valstybingumas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą ir nebereikia svarstyti, kuri valstybingumo atgavimo data svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Ketvirtadienį Lietuvai minint 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines parlamento vadovė priminė 1992-uosius, kai tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis svarstė, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti.

Baltarusijos ekonomiką būtina skubiai reanimuoti, kitaip šalyje arba kils riaušės dėl nepritekliaus, arba šalis praras valstybingumą, interviu portalui forbes.ru pareiškė iššūkį ilgamečiam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai rugpjūtį numatytuose rinkimuose ketinantis mesti Viktoras Babarika. „Baltarusija yra ekonomiškai nesavarankiška valstybė. Mums reikia 3-5 mlrd. JAV dolerių vertės subsidijų kasmet.

 Rytų Ukrainos dalies, kurioje besibaigiant 2014 metams kiek prislopo kariniai veiksmai, ateitis tebėra miglota. Konfliktas nėra išspręstas, jo taip pat negalima pavadinti ir įšaldytu. Sudėtingame konfrontacijos trikampyje tarp Ukrainos, Rusijos ir vadinamųjų separatistų vyksta procesai, kurių galutinį rezultatą būtų sunku prognozuoti. Kol kas išryškėjo tik vienas gana akivaizdus dalykas – susiklosčiusioje situacijoje karinių veiksmų sugriautas Donbaso regionas realiai niekam nereikalingas.

Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad Didžioji Britanija per vėlai pradėjo agituoti škotus nepalikti bendros valstybės. „Išties britų politikai labiau sukruto, kai liko tik savaitė iki referendumo ir ėmė aiškėti, kad gali laimėti atsiskyrimo šalininkai. Premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir partijų lyderiai dabar puolė agituoti škotus nepalikti bendros valstybės. Bet tai reikėjo daryti gerokai anksčiau.

Per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo turi būti aptartas ir šio regiono „valstybingumo“ klausimas, sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sugriežtindamas Maskvos reikalavimus dėl krizės išsprendimo.

Liaudies valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga, vadovaujantis demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi liaudis, demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė – turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei.

Valstybės dienos išvakarėse galima prisiminti viską, kas siejasi su mūsų valstybingumo formavimusi. Nors, žinoma, tam menkai pasitarnauja fontano žemėlapiai prie Seimo, bet jie suteikia peno pamąstymams – ar valstybė, kuri kažkada buvo gerokai didesnė už Maskvos kunigaikštystę, paliko mumyse tik žemėlapių vaizdus? Kas liko iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūsų mąstymo štampuose, kurie keliauja iš kartos į kartą? Ar imperinis mąstymas, mėginant subalansuoti skirtingas valdomas tautas vienos...

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia teikti kandidatus stipendijai gauti. Rekomenduoti kandidatus turi teisę mokslininkai ir mokslo bei studijų institucijos. Nepriklausomybės stipendija yra skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus. Konkurso dokumentų pateikimo pabaigoje, gruodžio 31 dieną, pretendentė ar pretendentas negali būti vyresni nei 33 metai.

Vapsvos ir drugio simbiozė – gamtinis reiškinys, kurį stebėjęs Charlzas Darwinas pagrįstai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gėris, summum bonum, – tikrasis siaubo filmo apie vabzdžių gyvenimą Kūrėjas? Šiuolaikinė filmavimo kamera ir teleskopas leidžia dar kruopščiau ištirti dramą. Štai vapsva prakiurdo nieko nenutuokiančios riebios kirmėlės odą ir prifarširuoja kūną kiaušinėlių. Kiaušinėliai pamažėle virsta lervomis.

Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. „Prieš 25–erius metus prie A. Mickevičiaus paminklo susirinkusių žmonių drąsa mus visus įkvėpė laisvės siekiui. Šiandien Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena simbolizuoja galimybes patiems spręsti savo Valstybės likimą.

Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo skelbtas akademikais įvardytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėginimas deramai pagerbti Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminimą.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigėjai susirūpinę dėl šio rezervato išlikimo ir įžvelgia tendencingą Lietuvos valstybingumo šaknų naikinimą. Išplatintame kreipimesi į Seimo ir Vyriausybės narius Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo iniciatoriai – akademikas dr. Napaleonas Kitkauskas ir istorikas, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas dr.

Jeigu norime suprasti, kodėl šiandien Lietuvos žmonės nebesijaučia turintys „sutartį su valstybe“, turėtume atsisakyti mito, kad Sąjūdis – „intelektualų kūrinys“. Sąjūdžio varomoji jėga buvo tauta, ne tik intelektualai. Apie tai byloja Sąjūdžio mitingų masiškumas. Taip pat netiesa, kad intelektualai tautą išjudino. Tautos niekas negali išjudinti, jei ji pati to nenori.

Šalis, kurioje gyvename, turi didelį poveikį ne tik mūsų gyvenimui, bet ir sveikatai. Ir esmė – ne sveikatos apsaugos ar švietimo sistemų kokybė. Pasirodo, pagarba savo Tėvynei pagerina gyvenimą ir skatina rūpintis sveikata. Nors, žinoma, sunku patirti patriotizmo priepuolį, kai valstybinės institucijos tinkamai nevykdo savo funkcijų, bet būtent vargingose šalyse ši asociacija yra pastebima ryškiausiai.

