Paskutinis skambus nunuodijimo atvejis buvo buvusio FST agento Aleksandro Litvinenkos žūtis nuo radioaktyvaus polonio 2006-aisiais. Britų tyrėjų duomenimis, A. Litvinenka buvo nunuodytas poloniu-210, “tikėtina“, sankcionavus Kremliui, ir su tuo „galimai“ susiję FST vadas Nikolajus Patruševas ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Internetinis portalas „Current Time“ prisiminė kitus Rusijos ar Sovietų valdžios priešininkus, kurie tapo visuomenei menkai žinomų nuodų aukomis.
Gelsemiumas – „infarkto žolė“
Viena iš pagrindinių šio nuodo sudedamųjų – Gelsemium elegans arba „infarkto žolė“, retai sutinkamas augalas, kuris paplitęs tik Azijoje, iš esmės – Kinijoje. Nuodijimas gelsemiumu – vienas iš populiariausių Rusijos ir Kinijos samdomų žudikų įrankių.
Aleksandras Perepiličnas buvo Rusijos oligarchas, kuris dažnai kritikavo Kremlių. 2009 metais jis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje ir padėjo Šveicarijos prokuratūrai Maskvos valdininkų pinigų plovimo byloje. Jis buvo vienu iš pagrindinių kompromato prieš Rusijos aukštas pareigas užimančius asmenis, susijusius su teisininko Sergejaus Magnickio mirtimi Maskvos kalėjime, tiekėjų.
2012 metais Aleksandras netikėtai numirė rytinio bėgimo metu netoli savo namų.Jam buvo 44 metai, neseniai buvo atlikęs pilną medicininį patikrinimą, kurio metu nebuvo aptikta jokių sveikatos problemos.
Prieš mirtį A. Perepiličnas kolegoms skundėsi, kad jam yra grasinama. Skrodimo metu vyro organizme aptikti pėdsakai, kurie galėjo reikšti apsinuodijimą „Gelsemium Elegans“.
Oligarchas tapo ketvirtuoju žmogumi, susijusiu su Magnickio byla, kuris mirė labai įtartinomis aplinkybėmis, ir vietos policija nuo pat pradžių ėmėsi šių įtartinų faktų sutapimų tyrimo. Tyrėjai mano, kad A. Perepiličną galėjo nunuodyti už tai, kad jis padėjo atskleisti teisėsaugos struktūrų korupcijos ir sąskaitų Šveicarijoje atsiradimo faktus.
Polonis-210
Polonis – retas ir itin radioaktyvus elementas, aptinkamas urano rūdoje. Polonis-210 yra apytikriai 250 kartų toksiškesnis negu vandenilio cianido rūgštis (vandenilio cianidas), kurio koncentruota dozė gali žmogų greitai nužudyti.
Aleksandras Litvinenka
A. Litvinenka – buvęs Rusijos FST karininkas, kuris 2000 metais, kartu su savo šeima, gavo politinį prieglobstį Londone. A. Litvinenką nunuodijo arbata 2006-ųjų lapkritį viename Londono sušių bare. Skrodimas parodė, kad jo kūne yra polonio-210 pėdsakų. Britų radiacijos ekspertai mano, kad Aleksandras – pirmasis istorijoje žmogus, kuris numirė nuo stiprių šio elemento radiacinių efektų. Pirminė jam nustatyta diangnozė – apsinuodijimas taliu.
Neužilgo iki savo mirties A. Litvinenka parašė laišką, kuriame tvirtino, kad V. Putinas davė įsaką jį nužudyti. Londono teismas patvirtino, kad šitie įtarimai buvo pagrįsti.
A. Litvinenka apkaltino FST dėl gyvenamųjų namų sprogdinimų ir kitų teroro išpuolių Rusijoje: tai turėjo sustiprinti V. Putino reitingus ir suteikti jam daugiau galių.
Jis taip pat apkaltino V. Putiną dėl žymios rusų žurnalistės A. Politkovskajos mirties, kurią nušovė likus porai mėnesių iki paties A. Litvinenkos mirties.
Talis
Talis – cheminis elementas, kuriame yra kalio mineralų ir sulfidų rūda. Nedidelis, netoksiškas talio-201 kiekis yra naudojamas branduolinėje medicinoje.
Nuodinga talio druska yra naudojama žiurknuodžiuose ir preparatuose prie vabzdžius. Pašalinis apsinuodijimo taliu efektas – plaukų nuslinkimas.
Nikolajus Chochlovas – sovietų agentas, kuris perėjo į JAV pusę 1953 metais ir davė parodymus dėl KGB operacijų. 1957 metais gydė N. Chochlovas buvo gydomas Frankfurte dėl apsinuodijimo taliu – tokių veiksmų agentui teko imtis po nevykusio KGB organizuoto pasikėsinimo į savo buvusį pareigūną.
Kai kurie buvusieji KGB pareigūnai tvirtina, kad N. Chochlovas buvo nuodytas ne taliu, o poloniu, taip pat, kaip ir A. Litvinenką 2003-iaisiais.
Jurijus Ščekočichinas buvo Rusijos žurnalistu, pasižymėjęs savo tyrimais, o taip pat priklausė „Jabloko“ partijai. Jis kovojo su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Rusijoje.
J. Ščekočichinas mirė 2003-ųjų liepą. Kelios dienos prieš susitikimą su FTB tyrėju JAV jis netikėtai susirgo neaiškia liga su itin stiprios alerginės reakcijos simptomais.
Anot teismo medicinos ekspertų, J. Ščekočichino mirties priežastis – sunki intoksikacija, pasireiškusi Lelio sindromu. Visi medicininių tyrimų ir autopsijos rezultatai vis dar yra įslaptinti ir laikomi FST archyvuose.
