valdemaras tomaševskis

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau sulaukė signalų dėl esą apgaulės būdu renkamų parašų už pretendentus kandidatuoti prezidento rinkimuose. Pirmadienį per posėdį VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pasakojo sulaukęs rinkėjo skambučio, esą parašus renkantis asmuo, prisistatęs vieno iš pretendentų kandidatuoti rinkimuose atstovu, ragino pasirašyti, kaip sakė Z. Vaigauskas, „už populiarų kandidatą“. Tačiau rinkėjui paprašius parodyti parašų rinkimo lapo viršų, kur įrašyta pretendento pavardė...

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš viso įregistravo 14 pretendentų kandidatuoti 2009-ųjų prezidento rinkimuose. VRK pirmadienį priėmė sprendimą dėl paskutiniojo pateikusio pareiškinius dokumentus - neparlamentinės Pilietinės demokratijos partijos lyderio Algimanto Matulevičiaus - registravimo pretendentu. Jam bus išduoti parašų rinkimo lapai. Kandidatais pretendentai bus registruojami, jei iki balandžio 2 dienos įteiks VRK 20 tūkst.

Keletą metų iš eilės siekęs, kad Lietuva taptų šalimi, kurioje draudžiami abortai, į prezidentus taikantis parlamentaras Valdemaras Tomaševskis šių planų neatsisako ir šiemet. Seimas turėtų svarstyti ir kitą šią sritį liečiančio įstatymo projektą, kuriuo numatomas gyvybės langelių įkūrimas kūdikiams, kuriuos pagimdžiusios moterys palieka likimo valioje, tiksliau - bet kur: tarpuvartėse, šiukšlių konteineriuose, gydymo įstaigų koridoriuose.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pasibaigus terminui pateikti pareiškinius dokumentus iš viso jau registravo 13 pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose, paskutinę dieną dokumentus įteikęs A. Matulevičius dar laukia komisijos sprendimo. Penktadienį VRK priėmė sprendimą pretendentu į kandidatus registruoti 13-ąjį pretendentą į rinkimus, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininką, signatarą Zigmą Vaišvilą.

„Balsas.lt“ tęsia pokalbius su politikais, ketinančiais siekti šalies vadovo posto. Šį kartą į klausimus priešais kamerą atsakė pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius. Šalia įprastų savo teiginių apie kovą su oligarchija, klanais ir monopolijomis jis taip pat išdėstė kai kuriuos savo politinės programos teiginius. Jei laimės rinkimus, jis ketina reikalauti kuo greičiau nacionalizuoti „Leo.LT“  ir organizuoti referendumą bei keisti Konstituciją.

Paskutinę pareiškinių dokumentų dalyvauti prezidento rinkimuose dieną į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ėmė traukti ir užstato nesumokėję, tačiau prezidento posto vis tiek norintieji siekti. Penktadienį VRK dokumentus bandė įteikti viešosios įstaigos „Optimalių sprendimų centras“ vadovas Virgilijus Vilkeliškis, tačiau, paaiškėjus, jog nėra sumokėjęs 11,6 tūkst. litų dydžio rinkimų užstato, dokumentai nebuvo priimti.

Penktadienis - paskutinė diena, kuomet galima Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikti pareiškinius dokumentus norintiems dalyvauti prezidento rinkimuose. Šiuo metu VRK jau yra registravusi 11 pretendentų kandidatuoti į prezidentus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį priėmė Ūkio banko investicinės grupės prezidento Vladimiro Romanovo pareiškinius dokumentus kandidatuoti prezidento rinkimuose, tačiau gali būti, jog pretendentu jis nebus registruotas dėl kilmės.

Kandidatuoti į prezidento postą apsisprendęs Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“ ketvirtadienį sakė, jog tam jį paskatino žmonės ir nebaigti darbai. Pasak A. Matulevičiaus, jis ketina tęsti tuos darbus, kuriuos pradėjo būdamas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku ir vadovaudamas skandalingus faktus atskleidusiam valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimui.

