Dviejų valandų trukmės dokumentiniame filme, pagrindinis jo veikėjas pareiškė, kad Spiridonas Putinas buvo „vertingas Stalino komandos narys“. „Reuters“ pažymima, kad 1953-iais miręs sovietų lyderis darė dažnus savo aplinkos „valymus“.
V. Putino teigimu, „Spiridonas buvo Lenino, o vėliau ir Stalino virėju vienoje iš vadovybės užmiesčio rezidencijų“. Kremlius taip pat tvirtina, kad V. Putino senelis ten dirbo „beveik iki pat savo mirties 1965-aisiais, kai jam buvo 86 metai“.
Dirbo, tačiau ne pas Leniną
Apie V. Putino senelį informaciją pradėta tikrinti vos tik jam patekus į prezidento postą. 2000-ųjų „Komsomolskaja Pravda“ (KP) straipsnyje teigiama, kad virėju Spiridonas Putinas dirbo iki 72 metų, o savo vaikams linkėjo „geresnio likimo“.
V. Putinas savo knygoje „Nuo pirmojo asmens“ apie senelį rašė nedaug. Pasakojo tik tiek, kad po Pirmojo pasaulinio karo šis dirbo virėju Gorkuose, kur gyveno Leninas. Vėliau buvo perkeltas į vieną iš J. Stalino užmiesčio rezidencijų. Dar vėliau gamino pietus komunistų partijos Maskvos miesto komiteto poilsio namuose Iljinske.
Leninskije Gory (dabar, Maskvos Lomonosovo vardo univestiteto biblioteka) vyriausioji mokslo darbuotoja Aleksandra Kaljakina, į kurią kreipėsi leidinys KP, buvo labai nustebusi dėl tokių teiginių.
„Aš praknisau visą Lenino archyvą ir galiu absoliučiai tiksliai tvirtinti, kad pas pasaulinio proletariato vadą niekada nebuvo virėjo tokia pavarde. Dar daugiau, aptarnavo jį išskirtinai moterys. Virėja, o kartu ir namų šeimininke Uljanovų šeimoje dirbo Šura Vorobjova“, – tuomet pasakojo leidiniui mokslininkė.
„Tačiau prezidentas klysti negalėjo. Spiridonas Putinas iš tiesų dirbo virėju Gorkuose. Tačiau ten jau pateko tik po Lenino mirties. Tai patvirtino visi prezidento artimieji, kurių paprašiau pasidalinti prisiminimais,“ – rašė „Komsomolskaja Pravda“ žurnalistė Olga Bandyševa.
„Sykį, dar iki karo, mes su tėvais nuvažiavome į Gorkus. Spiridonas Ivanovičius gyveno ten su žmona, dirbo vietos sanatorijoje. Valgykla buvo vieno aukšto pastate su veranda netoli pagrindinių namų“, – pareiškė V. Putino pusseserė iš motinos pusės Liubov Ivanovna Šelomova. Maitinimas sanatorijoje nebuvo kažkoks ypatingas, tačiau pati vieta atrodė rojaus kampeliu. Be nuostabios gamtos ir prašmatnių, anksčiau tekstilės magnatui ir vienam turtingiausių XX a. pradžios Rusijos žmonių – Savai Morozovui priklausiusių, rūmų visus priblokšdavo tų laikų rusams nematyta prabanga: centrinis šildymas ir elektra, kanalizacija, telefonas, arklidės ir ferma. Pasakojama, kad viena iš revoliucionierių vadų, Lenino žmona Nadežda Krupskaja, pamačiusi visas šias prašmatnybes, ilgai negalėjo atsigauti nuo šoko. Vėliau, tikriausiai, priprato, kaip ir likusieji komunistų partijos nariai.
Kaip konkrečiai į šią darbo vietą pateko Rusijos prezidento senelis, niekas jau ir neprisiminė.
Gyveno ir Vilniuje
Spiridonas Putinas pirmąją savo gyvenimo dalį daug keliavo. Pradėjo dar būdamas berniūkščiu, kuomet iš Pimenovo kaimo Kalinino srityje išvyko uždarbiui į miestą.
„Anot močiutės, senelis turėjo giminių virėjų. Vos ne dinastija. Mokytis amato jis pradėjo 15-os metų, tam specialiai atvyko į Sankt Peterburgą“, – KP pasakojo V. Putino pusbrolis Jevgenijus Michailovičius Putinas.
