v. putino

Vladimiras Putinas davė vieną iš savo retų interviu užsienio žiniasklaidai – Austrijos televizijai ORF. Sudėtingų klausimų sulaukęs Rusijos prezidentas demonstravo nervingumą ir pažėrė dažnai kartojamas propagandines klišes. Atsiribojo nuo „Vieningosios Rusijos“ V. Putinas pokalbio metu nepanoro prisiimti atsakomybės už valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ veiksmus, įskaitant jos ryšius su Europos nacionalistinėmis kraštutinių dešiniųjų partijomis.

Vokiečiams reikia daugiau realizmo ir griežtumo jų santykiuose su Putino režimu, kitaip rusai nepakeis savo pozicijos, rašoma leidinyje „Handelsblatt“. Nuo 2008-ųjų Vokietija palaiko Rusijos partnerystės ir modernizacijos tikslą. Pagrindinė idėja nėra paremta tik tuo, kad Rusijos ekonomika būtų modernizuota dėka aktyvaus Vokietijos pramonės dalyvavimo ir Rusijos priklausomybės nuo gamtinių žaliavų eksporto mažinimo, tačiau, visų pirma tuo, kad prisidėti prie Rusijos visuomenės liberalizavimo.

Po Krymo puolimo sekė beprasmiškas karas Ukrainoje ir begėdiškai melagingos informacinės kampanijos žiniasklaidoje. Nuo to laiko praėjo ketveri metai.

Šią savaitę Sankt Peterburge vykstantis ekonomikos forumas – pirmasis naujosios Vladimiro Putino kadencijos metu – leidžia Rusijos lyderiui pademonstruoti savo geopolitinės įtakos apimtis, juk šįkart jis į sceną lipa kartu su Japonijos ir Prancūzijos lyderiais.

Rusijos prezidentas V. Putinas šių metų kreipimesi į Federacijų tarybą didelę jo dalį skyrė „revoliucinei“ rusų ginkluotei, ypač pažymėdamas sparnuotąją raketą su branduoliniu varikliu, kuri gali „nešti krovinį bet kokį atstumą“ ir „skraidyti paromis“. Tačiau JAV žiniasklaidos duomenimis, Rusijos mokslininkams teks labai pasistengti, kad šios raketos pradėtų veikti.

Didžioji Britanija įpareigojo vieną turtingiausių Rusijos oligarchų Romaną Abramovičių paaiškinti jo turtų kilmę. Norėdamas gauti investuotojo vizą rusas turės įrodyti, kad jo turtai yra uždirbti sąžiningai, rašoma „The Telegraph“. Tokių veiksmų britų valdžia ėmėsi dėl įsigaliojusių naujų, sugriežtintų finansinių operacijų kontrolės ir vizų išdavimo taisyklių. Tačiau taip pat pažymima, kad tai nereiškia pradedamo tyrimo R. Abramovičiaus atžvilgiu.

Vokiečių leidinio „Bild“ redakcija pavadino įžeidimu tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel gėlių susitikimo Sočyje metu. Straipsnyje pavadinimu „Kodėl Putino puokštė Merkel yra įžeidimas“ žurnalistai abiejų lyderių susitikimą pavadino „diplomatine dvikova“. Anot žurnalistų, susitikimas atrodė kaip darbinis vizitas, tačiau iš tiesų tai buvo „apsikeitimas smūgiais“, kurie prasidėjo vos peržengus „Bočarov ručej“ rezidencijos Sočyje slenkstį.

Kremlius pirmadienį apkaltino Didžiąją Britaniją precedento neturinčia „antirusiška manija“ ir įspėjo, kad toks požiūris gali duoti priešingą rezultatą bei atbaidyti užsienio investuotojus.

Anksčiau buvęs itin įtakingas Rusijos prezidento Vladimiro Putino komandos narys Sergejus Ivanovas, vienu metu netgi laikytas galimu jo įpėdiniu, o dabar – einantis VTB krepšinio lygos prezidento pareigas, pareiškė, jog CSKA pralaimėjimas „Žalgiriui“ ir visas pasirodymas „Eurolygos“ finalo varžybose yra „apgailėtinas ir gėdingas“. Po skaudaus pralaimėjimo – gandai apie norą įsigyti Šarą Rusijos superklubas iš „Finalo ketverto“ tikėjosi itin daug.