Kadenciją baigsiantis prezidentas Valdas Adamkus neatskleidžia, kuris iš pretendentų kandidatuoti šalies prezidento rinkimuose sulauktų jo paramos. Trečiadienį žurnalistų paklaustas, kurį kandidatą parems, V.Adamkus atsakė: „Geriausią kandidatą, kurį turėsime". Taip pat pridūrė, jog "labai daug kandidatų, tauta turės progą pasirinkti". Paklaustas, kuris iš esamų registruotų yra geriausias, V.Adamkus atsakė: „Visi lig vieno". Kol kas dar nėra pasibaigęs terminas, iki kurio pretendentai kand...

Pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose skaičius perkopė per dešimt. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį pretendentais į kandidatus registravus Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltą parlamentarą Algirdą Butkevičių bei Darbo partijos kandidatę Seimo narę Loretą Graužinienę, jų jau yra vienuolika.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė pareiškinius dokumentus dalyvauti prezidento rinkimuose. V. Tomaševskio kandidatūrą į prezidentus antradienį iškėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos konferencija. Tačiau tapti kandidatu V. Tomaševskiui koją pakišti gali jo turima Lenko korta.

Savarankiškai savo kandidatūrą keliantis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Zigmas Vaišvila antradienį įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pareiškinius dokumentus. Anksčiau antradienį pareiškinius dokumentus dar įteikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iškeltas partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis bei Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, pirmadienį - Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Algirdas Butkevičius.

Darbo partijos (DP) kandidate į prezidentus iškelta partijos vicepirmininkė, Seimo narė Loreta Graužinienė antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė pareiškinius dokumentus. L.Graužinienę į VRK atlydėjo partijos vadovybė - DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas, vicepirmininkas Mečislovas Zasčiurinskas, tarybos narys parlamentaras Kęstutis Daukšys, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. Paskelbta, jog L.Graužinienės rinkimų štabui vadovaus partijos pirmininkas V.Uspaskichas.

Parlamentarė Loreta Graužinienė gali papildyti kandidatuojančiųjų į prezidentus sąrašą. Ji sutiko, kad Darbo partija (DP) keltų jos kandidatūrą per valstybės vadovo rinkimus. Tai pirmadienį BNS patvirtino DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas. „Šįryt buvau susitikęs su Loreta, ir, kaip supratau, yra sutikimas, - teigė jis.

Savaitgalį Socialdemokratų partijos pirmininku išrinktas ir kandidatu į prezidentus keliamas Algirdas Butkevičius pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė pareiškinius dokumentus. A.Butkevičių į VRK atlydėjo partijos kolegų būrys - frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, buvęs partijos vadovas Gediminas Kirkilas, parlamentarai Milda Petrauskienė, Algirdas Sysas, Vytenis Andriukaitis.

Antradienį pareiškinius dokumentus dalyvauti 2009 metų prezidento rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteiks signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Zigmas Vaišvila. Tai BNS pirmadienį patvirtino VRK atstovai. Su pačiu Z.Vaišvila BNS pirmadienį susisiekti nepavyko, tačiau vasarį jis BNS sakė galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose nesvarstęs. Z.Vaišvila gimė 1956 metais.

Kitą savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pareiškinius dokumentus dalyvauti prezidento rinkimuose ketina įteikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis. Kaip BNS informavo VRK, V. Tomaševskis tarėsi dėl pareiškinių dokumentų įteikimo kitą savaitę, kovo 10 dieną. Laiką VRK rezervuoti politikas suskubo partijai oficialiai dar neiškėlus jo kandidatūros.

Seimas svarstys valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) atstovo Gintaro Songailos siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu.

Diskusijas keliantis klausimas, ar asmuo, turintis vadinamąją Lenko kortą, gali būti Lietuvos Respublikos Seimo narys, turėtų persikelti į Konstitucinį Teismą. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila šiandien Seime užregistravo projektą, kuriuo prašoma dėl Lenko kortos kreiptis į KT.

Tarp politikų ir teisininkų toliau verda ginčai dėl vadinamosios Lenko kortos. Abejojama, ar ją turintys Seimo nariai Michailas Mackevičius ir Valdemaras Tomaševskis taip nepažeidžia šalies pagrindinio įstatymo.

