Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigėjai susirūpinę dėl šio rezervato išlikimo ir įžvelgia tendencingą Lietuvos valstybingumo šaknų naikinimą.
Išplatintame kreipimesi į Seimo ir Vyriausybės narius Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo iniciatoriai – akademikas dr. Napaleonas Kitkauskas ir istorikas, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas dr. Romas Batūra susirūpinę, kad Seime stabdomas baigiamas rengti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo planas (planavimo schema) ir „tai reiškia, kad sąmoningai nukeliamas keleriems metams rezervato veiklos galutinis įteisinimas, o gal gresia ir sunaikinimas“.
„Vilniaus pilių rezervatas istorine–kultūrine prasme yra svarbiausioji Vilniaus senamiesčio, Lietuvos kultūros paveldo dalis, tarptautinio masto vertybė. Pastaruoju metu iškilo grėsmė rezervato gyvavimui, tuo pačiu ir istorinei atminčiai bei valstybės savigarbai. Tai, ką 1997 metais, suvokdamas šio rezervato svarbą, nutarimu įtvirtino LR Seimas, dabartinis Seimas, pakankamai neįsigilinęs, gali sunaikinti“, – rašoma kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, nuo pat rezervato įkūrimo buvę pažeidžiami įstatymai. „Matome, kad čia susikerta atskirų žinybų interesai. Už tų interesų matyti, kad slepiasi pavienių asmenų norai įsiveržti, įsitvirtinti su didelėmis finansinėmis galimybėmis į šią išskirtinę istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu teritoriją. Tas neleistinas tendencijas, deja, toleruoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tai neišmanymas ar tendencingas Lietuvos valstybingumo šaknų naikinimas?“, – klausia rezervato steigimo iniciatoriai. Jų duomenimis, atlikti tikslūs geodeziniai teritorijos matavimai parodę, kad pilių teritorija sumažėjo beveik 6 ha.
Pasak kreipimosi autorių, Vilniaus pilys, jų pastatai ar jų liekanos, gynybinių įtvirtinimų reliktai ir šiandien turi labai didelę reikšmę mokslui, mūsų šalies istorijai, švietimui. „Tai – daugelio lietuvių tautos kartų materialinės ir dvasinės kultūros paminklas. Neatsitiktinai Vilniaus piliavietė kartu su Senamiesčiu įvertinta kaip pasaulinio masto kultūros vertybė – 1994 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Vilniaus pilių istorija kelis paskutinius šimtmečius buvo beveik užmiršta, pilys buvo sunaikintos. Tačiau jų statinių gausios liekanos glūdi po žeme kultūriniuose sluoksniuose. Tik pastaruoju metu per paskutinius kelis dešimtmečius ta senoji Vilniaus pilių, o tuo pačiu LDK sostinės istorija palaipsniui pradedama atskleisti. Tačiau akivaizdu, kad tai tik pradžia – tą liudija naujieji archeologiniai tyrimai Kalnų parko teritorijoje, Katedros aikštėje. (...) Rezervato teritorija – tai dviejų valstybės saugomų archeologijos vertybių ribos ir negali būti daloma“, – teigiama kreipimesi.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tikslas – ne tik suteikti Vilniaus pilių teritorijai aukščiausią apsaugos formą, bet ir skatinti jų mokslinius tyrimus, atkurti vertingus objektus bei tvarkyti teritoriją pagal moksliniais tyrimais parengtą tvarkymo schemą. Į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas įeina ne tik mūrinių pilių – Žemutinės ir Aukštutinės – teritorija, bet ir buvusių medinių piliaviečių zona dešiniajame Vilnios krante – Kreivosios pilies piliavietė Plikajame kalne ir šalia jos buvusio Kreivojo miesto teritorija su Stalo, Bekešo, Gedimino kapo ir kitomis kalvomis.
Kreipimosi autoriai ragina Seimo ir Vyriausybės narius išsaugoti Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą, užtikrinti, kad būtų laikomasi rezervato teritorijos vientisumo, o jos stebėjimams, moksliniams tyrimams ir skubiems tvirtinimo darbams sukurti nuolatinį rezervinį, valstybės kuruojamą fondą.
Taip pat prašoma visus Vilniaus pilių rezervato teritorijoje esančius nepaminklinius objektus perduoti Rezervato direkcijos žiniai ir reikmėms ir neleisti naujai įtvirtinti nuosavybės teise, išnuomoti ar panaudos teise perduoti rezervato teritorijoje esančius statinius. Be to, prašoma buvusius Kirdiejų rūmus (Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6) perduoti rezervato informaciniam centrui ir skirti patalpas rezervato direkcijai rezervato teritorijoje.
