Nors Kremlius ramina, kad „rinkų panika“ yra „emocinio pagrindo“, tačiau prie pirmadienį paskelbto pramonės bendrovių bendrovių nuvertėjimo prisidėjo dar ir rublio „kritimas į dugną“.
Maža to, Vašingtonas ruošia dar vieną, ir dar stipresnį sankcijų paketą, kuris faktiškai apribos Rusijos galimybes skolintis lėšų tarptautinėje rinkoje.
Rusijos rublis krito stipriausiai per du metus
Ženklus Rusijos rublio vertės, lyginant su JAV doleriu ar euru, kritimas vyksta griežtėjančių JAV sankcijų akivaizdoje, rašoma „lenta.ru“. Anot „Kommersant“, artimiausiu metu Vašingtonas spręs dėl dar stipresnių priemonių paskelbimo, kurios jau bus siejamos ne tik su cheminio ginklo panaudojimu Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir dėl Sirijos pajėgų panaudoto cheminio ginklo prieš savo pačių civilius gyventojus.
Dolerio kursas Maskvos biržoje mažiau nei per valandą po prekybos pradžios viršijo 63 rublius pirmą sykį nuo 2016-ųjų gruodžio 8-osios, o euro kursas viršijo 78 rublius pirmą sykį nuo 2016-ųjų balandžio 6-osios.
„Gali atsirasti eilinė priežastis rublio kurso nestabilumui, o tai būtų itin negatyvus faktorius šalies ekonomikai, kuri bando surasti atramos tašką augimui. Valiutos kurso kilimas grasina recesija. Didžioji šalies gyventojų dauguma gali susidurti su padidėjusiais infliacijos augimo tempais. Mes rizikuojame grįžti į 2014-uosius, kuomet naftos kainos kilimas atsiliepė ir bendrai makroekonomikos būklei“, – „Newsru“ cituojama finansų ekspertė Natalija Milčakova.
Sankcijos Putino ratui: tačiau tai dar net nėra patys artimiausieji
Sankcijos taip pat negatyviai paveikė Rusijos akcijų rinkas. Vien per pirmadienį stambūs šios šalies verslininkai neteko 16 mlrd. dolerių turto vertės. Pavyzdžiui, vien generalinis „Norilsko nikelio“ direktorius Vladimiras Potaninas neteko 2,25 mlrd. dolerių.
Daugeliui kilo klausimas, kodėl sankcijos, kurių pasekmės matomos plika akimi, nebuvo pritaikytos artimiausiems V. Putino aplinkos oligarchams, Romanui Abramovičiui ir Ališerui Usmanovui, Vienas iš galimų paaiškinimų yra tas, kad JAV nenorėjo smogti iškart „į paširdžius“, o duoti aiškų perspėjimą Rusijai, kad kenkėjiškų veiksmų poveikis gali būti itin skaudus. Kita galima priežastis – sankcijų tikslas yra atgrasyti nuo agresyvaus poveikio, o ne sutelkti oligarchus aplink V. Putiną.
Naujosios JAV sankcijos Rusijai leidžia užsienio investuotojams suprasti, kad jiems pavojinga bendradarbiauti su Rusijos verslu, savo komentare internetiniam leidiniui „Gordon“ pareiškė rusų opozicionierius ir politikos ekspertas Konstantinas Borovojus.
„Šios sankcijos – rimtas perspėjimas. Šiandien Rusijoje stambiųjų rinkos žaidėjų jau nebėra. Tai valstybinės bendrovės, kurios vykdo Kremliaus projektus. Stambieji verslininkai ir oligarchai, iš esmės, yra Kremliaus projektų, nukreiptų prieš žmoniją ir realizuojančių karinius nusikaltimus, įgyvendintojai. JAV sankcijos yra teisingos ir reikalingos. Jos sukuria tam tikrą erdvę aplink Rusiją. Ir dėl sankcijų investuotojai pradeda suprasti, kad turėti reikalų su bet kuria Rusijos bendrove yra paprasčiausiai pavojinga. Galima tapti ar karo nusikaltėliu, ar karo nusikaltimų finansuotoju“, – pažymėjo K. Borovojus.
JAV parengė sankcijas nukreiptas į Rusijos valstybės skolą
Rusijos valdžia galbūt ir bando raminti siautėjančias dėl paskelbtų sankcijų rinkas tuo, kad tai tėra laikinas „atšokimas“, tačiau verslas galimai reaguoja ne tiek į jau paskelbtus dalykus, kiek į netolimos ateities perspektyvą.
JAV Kongrese yra ruošiamas sankcijų paketas prieš Rusijos valstybės skolą ir valstybinius bankus. Įstatymų projekto tekstas jau paviešintas JAV parlamento dokumentų bazėje.
Jame yra numatytas visiškas draudimas JAV fiziniams ar juridiniams asmenims atlikti bet kokias finansines operacijas su Rusijos valstybės skolas. Sankcijos būtų taikomos ilgesnės nei 14 dienų trukmės vertybiniams popieriams, kuriuos išleidžia Rusijos Centrinis Bankas, Finansų ministerija ar Nacionalinio gerbūvio fondas.
Draudimas taip pat būtų taikomas „Sberbank“, VTB, „Gazprombank“, „Bank Moskvy“, „Rosselchozbank“, „Promsviazbank“ ir „Vnešekonombank“ obligacijoms. Šiems bankams būtų draudžiamos apskritai bet kokio operacijos. Taip pat draudžiami sandoriai, kuriuose dalyvauja jų aktyvai.
Rusijos Centrinio Banko duomenimis, užsienio investuotojams priklauso 34 proc. federalinės skolos. Bendra šių obligacijų vertė – 2,27 trilijono rublių (daugiau nei 29 mlrd. eurų).
Komentuodamas šią naujieną Rusijos ekonomistas Andrejus Movčanas pareiškė, kad „čia jums ne Deripaska“, o Rusija netrukus sulauks Irano likimo.
„O štai čia jums jau ne Deripaska. Tai rimta ir tai – kitas etapas. Judėjimą link Venesuelos nutraukiame. Naujas tikslas – Iranas. Tačiau ir tai kol kas nėra baisu. Kol kas. 3-4 metams“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ekspertas.
Beje, šio įstatymų projekto net nereikia įgyvendinti – Rusija antradienį pirmą sykį per 2,5 metų atšaukė aukcioną dėl valstybės federalinių obligacijų platinimo. Įvardindama priežastis ministerija pažymėjo „nepalankią rinkos konjunktūrą“.