Lietuva išsakys Lenkijai savo poziciją dėl Lenko kortos, pabrėžiant, kad išduodant lenkų kortas negalima dėti lygybės ženklo tarp buvusių sovietų sąjungos valstybių ir sovietų buvusių okupuotų šalių - Baltijos valstybių. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo, kuriame, be kitų, aptarti ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, žurnalistams sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Parlamentas dėl politinių motyvų negali netvirtinti išrinkto Seimo komiteto pirmininko ar jo pavaduotojo. Tai numatantį Seimo Statuto pataisos projektą įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, Seimo narys Valdemaras Tomaševskis. „Būtinybė papildyti Seimo Statutą atsirado po to, kai dėl politinių bei tautinių motyvų Seime nebuvo patvirtintas išrinktas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, - teigė politikas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas konservatorius Stasys Šedbaras suka galvą, ką daryti su iš kabineto į kabinetą keliaujančiu raštu dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LRRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis ir kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius.

Nepaisydami raginimų taupyti, parlamentarai įregistravo virš 50 pasiūlymų dėl biudžeto lėšų paskirstymo, pasiūlymų spektras platus - nuo sklandytuvų iki ligoninės lifto, tačiau dažniausiai lėšų prašoma statyboms, remontams ir rekonstrukcijoms. Bendra antrajam biudžeto svarstymui teikiamų pasiūlymų, papildomai numatyti iš biudžeto skirti lėšų įvairioms sritims, vertė - virš 25 mln. litų. Didžiausią sumą, 10 mln.

Seimo Teisės departamentas mato požymių, jog Lenko korta, kurią turi du Seimo nariai, susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei, klausimas perduodamas parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK). „Teisės departamento išvada bus perduota TTK ir po jo išvados bus žiūrima, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Departamentas parengė išvadas, jog yra požymių, kad Lenko kortoje visgi yra požymių pasižadėjimo, ir tai šiek tiek tą problemą aštrina“, - pirmadienį žurnalistams sakė A. Valinsk...

Naujoji Lietuvos vyriausybė sieks apsunkinti gyvenimą tautinėms mažumoms, teigia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Seime. Jis mano, kad šalyje prasidės reformos, kurios pakenks Lietuvos lenkų švietimui. Kaip rašo katalikiškas lenkų dienraštis „Nasz Dziennik“, LLRA narys, parlamentaro Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, naujoji Lietuvos vyriausybė bandys apsunkinti lenkų savimonės ugdymą.

Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Gintaras Songaila teigia ketinąs kreiptis į Generalinę prokuratūrą, jeigu Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis jo neatsiprašys dėl teiginių, kaltinant konservatorių buvus sovietų režimo skundiku. Antradienį G. Songaila Seimo posėdyje perskaitė pareiškimą, kuriame teigė, kad pirmadienį Lietuvos televizijos laidoje „Redakcija“ dalyvavęs V. Tomaševskis jį apšmeižė.

Seimo Teisės departamentas ruošia išvadą dėl Lenko kortos, kuria remiantis Seimui bus siūloma priimti sprendimą, ar perduoti šį klausimą nagrinėti Konstituciniam Teismui (KT). „Aš gavau VRK raštą, šie dokumentai perduoti Seimo teisės departamentui, kurie ruošia atitinkamą išvadą, kol kas negaliu komentuoti, ar bus Seimo priimtas atitinkamas sprendimas kreiptis į KT, ar bus nuspręsta, kad ta išvada neįgalioja to daryti“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininkas Arūnas Valinska...

Buvęs Lenkijos premjeras, prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) brolis dvynys Jaroslawas (Jaroslavas) sukritikavo šalies premjerą Donaldą Tuską už tai, kad šis esą negina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parlamentarų, praneša lenkų radijas. J.Kaczynskis šiuo metu yra didžiausios opozicinės konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ pirmininkas.

Nesutarimai dėl komitetų pasidalijimo išskyrė Seimo Valstiečių liaudininkų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus. „Nesolidūs žaidimai“ Nors po Seimo rinkimų abi pusės deklaravo ketinimus įsteigti bendrą frakciją, kaip parodė pirmoji darbo savaitė Seime, šie planai liko neįgyvendinti, rašo „Respublika“. Beje, bendro darbo Valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai ir vienas Naujosios sąjungos atstovas šiek tiek paragavo, dirbdami Mišrioje p...

