirtino, kad tai atkreips dėmesį į tas visuomenės grupes, kurios turi mažiau teisių. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį planuoja parlamentarams pateikti Partnerystės įstatymo projektą, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Koronaviruso pandemija suaktyvino daugelį psichikos sveikatos skaudulių, o šiai sistemai reikia pokyčių, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai.

Savivaldybėms turėtų būti leidžiama daugiau skolintis, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.  Tai jis trečiadienį aptarė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.  „Centrinė valdžia sau leidžia skolintis, o savivaldai draudžia. Savivaldos skola nuosekliai mažėja ir pastaruosius dešimt metų yra mažiausia, o valstybės skola pakankamai progresyviai auga“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.

Akivaizdu, kad „Didžiajame šeimų gynimo marše“ nesilaikyta dėl COVID-19 įvestų saugumo reikalavimų, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Kai toks renginys įvyksta pandeminiu laikotarpiu, yra ir saugumo sumetimai. Ir, mano vertinimu, visgi saugumo reikalavimų, rekomendacijų, akivaizdžiai nebuvo laikomasi šiame renginyje“, – „Žinių radijui“ sakė ji.

Seimas antradienį paskyrė Vytautą Mizarą nauju Konstitucinio teismo teisėju. Visgi svarstymai neapsiėjo be ginčų – dėl jo kandidatūros pliekėsi ne tik pozicija ir opozicija, bet ir patys valdantieji tarpusavyje. Vieni kritikavo kolegas dėl homofobiškų pasisakymų ir nepagrįstos kritikos, kiti atšovė , kad V. Mizaras teisme vadovausis savo liberaliomis pažiūromis ir proteguos LGBT teises. V. Mizaro kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Partnerystės įstatymo projektas Seimui turėtų būti pateiktas artimiausiomis savaitėmis, teigia parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Pateikimas įvyks, manau, artimiausiomis savaitėmis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji. Įstatymų projektus dėl partnerystės įteisinimo parengė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Norvegiją Konstitucijos dienos proga. „Lietuva labai vertina itin aktyvius ir dinamiškus santykius su Norvegija, taip pat glaudų mūsų šalių bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamentui pateikė naują kandidatą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus – advokatą Vytautą Mizarą. Parlamento vadovė pažymėjo, kad tokią patirtį turinčių teisininkų Lietuvoje – vienetai. Visgi stovėdamas Seimo tribūnoje V. Mizaras daugiausiai klausimų sulaukė dėl atstovavimo LGBT bendruomenės interesams. Parlamentarai teiravosi ir dėl V. Mizaro šeimyninės padėties.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Šią savaitę Vyriausybė turėtų patvirtinti galimybių, kitaip vadinamą imuniteto, pasą. Ir nors, atrodytų, tai turėtų būti sveikintinas projektas, nes toks pasas leis naudotis daug daugiau veiklų nei dabar galima, galimybių pasas sulaukia kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Vieni įžvelgia galimą diskriminaciją, kiti siūlo galimybių pasui skirtas jėgas ir pinigus investuoti ten, kur jų labiau reikia, kadangi netrukus dienos šviesą išvys ir europinis sertifikatas.

1791 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės priimta Gegužės 3-osios Konstitucija – verta pasididžiavimo, ir Lietuvoje vis dažniau laimi požiūris, kad negalima atsisakyti bendro paveldo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kalbėdama bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjime pirmadienį ji pabrėžė, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji rašytinė Konstitucija pasaulyje.

Gali būti, kad netolimoje ateityje prezidentas Gitanas Nausėda nebebus populiariausias politikas Lietuvoje. Sociologo Vlado Gaidžio manymu, jei ir toliau labiau bus siejama ne su savo vadovaujama partija, o su Seimo pirmininkės pozicija, Viktorija Čmilytė-Nielsen pavys prezidentą savo populiarumu. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius aukščiausių šalies politikų populiarume. Matyti, kad per kiek daugiau nei pusmetį ženkliai smuko G. Nausėdos palaikymas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pamena, kad Seimo nario Kęstučio Glavecko sveikatos būklė buvo sudėtinga jau kurį laiką. Parlamentaras prastai jautėsi nuo pat tada, kai Seimas pavasarį grįžo į darbus. „Jis blogai jautėsi ir sirgo nuo pat pavasario sesijos pradžios, nuo kovo pradžios. Kad jis buvo ligoninėje, tai buvo žinoma. Kad situacija yra tokia rimta, matyt, buvo sunku numatyti.

Seimo nario, Kovo 11-osios akto signataro Kęstučio Glavecko laidotuvėms Seime suburta speciali komisija. Laidotuvių diena paaiškės kiek vėliau. Apie tai penktadienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiandieną ryte mus pasiekė liūdna žinia – ligoninėje mirė signataras, Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Su kolegomis iš Seimo valdybos jau buvome susitikę, atlikome formalumus.