Jo teigimu, kulinarinio meistriškumo ypatybių Rusijos prezidento senelis mokėsi 5 metus. Dirbo prabangiuose Piterio restoranuose. Kažkiek laiko gyveno Vilniuje, tačiau daugiau informacijos, patvirtinančios šį J. Putino teiginį, ar plačiau atskleidžiantį, kur jis čia dirbo, nėra. Vėliau jau įsidarbino Gorkuose. Jam buvo patikėta gaminti maistą Lenino šeimai. Lenino žmoną Nadeždą Konstantinovą Krupskąją ir jo seserį Mariją Iljičiną S. Putinas maitino iki pat jų mirties. Lenino brolis Dmitrijus Iljičius Uljanovas taip pat maitinosi pas jį.
„Iki karo aš kiekvieną vasarą viešėjau pas senelį, o vėliau, kuomet fronte žuvo tėvas, galima sakyti, pas jį ir buvau auklėjamas. Niekada nemačiau senelio girto. Tiesa, jis labai daug rūkė,“ – pasakojo V. Putino pusbrolis.
Trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje Gorkuose buvo nuspręsta įkurti Lenino muziejų, sanatoriją uždarė, o visus ten dirbusius perkėlė į kitas vietas. V. Putino senelis buvo perkeltas poilsio namus Iljinske. Karo metu Spiridonas Putinas dirbo Ogoriove „Sovietų informacijos biuro“ vado Ščerbakovo užmiesčio viloje. Pasak V. Putino giminaičio, J. Stalino namuose jis niekada nedirbo, nors patį Sovietų Sąjungos vadą kelis sykius yra maitinęs.
Savo darbu S. Putinas nebuvo patenkintas. Manė, kad tai „nedėkingas užsiėmimas“. „Kas per specialybė pas mane tokia? Pagaminsi, viską surys, būdavo, aiškino tėvas, ir atminimo jokio neliks, – leidiniui KP pasakojo Aleksandras Spiridonovičius. – Apgailestavo, kad netapo inžinieriumi ar architektu. Nenorėjo, kad vaikai sektų jo pėdomis.“
Leninas numirė ar buvo nunuodytas?
V. Putinui priminus seniai užmirštą informaciją apie savo senelį, socialiniuose tinkluose buvo prisiminta ir dar viena konspiracinė teorija apie V. Lenino mirtį. Kai kurių istorikų teigimu, jis galėjo būti nunuodytas.
Rusų istorikas Levas Lurje tikina, kad Leonas Trockis buvo vienas pirmųjų prabilusių apie J. Stalino suorganizuotą V. Lenino nuodijimą. Ekspertai iki šiol neturi vieningos nuomonės dėl to, kas nutiko komunizmo vadui, kuris mirė nesulaukęs 54-erių dėl kraujagyslių smegenyse susiaurėjimo ir dėl to sekusio infarkto.
Jokių žalingų įpročių neturėjusiam vyrui atlikus skrodimą buvo nustatyta, kad jis neturėjo jokių rizikos faktorių, galėjusių nulemti tokią sunkią būklę. Kadangi skrodimo metu nebuvo atliktas toksikologinis tyrimas, teorija, kad infarktą galėjo išprovokuoti nuodai, vis dar yra keliama.
Praėjusią savaitę Vakarus sukrėtė dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros nunuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga. Abu jie šiuo metu sunkios būklės gydomi ligoninėje. Nukentėjo ir niekuo dėti praeiviai bei viešoje vietoje blogai pasijutusius šeimos narius apžiūrėjęs pareigūnas.
Dėl šio nusikaltimo įtarimai krinta ant Rusijos saugumo, kurie jau ne pirmą sykį imasi tokių priemonių „pašalinti nelojalius Kremliui asmenis“. Buvęs KGB karininkas V. Putinas anksčiau yra sakęs, kad „išdavikų laukia mirtis“. „O kas liečia išdavikus, tai jie patys užsilenks, patikėkite manimi, – pareiškė vienos iš savo metinių konferencijų metu tuometinis Rusijos premjeras. – Kaip jis su tuo gyvens visą savo gyvenimą? Kaip jis, kiaulė, žiūrės savo vaikams į akis? Tai kas ten bebūtų, ir kokius ten 30 sidabrinių tokie žmonės begautų, šie jiems kuolu gerklėje stos, aš jus užtikrinu“.