Siūlymas pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienomis įžiebė diskusiją. Pateikiami istoriniai ir politiniai argumentai bei reiškiamas nerimas dėl procesų, vykstančių užsienio politikoje. Įkvėpė Islandija? Sumanymo entuziastai rodo pirštu į ką tik tai padariusią Islandiją, pažymi tai, kaip tam tikrą ženklą ir primena, kad būtent Islandija pirmoji pripažino Lietuvą.

Niujorke įvyko 66-oji eilinė Jungtinių tautų organizacijos (JTO) asamblėja. Dar jai neprasidėjus buvo žinoma, kad joje Palestinos Autonomijos (Palestine Authority) prezidentas Mahmoudas Abbasas joje ruošiasi JTO  generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui įteikti prašymą dėl Palestinos valstybės pilnateisės narystės JTO. Prašymą priėmus, Palestina taptų pilnateise valstybe. Šis palestiniečių noras sukėlė didžiulį Izraelio pasipriešinimą. O kartu ir JAV.

Salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje Antigva ir Barbuda pripažino Palestinos nepriklausomybę, informuoja „RIA Novosti“. Kaip ir žadėjo, Palestinos autonomijos prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmoud Abbas) penktadienį įteikė JT generaliniam sekretoriui Pan Gi Munui (Ban Ki-moon) prašymą pripažinti Palestinos valstybę Vakarų krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje. Antigva ir Barbuda yra pirmoji valstybė, atsakiusi į M. Abaso prašymą ir pripažinusi Palestiną.

Palestinos autonomijos prezidentas įteikė JT gen. sekretoriui prašymą dėl Palestinos valstybės visateisės narystės Jungtinėse Tautose. Kaip rašo naujienų agentūra „The Associated Press“, Mahmoudas Abbasas kreipėsi į JT, prašydamas pripažinti Palestinos valstybę Vakarų krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje.

D. Grybauskaitė, kalbėdama apie santykius su Lenkija, Lietuvos radijui sakė, kad visų mažumų atstovai pirmiausia yra Lietuvos piliečiai, o tai reiškia, kad jiems galioja Lietuvoje veikiantys įstatymai. „Noriu priminti Lietuvos politikams, kad ir kokiai mažumai jie bepriklausytų, jie privalo pagal Lietuvos Konstituciją būti lojalūs Lietuvos valstybei ir laikytis visų Lietuvoje galiojančių įstatymų“, – teigia Prezidentė.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Šventės ir girtadieniai“. Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius.

Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną švenčiančioje Lietuvoje diskutuojama apie valstybingumo švenčių skaičių ir datų teisingumą. Istorikui, Lietuvos kultūros ir meno tarybos nariui Tomui Baranauskui teigiant, kad Karalius Mindaugas karūnuotas visai ne liepos 6 dieną, o valstybės įkūrimo minėtina data turi būti kita, yra ir kitų nuomonių. Jungtinėje Karalystėje ilgai dirbęs žurnalistas Andrius Užkalnis portalui „Balsas.

Semiotiko Algirdo Juliaus Greimo nuomone, vėliava – vėlių būrys, vėlių visuma. Iškeldami vėliavą, dvasiškai susivienijame ne tik vieni su kitais, bet ir su savo tautos mirusiųjų galia, kuri daug kartų pranoksta gyvųjų pajėgas. Dabar turime tris oficialias mūsų valstybę reprezentuojančias vėliavas, tačiau buvo metas, kai egzistavimas kėlė daug aistrų ir ginčų. Heraldikos komisijos pirmininkas dr.

Pagrindinis praėjusio dvidešimtmečio pralaimėjimas yra kaip tik tas, kad niekieno programoje nėra valstybės kaip idėjos. Likus dienai iki Kovo 11-osios dvidešimtmečio vienoje sostinės gimnazijų kalbėjausi apie šią datą su dvyliktokais, koks ir pats buvau, kai buvo skelbiamas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Viena mergina pasiteiravo – kokią Lietuvą aš pats anuomet įsivaizdavau būsiant po dvidešimties metų. Atsakiau, kad tuomet tikrai neturėjau aiškios vizijos.

Šiandien, jeigu tik išsakoma kritika, kad nepriklausomoje Lietuvos valstybėje per 20 metų piliečiai ir tauta vis dar neturi jokios įtakos valdžiai, juo labiau tokios, kokią savo laiku turėjo Sąjūdis, tuoj matai, kaip nudžiunga dabartinė opozicija bei jos šalininkai ir pradedar reikšti nepasitenkinimą dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai ir jų rėmėjai.

Lietuva švenčia ir mini vieną svarbiausių dienų savo istorijoje. Kovo 11-oji – valstybės šventė, tačiau kyla klausimas – kas gi ta valstybė yra šiame globalizacijos, kosmopolitizmo, žmogaus teisių „triumfo“ amžiuje? Valstybę galima įsivaizduoti kaip statinį – istorijos pradžioje yra dedami valstybingumo pamatai, ant kurių, augant ekonomikai, gerėjant socialinėms sąlygoms ir, svarbiausia, išsaugant tas pamatuose įlietas vertybes, iškyla pats statinys.