68 vienmandatėse rinkimų apygardose baigėsi Seimo rinkimų pakartotinis balsavimas, o rinkimų komisijos pradeda skaičiuoti balsus, skelbia lrt.lt. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iki 19 val. prie balsadėžių atėjo 27,56 proc. rinkėjų. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad bendras rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture sieks apie 32 proc.
Iki 14 val. balsavo 17,75 proc. rinkėjų, o tai beveik 7 proc. punktais mažiau nei per pirmąjį rinkimų turą. Iki 10 val. savo valią antrajame Seimo rinkimų ture jau buvo pareiškę 5,18 proc. rinkėjų. Spalio 12 dieną tokiu metu prie balsadėžių buvo atėję 5,02 proc. rinkėjų.
Dar 4,09 proc. rinkėjų antrajame rinkimų ture balsavo iš anksto - savivaldybėse, paštu ar namuose.
Iki 19 val. aktyviausi buvo Pasvalio-Panevėžio apygardos rinkėjai (40,26 proc.). Raseinių apygardoje prie balsadėžių atėjo 35,9 proc. rinkėjų, Varėnos-Eišiškių apygardoje – 35,2 proc.
Vangiausiai balsuota Marių rinkimų apygardoje. Iki 19 val. čia savo valią pareiškė 20,39 proc. rinkėjų.
Pradėti du ikiteisminiai tyrimai
Anot Z. Vaigausko, balsavimas vyko sklandžiai, rimtesnių pažeidimų neužfiksuota, nors keletą nusiskundimų VRK jau gavo.
„Vilniuje užfiksuotas incidentas su komisijos pirmininku ir rinkėju, kurį tiria policija. Trakų-Elektrėnų apygardos rinkimų komisija pranešė, kad vienam stebėtojui už agitavimą rinkėjus į balsavimą vežusiame autobuse atimtas stebėtojo pažymėjimas“, – spaudos konferencijoje teigė VRK pirmininkas.
Generalinės prokuratūros atstovų teigimu, sekmadienį dėl galimų pažeidimų rinkimuose pradėti du ikiteisminiai tyrimai - Vilniuje ir Jonavoje.
„Vilniaus mieste pradėtas tyrimas dėl galimo sveikatos sutrikdymo. Incidentas įvyko tarp komisijos pirmininko ir rinkėjo, kuris atėjęs balsuoti pasiėmė biuletenį ir išėjo iš patalpos. Komisijos pirmininkas jį sulaikė ir laukė, kol atvyks policija“, – LTV naujienų tarnybai teigė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė.
Antrasis ikiteisminis tyrimas pradėtas Jonavoje. Senamiesčio rinkimų apylinkėje sulaikytas vyras, atėjęs balsuoti su atšviestu rinkimų pažymėjimu ir iš anksto pažymėtu kandidatu. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija.
Išrinks 68 Seimo narius
Piliečiai savo atstovus į Seimą renka 68 vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose balsavimas vyks nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Čia dėl Seimo nario mandato varžosi 136 kandidatai – kiekvienoje apygardoje po du pirmajame ture gavusius daugiausiai rinkėjų balsų.
Daugiausia savo atstovų antrajame rinkimų ture turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 45. Į antrąjį turą pateko 24 socialdemokratai, 16 partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių, 10 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, po 9 – iš Liberalų sąjūdžio ir Tautos prisikėlimo partijos, 6 valstiečiai liaudininkai, 5 save iškėlę kandidatai, 5 koalicijos „Darbo partija + jaunimas“ nariai, 4 – iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, po 1 – iš partijos „Jaunoji Lietuva“, Naujosios sąjungos ir Pilietinės demokratijos partijos.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu bus laikomas tas kandidatas, kuris antrajame ture surinks daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.
VRK pirmininko Z. Vaigausko teigimu, pirmųjų rezultatų iš mažesnių rinkimų apylinkių tikimasi sulaukti apie 21 val., o daugumos apylinkių duomenis gauti iki vidurnakčio.
Galutinius rinkimų rezultatus VRK turėtų paskelbti iki lapkričio 2 dienos.
3 rinkimų apygardose – Vilkaviškio, Vilniaus-Šalčininkų ir Šilalės-Šilutės – rinkimai sekmadienį nebevyksta. Prieš dvi savaites šių apygardų rinkėjai jau išsirinko jiems atstovausiančius Seimo narius.
Seimo nario mandatą pirmajame rinkimų ture jau užsitikrino socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Algirdas Butkevičius bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis.
Po pirmojo turo pasidalijo 70 mandatų
Lrt.lt primena, jog 70 mandatų partijoms išdalinama daugiamandatėje apygardoje.
Po spalio 12 dieną vykusio Seimo rinkimų pirmojo turo paaiškėjo, jog daugiamandatėje apygardoje daugiausiai – 18 – mandatų iš kovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Tautos prisikėlimo partija laimėjo 13 mandatų, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 11 mandatų, Socialdemokratų partija – 10 mandatų.
8 mandatus laimėjo koalicija „Darbo partija + jaunimas“, po 5 mandatus - Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga.
