v. putinas

Išskirtiniame interviu naujienų portalui Balsas.lt buvęs „Gazprombanko“ padalinio vadovas, šiuo metu prašantis politinio prieglobsčio Lietuvoje, atskleidė iki šiol neregėtas Rusijos valdžios machinacijas bei kitus skandalingus faktus.

Kovo 8-ąją prancūzų dienraštyje „Le Figaro“ paskelbtame straipsnyje Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Katrin Ešton) pripažino, kad Europai tenka ir teks importuoti vis daugiau energijos išteklių iš užsienio, tačiau, be Norvegijos, daugiau beveik nėra valstybių – naftos ir gamtinių dujų eksportuotojų, kurios būtų stabilios ir draugiškos demokratijos. Todėl energetinis saugumas tampa vienu iš ES užsienio politikos prioritetų.

Ukraina tikisi parengti naują sutartį dėl rusiškų dujų tiekimo iki gegužės pabaigos, prie šalies vairo oficialiai stojus naujai išrinktam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakė Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Pats nepopuliariausias Rusijos vadovas per daugiau nei 100 metų“, – taip Michailą Gorbačiovą anonsuoja „Forbes“. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis ruošiasi sugrįžti į Rusijos politinę areną, planuodamas atgaivinti Socialdemokratų partiją. Jis tikisi sukurti organizaciją, kuri bus pajėgi kovoti su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, praneša „Inopressa“. Atsiranda vis daugiau rusų, kurie yra susirūpinę „Vieningosios Rusijos“ valdžia.

Dienraštis „Kommersant“ antradienį rašė, kad ryšių su Čečėnija turintiems įtariamiesiems buvo oficialiai pateikti kaltinimai ketinimu nužudyti Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną. Čečėnas Adamas Osmajevas ir Kazachstano pilietis Ilja Pjanzinas anksčiau prisipažino Čečėnijos sukilėlių lyderio Doku Umarovo nurodymu planavę nužudyti V. Putiną. Įtariamieji buvo sulaikyti Odesoje, Ukrainoje. Vyrams pateikti kaltinimai teroristinės grupuotės įkūrimu ir teroristinio išpuolio planavimu.

Šiaip jau apibendrinti kovo 19–20 d. vykusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus darbo vizito į Maskvą rezultatus galbūt per anksti, tačiau apžvalgininkai iš anksto spėjo, kad daug iš to vizito laukti neverta.

Maskvoje kovo 19 dieną praėjo Eurazijos ekonominės bendruomenės (EVRAZES), į kurią įeina Rusija, Kazakstanas, Baltarusija, Kirgizija ir Tadžkistanas, viršūnių susitikimas. Kremliuje susirinko šių šalių prezidentai. Atvyko ir šalių stebėtojų vadovai – Ukrainos, Moldovos ir Armėnijos. Pagal Vladimiro Putino norą, Rusija EVRAZES siekia perdaryti į Eurazijos sąjungą, todėl vis dar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitikime pareiškė, kad daugiau delsti nebegalima.

Rusijos valstybinė televizija transliavo programą, kurioje teigiama, jog demonstrantai gavo pinigų, kad dalyvautų opozicijos protestuose, rašo „telegraph.co.uk“. Dėl šios programos kilo didelis pasipiktinimas. Dokumentinis filmas buvo transliuojamas ketvirtadienį vakare per NTV televiziją, pagarsėjusią Kremliaus oponentų šmeižimu.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas griežtai kritikuoja Rusijos prezidento rinkimų trūkumus, ypač ribotas rinkėjų pasirinkimo galimybes. Europarlamentarai pabrėžia, jog „būtinas kritiškas požiūris į santykius su Rusija“, praneša Parlamento spaudos tarnyba.

Už Putiną! Pagrindinis naujai išrinkto Rusijos prezidento elektoratas – vyresni, menkai aprūpinti žmonės iš nedidelių miestų. Tačiau už Vladimirą Putiną balsuoja ir jaunimas. Kokie yra jų argumentai? Šį klausimą jauniesiems V. Putino rėmėjams uždavė „The New Times“. Jurijus Volkovičius, 26 metai Dirba IT biure Maskvoje Borisui Jelcinui valdant buvo laisvė, tačiau man tokia laisvė nereikalinga. „Mersedesai“ buvo pardavinėjami kaip karšti pyragėliai, o specialistų buvo labai mažai.

Rusijos interneto vartotojai, įvykdę tyrimą, išsiaiškino, kad istorija su vadinamąja „Putino tigre“ gali būti lygiai taip pat inscenizuota, kaip ir žymusis atvejis su amforomis, kurias šalies ministras pirmininkas ir būsimasis prezidentas „netikėtai“ atrado Tamanės įlankos dugne, praneša Newsru.com. „Bigcats-ru“ bendruomenė dar kovo 4 dieną publikavo straipsnį, kuriame iškeliama versija, kad Vladimiro Putino viešųjų akcija draustinyje 2008 metų vasarą Amūro tigrei kainavo gyvybę.