Prieš pat V. Putino inauguraciją vykusio protesto „Jis mums ne caras!“ metu Maskvos gatvėse valdžia pirmą sykį panaudojo ne tik savo policijos dalinius, tačiau ir sukarintus savanorius, kurie demonstracijos metu puolė organizuotai talžyti jiems neįtikusius žmones. Vladimiro Putino laikais buvo prikurta begalė visuomeninių organizacijų (arba jau egzistavusios įlietos į bendrą sistemą), kurios, atėjus tam skirtam laikui, atlieka kažkokią valdžiai naudingą funkciją.

Donaldui Trumpui savo pasitraukimu iš Irano susitarimo pribloškus net ir savo sąjungininkus Prancūzijoje ar Vokietijoje, ekspertai pažymi V. Putino žaidimą „į abi puses“. Tiesa, stebėtojams nėra paprasta traktuoti faktus: Rusija atvirai bendradarbiauja su Irano islamo respublika, pagrindiniu B. Assado rėmėju, tačiau Pergalės dienos parade šią savaitę dalyvavo „mirtinas Irano priešas“ B. Netanyahu (dar ir „pasipuošęs“ dažnai su Rusijos agresija siejama Georgijaus juostele). Rusija iš JAV pasitra...

Buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas inauguruotas jau ketvirtajai Rusijos prezidento kadencijai, o bendrai sudėjus, su formalia pertrauka, kuomet laikinai užėmė premjero postą, šalį jis valdo jau aštuoniolika metų. Jeigu jis išsilaikys valdžioje ir visą naująją kadenciją, tai Rusiją valdys daugiau nei 24 metus.

Nepaisant pirmojo per pastaruosius 20 metų kariuomenės biudžeto mažinimo, Pergalės dienos parado metu, kuris vyks šią savaitę, Rusija girsis nauja ginkluote: lengvuoju tanku su nuotoliniu valdymu ir nauju viršgarsiniu ginklu, rašoma „The Guardian“. Pergalės dieną virš Raudonosios aikštės praskris du „MiG-31”, aprūpinti naujosiomis „Kinžal“ raketomis – jų greitis kelis sykius viršija garso greitį, o tai teoriškai paverčia jas nepagaunamomis priešininko gynybai.

Lietuva į pirmadienį vyksiančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją siunčia ambasados Maskvoje laikinąjį reikalų patikėtinį Giedrių Galkauską. „Inauguracijoje dalyvaus Lietuvos ambasados Maskvoje laikinasis reikalų patikėtinis Giedrius Galkauskas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kremliaus didžiuosiuose rūmuose pirmadienio vidurdienį prasidės Rusijos prezidento Vladimiro Putino prisaikdinimo 4-ai kadencijai ceremoniją, po kurios jis galės dirbti šiame poste dar šešerius metus. V. Putinui ši ceremonija bus puikiai pažįstama, nes jis Rusijos vadovu anksčiau buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2012 metais.

Vladimiras Putinas, pradedant rusų karinį dalyvavimą Sirijoje, . Sulaukęs, kol amerikiečiai aiškai duos suprasti, kad nėra nusiteikę įstrigti karo veiksmuose šioje šalyje, jis greitai ir didelėmis pajėgomis užėmė ten susidariusį vakuumą, rašoma Izraelio leidinyje „Haaretz“. Tuo metu, tvyrant įtampai dėl galimų „S-300” gynybos sistemų tiekimo Sirijai, Izraelio užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad „nelauks, kol Iranas (Rusijos sąjungininkė regione, red. past.

„Vladimirui Putinui yra būtinas užsienio priešas, kad galėtų suvienyti šalį apie save ir nukreipti dėmesį nuo skurdžios Rusijos ekonomikos“, – „The Wall Street Journal“ publikuotame straipsnyje rašo buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis, kurį leidinys vadina tiesiog „Atvira Rusija“ organizacijos įkūrėju. „V. Putino agresijai iš tiesų pavyko sustiprinti trintį tarp JAV ir Rusijos.

Kreipdamasis į Rusijos Federacijos tarybą šių metų kovo 1-ąją V. Putinas sukėlė didžiulį viso pasaulio dėmesį prabilęs apie Rusijos vystomą branduolinę ginkluotę.

Griežta politika ar dialogas – kaip Europai reikia reaguoti į Rusiją? Lenkijoje ir Baltijos šalyse atsakymas aiškus: Rusija šalia, ir ji yra laikoma priešiška. „Die Welt“ pakalbino Estijos užsienio politikos instituto direktorių, profesorių Andresą Kasekampą. „Estija, Latvija ir Lietuva šiandien itin gerai integruotos į Europos saugumo struktūras. Jos yra NATO ir ES šalys. Nuo 2017-ųjų NATO kariuomenė nuolat rotuojama Baltijos šalyse.