Šiandien Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Darbo partijos frakcijų seniūnams Zigmantui Balčyčiui ir Viktorui Uspaskichui pasirašius politinę opozicinių frakcijų deklaraciją, socialdemokratai į opozicijos lyderio postą deleguoja partijos pirmininką Gediminą Kirkilą. Opozicijos lyderis Seime turi nemažai teisių ir privilegijų, jo statusas beveik prilygsta parlamento pirmininko pavaduotojo statusui, jis yra Seimo valdybos narys.

Šiandien prie partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime prisijungė dar trys nariai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Valdemaras Tomaševskis, Michailas Mackevičius ir Jaroslavas Narkevičius. Dabar „tvarkiečių“ frakciją iš viso sudaro 18 narių. Išaugus frakcijos narių skaičiui, „tvarkiečiai“ Seime pretenduoja į daugiau kvotų, todėl rytiniame posėdyje planuotas klausimas dėl komitetų sudėties pakeitimo bus svarstomas po pietų vyksiančiame posėdyje.

Naujai išrinktas Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas pirmadienį vėlai vakare pakvietė frakcijų atstovus pristatyti savo partijų frakcijas bei deleguoti atstovus į Seimo seniūnų sueigą. Tėvynės sąjungos frakcijos steigiamąjį pareiškimą perskaitė Seimo narė Irena Degutienė. Šios frakcijos seniūnu paskelbtas Jurgis Razma, seniūno pavaduotoju – Valentinas Stundys. Ši frakcija į Seniūnų sueigą taip pat delegavo Stasį Šedbarą, Antaną Matulą.

Prezidentas Valdas Adamkus pritaria Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nuomonei, kad į klausimus, kilusius dėl dviejų parlamentarų turimos Lenko kortos, turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). „Konstitucinio Teismo žodis čia reikšmingas ir būtinas ir, manau, laiku padarytas“, - pirmadienį žurnalistams sakė prezidentas Valdas Adamkus. Valstybės vadovas pabrėžė, kad abejonės dėl galimo Seimo narių pasižadėjimo kitai valstybei turi būti išsklaidyti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį nusprendė siūlyti prezidentui bei Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl Lenko kortos. Tuo metu abejonių sukėlę du į Seimą išrinkti Lenkų rinkimų rinkimų akcijos (LRRA) atstovai jau pirmadienį galės prisiekti Seime.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį nesiryžo pateikti vienareikšmio atsakymo, ar Lenko kortos turėjimas prilygsta pasižadėjimui užsienio valstybei ir ar tai gali užkirsti kelią dviems Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariams tapti Seimo nariais.

Vakar Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo (LPSIGK) nariai paskelbė karą spekuliacijai istorine tiesa. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Bronislovas Genzelis, filosofas Romualdas Ozolas ir verslininkas Zigmas Vaišvila pranešė apie klubo siekius įgyti politinį svorį, rašo „Respublika“. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras B. Genzelis trumpai priminė LPSIGK reikšmę Lietuvos valstybei.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, būsimasis Seimo narys Gintaras Songaila antradienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas išsiaiškinti, ar vadinamąsias „Lenkų kortas“ turintys naujai išrinkti parlamentarai Valdemaras Tomaševskis ir Michailas Mackevičius gali prisiekti Seime.

Seimo rinkimuose tris mandatus gavę valstiečiai liaudininkai sieks išlaikyti frakciją Seime. Trečiadienį partijos valdybos posėdyje buvo sutarta, jog valstiečiai liaudininkai turėtų ieškoti būdų sudaryti frakciją - tam reikia 7 parlamentarų. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderė Kazmimira Prunskienė patvirtino, jog dėl bendros frakcijos deramasi su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovais. LLRA šiuose rinkimuose laimėjo tris mandatus.

