aleksandro litvinenkos

Maskva, kuri neigia prisidėjusi prie buvusio dvigubo rusų šnipo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, elgiasi „vis absurdiškiau“, pirmadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Kremlius „nesąmonėmis“ vadina Londono ir jo sąjungininkų jam metamus kaltinimus prisidėjus prie buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste.

Šių metų kovo penktąją sužinota apie Didžiojoje Britanijoje įvykdytą pasikėsinimą prieš 66-erių Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Premjerė Theresa May paskelbė, kad šiurpus nusikaltimas, kurio metu nukentėjo ir daugiau niekuo dėtų praeivių, buvo įvykdytas pasitelkiant itin retą ir pavojingą cheminį ginklą „Novičok“, gaminamą tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį kreipėsi į parlamentarus, Maskvai iki Londono nustatyto termino nepaaiškinus, kaip Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų dvigubas agentas. Premjerė paskelbė apie 23 rusų diplomatų išsiuntimą, taip pat Londonas sušaukė JT Saugumo Tarybą neeiliniam susitikimui.

Didžioji Britanija vakar suteikė Rusijai vieną dieną pasiaiškinti, kaip jos teritorijoje galėjo būti nunuodytas buvęs rusų žvalgybos agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija. Premjerė Theresa May pareiškė, kad jeigu kovo 13-ąją nebus įtikinamo atsakymo, tai Londonas imsis atitinkamų priemonių. Didžiąją Britaniją taip pat palaikė ir sąjungininkė JAV.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas svarbiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjui ir pagrindiniams įtariamiesiems prieš dešimtmetį Londone nužudyto Kremliaus kritiku tapusio buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje. JAV Iždo departamentas į vadinamąjį Magnitskio sąrašą įtraukė įtakingą Rusijos tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną ir pagrindinius įtariamuosius A.Litvinenkos nužudymu – Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną.

Vilniuje vykusiame Laisvos Rusijos forume susibūrę visuomenininkai, Rusijos opozicijos veikėjai, žurnalistai neturi vienos nuomonės dėl Vakarų taikomų sankcijų efektyvumo, tačiau sutaria, kad asmenų ratas, kuriems jos taikomos, turėtų būti gerokai platesnis. Fondo „Laisva rusija“ ir instituto „Legatum“ atstovas Ilja Zaslavskis neabejoja, kad lojaliausio Kremliaus režimui verslininkų rato dabartinės vakarų sankcijos iš esmės neveikia, nes jos skausmingos tik keletui asmenų.

Šiandien ypač išpopuliarėjo politinių procesų pavadinimai, kurie skamba kaip populiarių filmų tęsiniai: pavyzdžiui, Minskas-2, Maidanas-3 ir pan. Apie vieną iš tokių reiškinių bus ir šis straipsnis. Jame nagrinėjama, ką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas norėjo (ir ką sugebėjo) pasakyti savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Knygos „Putinokratija“ autorius Borisas Reitschusteris, Rusijoje gyvenęs 16 metų, parašęs apie ją penkias knygas, vadovavo vokiškojo „Focus“ Maskvos padaliniui, leidiniui „Gordon“ papasakojo apie savo paskutinį susitikimą su nužudytuoju opozicionieriumi Borisu Nemcovu, Kremliaus įtaką Vokietijos verslui. Pateikiame šio interviu ištraukas: – Jūs draugavote su Borisu Nemcovu. Kada paskutinį sykį matėtės? – Buvau atvykęs į jo ofisą Maskvoje 2014 metais.

Kai buvo išrasta ribotos atsakomybės bendrovė, niekas negalvojo, kad ji gali padėti nuslėpti tikruosius turto savininkus. Tai buvo protinga priemonė surinkti kapitalui rizikingiems verslo projektams finansuoti. Dabar tokios bendrovės tapo patogiais įrankiais pinigus plaunantiems žmonėms.

Tvarkyti reikalus su neprognozuojamomis valstybėmis lengviausia, kai jos yra silpnos ir toli. Žudyti nevengianti branduolinė supervalstybė prie jūsų durų slenksčio - visai kas kita. Būtent su tokia dilema susiduria Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas baigus tyrimą dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo, kurio ataskaita buvo paskelbta praėjusią savaitę.

Didžiosios Britanijos laikraščiai penktadienį sveikino oficialaus tyrimo išvadas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nužudymui, o Kremliaus šeimininką vadino „žudiku“. A.Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio.

Britų teisėjo išvados, kad Rusijos valstybė „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, „kelia didžiulį nerimą“, ketvirtadienį pareiškė šalies ministro pirmininko Davido Camerono kanceliarija. „Išvada, kad žmogžudystei buvo pritarta aukščiausiuose Rusijos valstybės sluoksniuose kelia didžiulį nerimą“, - sakė D.Camerono atstovė spaudai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, ketvirtadienį pareiškė britų teisėjas, pristatydamas šio Kremliaus kritiku tapusio rusų šnipo mirties tyrimo išvadas.