„Per dvi savaites jis pavirto į visišką senį, plaukai jam krito kuokštais, nuo kūno luposi oda, praktiškai visa, vienas paskui kita atsisakė vidiniai organai“, – prisiminė šią istoriją „Novaja gazeta“ redaktoriaus pavaduotojas Sergejus Sokolovas.
Anot Rusijos žiniasklaidos, J. Ščekočichino negalavimų simptomai buvo panašūs į jau minėtų A. Litvinenkos ir N. Chochlovo.
Tetrachlordibenzodioksinas (TCDD) - „Dioksinas“
TCDD – bespalvis ir bekvapis darinys; itin dažnai jį klaidingai vadina „dioksinu“. TCDD – pagrindinė „Orange“ sudedamoji, medžiagos, kuri buvo JAV naudota Vietname naikinti augalus. Ši medžiaga yra oficialiai priskiriama prie kancerogenų.
Viktoras Juščenka
Ukrainos politikas 2004 metais buvo apnuodytas TCDD savo prezidentinės kampanijos metu. Tuomet jis varžėsi su prorusišku kandidatu Viktoru Janukovyčiumi. Dėl didelio TCDD kiekio V. Juščenkos organizme, politiko veidas buvo subjaurotas cheminio nudegimo žymėmis.
Tačiau jis išgyveno. Už Ukrainos integraciją Europos Sąjungoje ir NATO pasisakęs politikas apkaltino Rusijos valdininkus trukdant tirti jo nuodijimo bylą.
Oficialiais skaičiavimais tuos prezidentinius rinkimus laimėjo V. Janukovyčius. Jo pergalė tapo viena iš Oranžinės revoliucijos pradžios Ukrainoje priežasčių. Vėliau Aukščiausiasis teismas nustatė, kad rinkimai vyko su daugybiniais pažeidimais ir paskelbė naujus, kuriuose nugalėjo V. Juščenka.
Ricinas
Šaltojo karo metu Sovietų Sąjungoje dažnai prieš „liaudies priešus“ buvo naudojamas ricinas. KGB agentai yra įtariami mažiausiai trimis bandymais būtent šia chemine medžiaga nužudyti pabėgėlius iš Varšuvos pakto šalių.
Ricinas yra gaminamas iš Ricinus communis augalų. Suvalgius šių augalų rizika nusinuodyti nėra didelė, nes žmogaus organizmas yra pajėgus suvirškinti toksinus.
Tačiau nuodai tampa itin pavojingi, jeigu patenka į kraujotaką. Suleidus nedidelę dozę ricino žmogus dažniausiai miršta.
Georgijus Markovas ir Vladimiras Kostovas
Bulgarų disidentas, BBC ir „Radio Liberty Europe“ žurnalistas Georgijus Markovas mirė 1978 metais, praėjus 4 valandoms po dūrio adata, užkrėsta ricinu. Britų tyrėjai mano, kad adata buvo paslėpta skėtyje. G. Markovui įdūrė į koją autobusų stotelėje Londone.
Panašus bandymas nužudyti buvo įvykdytas 10 dienų prieš kito bulgarų disidento ir žurnalisto Vladimiro Kostovo atžvilgiu. 1978 metų rugpjūtį jam į nugarą pataikė adata su analogiškais nuodais Paryžiaus metro. V. Kostovo laimei, nuodų dozė pasirodė pernelyg menka, ir jam pavyko išgyventi.
Borisas Koržakas
1981-ųjų rugpjūtį atskleistas dvigubas CŽV agentas Borisas Koržakas vienoje iš parduotuvių Virdžinijos valstijoje pajuto dūrį inkstų srityje. Į jį buvo šauta iš orinio ginklo. B. Koržakas išgyveno, o dėl užpuolimo apkaltino KGB agentus.
Neidentifikuoti nuodai
Chafizulla Aminas
Ch. Aminas – Šaltojo karo laikų afganų politikas. 1979 metais jo įsakymu buvo nužudytas prosovietinis prezidentas Nuras Tarakis. Tačiau pats Ch. Aminas prezidento poste išbuvo vos tris mėnesius. Sovietų lyderiai, įtarę politiką bendradarbiaujant su CŽV, 1979-ųjų pabaigoje nusprendė jį nunuodyti.
Ch. Amino laimei, jis paskutiniu momentu atsisakė maisto, kurį nunuodijo KGB agentas. Vietoje Ch. Amino buvo nunuodytas pastarojo žentas. Tačiau nuo liūdnos lemties tai jo neišgelbėjo – jau po kelių savaičių prezidentą nušovė sovietų kariai Kabulo rūmų šturmo metu. Naujuoju Afganistano prezidentu tapo SSRS parankinis – Barakas Karmalis.
Anna Politkovskaja
Rusų žurnalistė, visuomenininkė ir arši Kremliaus kritikė Anna Politkovskaja sunkiai apsinuodijo 2004-ųjų rugsėjį po to, kai „Aeroflot“ skrydžio metu pasivaišino arbata. Žurnalistė skrido į Belsaną, kur teroristai tuo metu mokykloje laikė įkaitus.
A. Politkovskaja manė, kad ją nunuodyti bandė FST. Žiniasklaidos teigimu, į arbatą buvo primaišyta nenustatytų toksinų, kurie buvo pagaminti vienoje iš slaptų sovietų laikų cheminių laboratorijų. Praėjus dvejiems metams, A. Politkovskają nušovė prie jos pačios namų Maskvoje. Nusikaltimo užsakovai nėra nustatyti iki šiol.