Verslininkas Jevgenijus Prigožinas, žinomas žiniasklaidoje kaip asmeninis Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėjas, plėtoja ir finansuoja rusų politinių technologų veiklą Afrikoje. Pasak leidinio „Komersant“, darbas jau vykdomas keliose Afrikos šalys, kur artimiausiu metu vyks prezidento ar parlamento rinkimai. Taip pat yra skelbiama apie pirmosios rusų karinės bazės Somalilende įsteigimą.

JAV senatoriai kreipėsi į tarptautines kreditus išduodančias finansines organizacijas siekdami „sustiprinti spaudimą“ tiek „Kremliaus sąrašo“ atstovams, tiek ir patiems bankams – šiems kyla rizika patekti į sankcijų gniaužtus, skelbia „Reuters“. Du JAV senatoriai demokratai – Jeanne Shaheen ir Sheldonas Whitehouse’as – išsiuntė oficialias užklausas didžiosioms tarptautinėms finansų paslaugas teikiančioms korporacijoms su prašymu atskleisti bet kokią informaciją apie jų ryšius, o taip pat ...

Vienoje iš Leningrado srities mokyklų moksleiviai susidorojo su bendraklasiu. Vienas iš tokių sumušimų, įvykdytų tiesiog klasėje, buvo bendraklasių filmuojamas, o įrašas išplito internete. Patyčios iš berniuko gali būti susijusios su įtempta politine situacija, nes sumuštasis gimė Vakarų Ukrainoje, rašoma „47 news“. Pirminiais duomenimis, šeštokas buvo užpultas balandžio 17-ąją matematikos kabinete. Vaikas buvo talžomas kumščiais, o kai susigūžęs nukrito ant žemės – ir kojomis per galvą.

Rusijos atsakas į JAV sankcijas gali būti JAV prekių, patenkančių į Rusijos rinką apribojimas, trečiadienį pareiškė premjeras Dmitrijus Medvedevas. Galutinį sprendimą dėl Rusijos „atsako“ į JAV sankcijas turės priimti Rusijos prezidentas, pareiškė jis kasmetinės vyriausybės ataskaitos Valstybės Dūmai metu. Tačiau D. Medvedevas taip pat išsakė viltį, kad deputatai pateiks savo iniciatyvų dėl reakcijos į JAV taikomas priemones. „Mūsų rinkoje gana daug produkcijos iš JAV.

Rusijos ekonomika, pastaraisiais metais rodžiusi šiokius tokius atsigavimo po krizės ženklus, po JAV paskelbtų naujų sankcijų ir įtampos dėl Sirijos patyrė naują smūgį.

Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojas pirmadienį apkaltino Didžiąją Britaniją atsisakant bendradarbiauti su Maskva tiriant buvusio šnipo apnuodijimą ir palygino šį incidentą su kitų rusų nužudymais JK teritorijoje.

JAV finansų ministerija paskelbė naują Rusijos asmenų, siejamų su agresija Ukrainoje, sąrašą. Jis buvo papildytos dar 26 pavardėmis, rašoma „Newsru“. Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas septyniems rusų oligarchams, kaltinamiems remiant ir gaunant naudos iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų pakenkti Vakarų demokratijoms.

JAV planuoja jau šios savaitė pabaigoje paskelbti sankcijas žmonėms, paminėtiems sausio pabaigoje Finansų ministerijos parengtoje ataskaitoje, remiantis savo šaltiniais valdžioje skelbia „Reuters“ ir „Washington Post“. Ataskaita buvo parengta remiantis rugpjūtį priimtu įstatymu dėl sankcijų taikymo JAV kenkiantiems asmenims ar įmonėms (CAATSA). Šaltinių duomenimis, apie naujas sankcijas gali būti paskelbta jau ketvirtadienį.

Kremlius antradienį pareikalavo, kad Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May ir jos vyriausybė, susiejusi Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su buvusio rusų dvigubo agento apnuodijimu kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga per išpuolį Anglijoje, atsiprašytų, taip pat pareiškė, kad šis „idiotizmas nuėjo per toli“. „Jų teorija nebus patvirtinta jokiu atveju, nes jos neįmanoma patvirtinti“, – V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė antradienį vakare per vizitą Ankaroje.

Šaltiniai JAV prezidento administracijoje skelbia, kad D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjai daugelį mėnesių įtikinėjo jį pasirašyti amerikiečių ginkluotės tiekimą Ukrainai šios kovoje su prokremliškais smogikais. Kuomet D. Trumpas galų gale pasirašė ginkluotės pardavimo Ukrainai nutarimą, anot oficialiųjų šaltinių, jis liepė neviešinti jo sprendimo. JAV prezidento teigimu, tai gali suerzinti Rusijos prezidentas Vladimirą Putiną.