Švietimo, kultūros ir sveikatos įstaigų pastatų remontams 2009 metų biudžete jau siūloma numatyti papildomai beveik 60 mln. litų. Tiek lėšų kol kas prašo 15 parlamentarų, kurie savo pageidavimus registravo Seimo posėdžių sekretoriate. Parlamentarai nori, kad biudžeto lėšomis būtų apšiltinamos sienos, remontuojami stogai, keičiami langai bei atnaujinami įvairūs pastatai. Tuo tarpu antrai kadencijai į Seimą išrinktas socialdemokratas Jonas Juozapaitis siūlo rasti 70 tūkst.

Perskaičiavus Seimo rinkimų antrojo turo biuletenius Šeškinės apygardoje dėl nedidelio balsų skaičiaus skirtumo tarp kandidatų pasikeitė rezultatas - šioje apygardoje į Seimą išrinkta ne socialdemokratė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Audronius Ažubalis.

Tris mandatus Seimo rinkimuose iškovojusios Lenkų rinkimų akcijos (LRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, kad besiburianti centro dešinės koalicija yra „keistoka“ ir pažymi, kad jai LRA mandatai nereikalingi. Tačiau, pasak V.Tamoševskio, partija nebijo likti opozicijoje. „Mes galime dirbti opozicijoje, mes nebijome opozicijos. Aš manau, kad šita (centro dešinės – aut.

Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad artimiausiu metu bus suformuota darbinga ir pajėgi koalicija, kuri gebės įgyvendinti būtinas reformas. V.Adamkaus žodžius pirmadienį BNS perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė. „Prezidentas sveikina Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), kurie po rinkimų tampa didžiausia frakcija Seime.

Vakar dar vykstant balsavimui per antrąjį rinkimų į Seimą turą centro dešinei atstovaujantys politikai atvirai kalbėjo, kad jų nuotaikos ir rinkėjų valia suteikia istorinę progą išstumti iš valdžios olimpo daug metų šalį valdančius kairiuosius. Per Seimo rinkimų antrąjį turą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai turėjo daugiausia galimybių sustiprinti savo partijos prieš dvi savaites iškovotą pergalę daugiamandatėje apygardoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo skundą dėl Tautos prisikėlimo partijos lyderio Arūno Valinsko pasirodymo televizijoje agitacijos draudimo laikotarpiu. Pasak VRK vadovo Zenono Vaigausko, gautas skundas dėl A.Valinsko dalyvavimo televizijos TV3 laidoje "Žvaigždžių vartai". A.Valinskas veda šį muzikinį šou. Likus 30 valandų iki balsavimo pradžios įsigalioja draudimas vykdyti agitaciją Seimo rinkimuose.

68 vienmandatėse rinkimų apygardose baigėsi Seimo rinkimų pakartotinis balsavimas, o rinkimų komisijos pradeda skaičiuoti balsus, skelbia lrt.lt. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iki 19 val. prie balsadėžių atėjo 27,56 proc. rinkėjų. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad bendras rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture sieks apie 32 proc. Iki 14 val. balsavo 17,75 proc. rinkėjų, o tai beveik 7 proc. punktais mažiau nei per pirmąjį rinkimų turą. Iki 10 val.

Iš agitavusio stebėtojo Trakų-Elektrėnų apygardoje atimtas pažymėjimas - jis nebegalės stebėti rinkimų eigos bei apylinkės rinkimų komisijos darbo. "Trakų-Elektrėnų apygardos rinkimų komisija pranešė, kad jie vienam stebėtojui už agitavimą autobuse, kuris veža rinkėjus į rinkimų apylinkę, kur pavežėjimą apmoka valstybė, tai yra VRK per rinkimų apygardą, už agitavimą vienam stebėtojui Rykantų apylinkėje atimtas pažymėjimas", - sakė Z.Vaigauskas.

Sekmadienį vykstančiame Seimo rinkimų pakartotiniame balsavime rinkėjai dalyvauja kiek aktyviau nei prieš dvi savaites vykusiame pirmajame ture. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)duomenimis, iki 10 val. savo valią jau pareiškė 5,26 proc. rinkėjų. Dar maždaug 4 proc. rinkėjų rinkimuose balsavo iš anksto. Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, visos rinkimų apylinkės darbą pradėjo laiku, balsavimas vyksta sklandžiai, o rimtesnių pažeidimų kol kas neužfiksuota.