Taip tvirtina šiuo metu Vokietijoje, Bavarijoje, gyvenantis buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas, nebijantis aštriai kritikuoti Vladimirą Putiną ir jo vykdomą politiką. Neseniai jis davė interviu Vokietijos žurnalui „Focus“, kuriame atskleidė, kas padėtų suprasti Rusijos prezidento mąstymo būdą ir nuo visų slepiamą veiksmų motyvaciją. „Focus“. Kremliaus kritikas ir buvęs šalies vicepremjeras Borisas Nemcovas buvo jūsų artimas draugas.

Buvęs rusų disidentas Vladimiras Bukovskis ateinantį mėnesį turės stoti prieš Didžiosios Britanijos teismą, kai jam buvo iškelti 11 kaltinimų, susijusių su nepadoriomis vaikų nuotraukomis, pirmadienį pranešė prokurorai. 72 metų V.Bukovskis buvo vienas iš balsingiausių veikėjų, kritikavusių Sovietų Sąjungos vykdytas pastangas nutildyti politinius disidentus, uždarant juos psichiatrinėse ligoninėse.

 Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis parengė Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaitos projektą, kuriuo atvirai smerkiama Rusijos agresija, o ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos propagandą ir siekį skaldyti Europą.

Internetinis leidinys „colta.ru“ publikavo žymaus Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurijevo, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijoje, pokalbį su žurnalistu Dmitrijumi Pašinskiu. Sergejus Gurijevas – ekonomikos mokslų daktaras, Paryžiaus ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius. Prieš emigruodamas į Prancūziją dirbo rektoriumi Rusijos ekonomikos mokykloje.

Kai Rusija pralaimės prasidėjusį naująjį šaltąjį karą, Vakarai turės užbaigti tai, ko neužbaigė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, – pasiekti, kad Rusijoje įvyktų esminės permainos, net jei dauguma jos gyventojų manys, kad jiems tų permainų nereikia. Vakarai turėtų primesti pokyčius ir priversti Rusiją juos priimti. Taip portalui LRT.lt tvirtina Ukrainoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis žymus Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas.

Londono teismas antradienį imsis nagrinėti sensacingiausią šnipinėjimo istoriją nuo Šaltojo karo laikų, pradėdamas tyrimą dėl numanomo Rusijos valstybės vaidmens buvusio žvalgybos agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijime radioaktyvia medžiaga. Šis buvę Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, bendradarbiavęs su Britanijos žvalgybos agentūra MI6, mirė dėl apsinuodijimo poloniu, o tą incidentą kai kurie vadino pirmuoju pasaulyje branduolinio terorizmo aktu.

Eilinių diplomatų į Lietuvą Rusija nesiunčia. Politikų nuomone, šios taisyklės laikomasi nuo diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos užmezgimo. Pagal diplomatų ir apskritai darbuotojų skaičių Rusijos ambasada smarkiai lenkia visų kitų Lietuvoje veikiančių šalių ambasadas. Vieša paslaptis, kad šioje ambasadoje rado prieglobstį ir kaimyninės valstybės žvalgybų tarnybos, tačiau ir per jų rėtį į viešumą prasiskverbia pikantiški diplomatų nuotykiai bei intrigos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Nacionalinis šou: biudžetas“. Vyriausybės pateikto biudžeto projekto ir liūdesį keliančių dokumentų svarstymas panašus į nuobodžiaujančių aktorių vaidinamą pjesę, kurią pastatė netalentingi režisieriai. Kitaip tariant, ir biudžeto svarstytojai ir būsimieji tvirtintojai apie tą patį dalyką kalbasi „skirtingais dažniais“ ir bent dalis jų nėra tikri, kad supranta apie ką šneka.

Prieš beveik penkerius metus mirtinai apnuodyto buvusio KGB darbuotojo Aleksandro Litvinenkos byla Londone bus atversta iš naujo, pranešė britų policija, kuria remiasi agentūra AP. Gulėdamas mirties patale, A. Litvinenka dėl savo nunuodijimo apkaltino tuometinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykiuose tada prasidėjo ledynmetis. Naujo tyrimo metu greičiausiai vėl bus aiškinamasi, kokį vaidmenį nunuodijant A. Litvinenką vaidino Rusija.

Rusijos slaptoji tarnyba leido „likviduoti“ užsienyje gyvenančius asmenis, kurie laikomi valstybės priešais, ir nurodė sukurti specialius dalinius tokioms operacijoms atlikti, rašo „telegraph.co.uk“, remdamasi slaptu dokumentu. Dokumente rašoma apie Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos šalis. Direktyvą pasirašė KGB įpėdinės Rusijos federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos vadovas.