Rusijos gyventojai antradienį reiškė pasipiktinimą savo valdžia dėl sekmadienį prekybos centre Kemerovo mieste siautėjusio didžiulio gaisro, kuris nusinešė mažiausiai 64 žmonių, tarp jų 41 vaiko, gyvybes; daugybė jų negalėjo išsigelbėti dėl užrakintų durų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į Kemerovo miestą Sibire atskrido praėjus dviem dienoms po tragedijos ir padėjo rožių puokštę prie improvizuoto pliušinių žaislų ir balionų memorialo aukoms prie sudegusio prekybos centro.

Vladimiras Putinas Rusijoje rytoj paskelbė nacionalinę gedulo dieną, o Kemerove, kur sekmadienį gaisro prekybos centre metu žuvo mažiausiai 64 žmonės, visą dieną vyko protesto akcija.

Nors triuškinanti pergalė užtikrino V. Putinui naują įgaliojimų terminą, visiškai neaišku, kaip Rusijos prezidentas juo pasinaudos, rašoma „The Financial Times“. Kovo 1-ąją, kreipdamasis į Federacijų Tarybą, V. Putinas išsakė dvi prieštaraujančias, jeigu ne viena kitą eliminuojančias užduotis: šuolis į ekonomikos reformas, kuris kardinaliai pakeistų liaudies gyvenimą į gerą, ir bandymas priversti Vakarus gerbti Rusiją dėl šios branduolinės ginkluotės, kurią jis įvardijo kaip „neįveikiamą“. Dar ...

Pavojus iškyla tuomet, kai Rusijos lyderis daro klaidą savo skaičiavimuose planuodamas intervencijas, kas nulemia netikėtas ir nenorimas pasekmes, rašoma „The Financial Times“, Orvelio prizo laureato Gideono Rachmano straipsnyje. Kiek pavojinga yra Vladimiro Putino valdoma Rusija? Tai buvo tas klausimas, į kurį atsakymą bandė surasti Rexas Tillersonas – kaip tik likus porai valandų iki jo atleidimo.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas antradienį perdavė savo „nuoširdžius sveikinimus“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sveikindamas jį su pergale rinkimuose ir linkėdamas sėkmės savo galingos šalies kūrime.

Suskaičiavus beveik šimtą procentų balsavimo biuletenių Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas pirmauja surinkęs 76,67 proc. Komunistų atstovas surinko 11,79 proc., populistas Vladimiras Žirinovskis – 5,66 proc. Opozicijos atstove save laikanti Ksenija Sobčak surinko 1,67 proc., liberalių pažiūrų atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,04 proc. Kiti kandidatai nesurinko ir 1 proc. balsų, rašoma „Current Time“. Balsavimo aktyvumas siekė 67,43 proc.

Šimtai Lietuvos rusų sekmadienį balsuoja Rusijos prezidento rinkimuose. Juos, neabejojama, laimės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. Balsavimo punktai įsikūrę penkiuose šalies miestuose – Rusijos ambasadoje Vilniuje, viešbutyje „Park Inn“ Kaune, generaliniame konsulate Klaipėdoje, „Santarvės“ gimnazijoje Šiauliuose ir Visagino kultūros centre „Draugystė“. Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių.

Rusijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrins ketvirtąją savo kadenciją Kremliuje, tvyrant įtampai santykiuose su Didžiąja Britanija dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo. Plačiojoje Rusijoje, apimančioje 11 laiko zonų, rinkimų apylinkės Tolimuosiuose Rytuose atsidarė šeštadienį 20 val. Grinvičo (22 val Lietuvos) laiku ir užsidarys Kaliningrado srityje prie Baltijos jūros Europos Sąjungos pasienyje sekmadienį 18 val. Grinvičo (20 val.

Kol Didžiosios Britanijos valdžia faktiškai be abejonių sieja buvusio Rusijos žvalgybos pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukros nunuodijimą su Rusijos valdžia bei reikalauja atsakymo, britų žiniasklaida aktyviai aptaria versiją, pagal kurią, galimai, bandymas nužudyti dvigubą agentą buvo asmeninė tam tikro „likvidatorių dalinio“ iniciatyva. Šią versiją leidiniui „Newsweek“ išsakė ir buvęs JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis.

Šių metų kovo penktąją sužinota apie Didžiojoje Britanijoje įvykdytą pasikėsinimą prieš 66-erių Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Premjerė Theresa May paskelbė, kad šiurpus nusikaltimas, kurio metu nukentėjo ir daugiau niekuo dėtų praeivių, buvo įvykdytas pasitelkiant itin retą ir pavojingą cheminį ginklą „Novičok“, gaminamą tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje.