Penktadienio rytą užgeso ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko gyvybė. Politiko kolegos Seime sunkiai pasitiko žinią apie draugo ir bendražygio mirtį. Jų akyse K. Glaveckas – principingas, idėjų ir pasiūlymų kupinas žmogus, kurio indėlis į Lietuvos finansus ir politiką – labai svarbus. Ilgametis K. Glavecko kolega, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas pasakoja, kad balandžio 9-ąją K. Glaveckui atlikta širdies operacija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad svarstymai naikinti vienmandates apygardas parlamento rinkimuose yra girdimi, bet sprendimams šiuo metu nėra politinės valios. „Tokio projekto nėra, svarstymai ekspertų lauke, gretose – jie pasigirsta nuolat, tai yra natūralu. Tokia akademinė diskusija turėtų vykti, nes svarbu analizuoti, kokie yra pliusai ir minusai mūsų rinkimų sistemos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos partijos sutaria, kad tiesioginiai merų rinkimai privalo išlikti, tačiau vieningos nuomonės dėl miestų vadovų kadencijų ribojimo nėra. Parlamento vadovė tikisi, kad Konstitucijos pataisą visos partijos teiks kartu, o kalbėdama apie galimybę riboti Seimo narių kadencijas, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad diskutuoti verta, tačiau pati tokią idėją atmeta.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pirmiausia Konstitucijoje būtina įteisinti tiesioginius merų rinkimus, o tik vėliau diskutuoti apie merų kadencijų skaičių ir tai spręsti per Vietos savivaldos įstatymą. „Artimiausiu metu turime parengti Konstitucijos pataisas, kurios į Konstituciją įdėtų mero kaip institucijos sąvoką, nes šiandien jos Konstitucijoje nėra.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė užuojautą dėl rašytojo, dramaturgo, aktyvaus Sąjūdžio dalyvio Vytauto Jurgio Bubnio mirties. Pasak šalies vadovo G. Nausėdos, rašytojo kūryba ir indėlis į Lietuvos literatūros istoriją svarbus dėl jo aktyvaus darbo ir aistros kūrybai, Lietuvos kultūrinės tapatybės klasika tapusių romanų ir apsakymų bei dėmesio paprasto žmogaus kasdienybei, per kurią atsiskleidžia pozityvioji ir šviesioji gyvenimo pusė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo kancleriu siūlo skirti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorių, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertą Modestą Gelbūdą. „Modestas Gelbūda visą savo karjerą paskyrė vadybos praktikai, aktualiems tyrimams ir inovacijoms organizacijų vadyboje. Savo patirtį jis sukaupė įvairiose viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių organizacijose visame pasaulyje.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen politinę komandą palieka patarėjas viešiesiems ryšiams Paulius Žeimys. Jis BNS sakė iš pareigų nutaręs trauktis dėl asmeninių priežasčių, susijusių su sveikata. Balandžio 16-oji bus paskutinė jo darbo diena Seimo pirmininkės sekretoriate.  Laikinai už viešuosius ryšius bus atsakinga Seimo pirmininkės sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė-Zelenkienė.

Valstiečiai siūlo įvesti laisvadienį po gautos koronaviruso vakcinos dozės. Iniciatyvos autoriai tikina, kad tai palengvins dalies žmonių patiriamus šalutinius poveikius, taip pat paskatins didesnę dalį visuomenės skiepytis. Premjerė tokios idėjos neatmeta, o štai parlamento vadovė į opozicijos siūlymus žvelgia skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per 3 paras po jo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad artimiausiu metu ketina registruoti kandidatą vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), bet kol kas kandidatūros neįvardija. „Kandidatą jau turiu ir artimiausiomis dienomis ketinu registruoti“, – į klausimą, ar turi parinkusi kandidatą šioms pareigoms, antradienį Seime atsakė V. Čmilytė-Nielsen, tačiau sakė kol kas pavardės neatskleisianti.

Seime kelią skinasi iniciatyva panaikinti politikų privilegiją nemokamai gyventi Seimo viešbutyje. Parlamento vadovė užsimena, kad tai tik pradžia, o ateityje planuojama išvis parduoti Seimo viešbutį. Seimui antradienį pateiktos Seimo statuto pataisos, kurios numatytų, kad Vilniuje nekilnojamo turto turintys parlamentarai turėtų mokėti už parlamento viešbučio nuomą, jei jame gyventų. Po pateikimo Seimas vienbalsiai pritarė šiam projektui.

Pirmadienį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, politikė pasidalijo žinia apie savo savijautą.  Pasak Seimo pirmininkės, antrą parą ją vargino temperatūra ir raumenų maudimas.  „Antroji para su „AstraZeneca“. Praėjo 42 valandos. Vakar ryte jaučiau bendrą silpnumą, tačiau temperatūra nevargino. Imuniteto gamyklėlė organizme didesniu pajėgumu užsikūrė tik po pietų, kažkur apie 14 val.

Seimas antradienį pritarė pavasario sesijos darbų programai. Didžiąją dalį dėmesio parlamentarai žada skirti pandemijos valdymui, tačiau laukia ir su koronavirusu nesusiję klausimai, tarp jų ir daug diskusijų keliantis partnerystės įteisinimas, Tautinių mažumų įstatymas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas. Valdantieji neišvengė opozicijos kirčių dėl neįtrauktų svarbių reformų ir nepasiruošimo sesijai. Už pavasario sesijos programą balsavo 70 Seimo narių, prieš 13, susilaikė 41 parlamentaras.