Rusų chemikas, kuris pirmasis atskleidė nervus paralyžiuojančių medžiagų „Novičiok“ egzistavimą, sako, kad tik rusai galėjo panaudoti šį ginklą prieš buvusį šnipą ir jo dukrą Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ruošdamasis ketvirtajai kadencijai atskleidė daugiau informacijos apie savo protėvius. Jo senelis iš tėvo pusės dirbo virėju Vladimirui Leninui ir Josifui Stalinui, pareiškė jis naujajame dokumentiniame filme apie jį, kuris buvo paviešintas praėjusį sekmadienį.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos naujoji ginkluotė, kurią prezidentas Vladimiras Putinas pristatė savo metiniame pranešime, netaps nauju veiksniu Vašingtono ir Maskvos santykiuose gynybos srityje. „Kiekviena iš (V. Putino) paminėtų sistemų reikalauja dar keleto metų (darbo). Nemanau, kad jos keičia karinės galios pusiausvyrą“, – J. Mattisą cituoja Pentagono spaudos tarnyba.

Trys privačios karinės bendrovės „Vagner“ vadai sutiko anonimiškai bendrauti su „Laisvės radijo“ žurnalistais. Visi jie, anot leidinio, aktyviai dalyvavo kare Donbase, Sirijoje, visi prieš tai tarnavo sovietų kariuomenėje. Leidinys pažymi, kad jiems pavyko patikrinti kelių komentavusiųjų tapatybes, o taip pat ir jų teiginius – sulygino su kitų šaltinių informacija. Tačiau pažymima, kad kai kurių teiginių patvirtinti nepavyko, neišskiriant kurių konkrečiai.

 Didžiosios Britanijos policija antradienį stengėsi nustatyti, kokia nežinoma medžiaga buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas, šiuo metu kovojantis dėl savo gyvybės ligoninėje. Tuo tarpu Maskva pareiškė neturinti jokios informacijos apie šį „tragišką incidentą“. Britų kovos su terorizmu padalinio specialistai padeda tyrime dėl sekmadienį įvykusio incidento, kai staiga sąmonės neteko buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis.

Rusijos televizijos NTV kanalo praėjusios savaitės programoje „Dienos rezultatai“ (rus. „Itogi dnia“) vienas iš siužetų buvo skirtas „audringai Vakarų reakcijai“, kurią tariamai iššaukė ketvirtadienį vykęs V. Putino metinis pranešimas Federacijų Tarybai. Anot NTV, „ažiotažo“ priežastis yra ta, kad „JAV buvo absoliučiai įsitikinusios, jog karinėje sferoje išlieka visos planetos priešakyje, tačiau dabar pasirodė, kad situacija kažkiek pasikeitė“, rašoma „theins.

Sekmadienį įvykę Italijos parlamento rinkimai – dar vienas smūgis euroatlantinės bendrijos vienybei. Suskaičiavus didžiąją dalį balsų aiškėja, kad trečia pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika suka euroskepticizmo link. Rinkimuose itin sėkmingai pasirodė populistinis „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (M5S), triumfavęs rinkimuose ir surinkęs apie 32 proc. balsų, ir radikali dešinioji „Lyga“ (buvusi „Šiaurės lyga“) su beveik 18 proc. balsų.

Naujų Rusijos ginklų, tarp jų ir strateginės paskirties raketų komplekso „Avangard“, technologijų šalis nepavogė; jas pavyko sukurti glaudžiai bendradarbiaujant visos šalies mokslininkams, konstruktoriams ir gamybos kompanijoms, penktadienį Kaliningrade, kur vyksta regiono žiniasklaidos forumas, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Paprašiau atnešti man sąrašą žmonių, kuriuos reikia paminėti ir apdovanoti.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Maskvą atvirai pažeidžiant Šaltojo karo laikų sutartis ginkluote, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino naujos kartos „nepažeidžiamais“ hipergarsiniais ginklais ir povandeniniais aparatais.

Jeigu iki šiol „visiško sunaikinimo“ grasinimais ir atitinkamais vaizdo įrašais garsėjo tik Šiaurės Korėjos propaganda, tai nuo šiandien į šį sąrašą galima drąsiai įrašyti ir patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Metų ataskaitos Federacijų Tarybai metu jis parodė vaizdo įrašą, kuriame „naujausia ir nenumušama“ raketa bombas numeta ant teritorijos, kurios kontūrai yra tokie patys, kaip ir JAV Kalifornijos pusiasalis.