Rusijos per artimiausius šešerius metus laukia „itin įtemptas ir neapibrėžtas politinės transformacijos procesas, kuris gali peraugti į politinį nestabilumą. Situaciją apsunkins nauja ekonominės krizės banga, kuri nebus silpnesnė už 2008–2009 metų krizę. Valdžia jau ateinančiais mėnesiais susidurs su labai rimtomis problemomis, didesnėmis už masinius protestus Maskvoje.

1922-ieji – Vokietijoje įkuriama „Jugenbund“ organizacija, būsimos nacių partijos jaunimo atšaka. Po pačios partijos reorganizavimo organizacija pervadinama į „Hitler Jugend“. Ji skirta 14-18 metų vokiečiams – būsimiems „superarijams“. Organizacijos paskirtis – motyvuoti „atiduoti viską“ už Trečiąjį Reichą. 2012-ieji – Po Rusijos prezidento rinkimų tūkstančiai jaunuolių švenčia Vladimiro Putino pergalę rinkimuose – eisenos, plakatai, radikalūs šūkiai.

Vladimiro Putino pergalė kovo 4 d. įvykusiuose prezidento rinkimuose gali būti paskutinė tiek jam, tiek „putinizmui“, rašo dienraščio „The Washington Post“ penktadienio numeryje buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice.

Oras Sočyje šiuo metu pakankamai šaltas, tačiau Silvio Berlusconio ir Vladimiro Putino santykiai yra išties šilti. Dabar jau buvęs Italijos ministras pirmininkas atskubėjo į Rusiją, kad pasveikintų savo seną draugą su pergale Rusijos prezidento rinkimuose. Šis susitikimas S. Berlusconiui yra kaip gaivaus vėjo gūsis, nes Italijoje jo laukia daugybė teisinių kaltinimų. Prie bičiulių porelės prisijungė ir vis dar Rusijos prezidento pareigas einantis Dmitrijus Medvedevas.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton įvardijo oficialią Vašingtono poziciją dėl Vladimiro Putino pergalės Rusijos prezidento rinkimuose. Ji nurodė į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų pretenzijas, tačiau nedrįso abejoti V. Putino pergalės sąžiningumu. Tuo tarpu Maskvoje jau leido suprasti, kad didelio dėmesio stebėtojų iš Europos pastaboms neteikia, rašoma neswru.com.

„Nacionalinis lyderis“ bus priverstas sumokėti didelę kainą už savo triumfą. Prieš balsavimą jis pažadėjo reikšmingai padidinti pensijas ir algas mokytojams ir gydytojams. Pilna tokio žingsnio kaina vertinama penkiais milijardais rublių, rašoma Focus. Siekdamas balsų V. Putinas taip pat rėmėsi nacionalistinėmis nuotaikomis ir siekiai išlikti galinga didžiąja valstybe. Todėl jis pažadėjo milžinišką gynybos išlaidų didinimą. Tai padėjo jam išlaikyti milijoninės kariuomenės palaikymą.

Rusijos ministras pirmininkas ir naujai išrinktas prezidentas Vladimiras Putinas žino apie chuliganiškus merginų pankių grupės „Pussy Riot“ poelgius, jo požiūris į jas yra negatyvus, pareiškė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino, kad per kovo 4 dieną vykusius Rusijos prezidento rinkimus buvo pažeidimų ir prašė pradėti tyrimą, informuoja „RIA Novosti“. „Žinoma, pažeidimų buvo, – sakė V. Putinas. – Turime juos nustatyti, pašalinti ir padaryti taip, kad visiems viskas būtų aišku“. Sekmadienį per rinkimus V. Putinas laimėjo trečią kadenciją prezidento poste. Jis surinko beveik 64 proc.

Po to, kai Rusijos policija sulaikė šimtus mitingo prieš naujai išrinktą prezidentą Vladimirą Putiną dalyvių, opozicijos lyderiai V. Putiną apkaltino pakeitus taktiką ir pradėjus griežtai slopinti protestus. Riaušių policija pirmadienį Maskvoje ir Sankt Peterburge sulaikė daugiau nei 500 žmonių, įskaitant opozicijos lyderius. Aktyvistas Aleksejus Navalnas ir daugelis kitų buvo greitai paleisti, bet kai kuriems protestuotojams gresia nedidelės laisvės atėmimo bausmės.

Pirmieji protestai po rinkimų Maskvoje baigėsi riaušėmis ir masiniais suėmimais: Puškino aikštėje, kur vyko sankcionuotas mitingas „Už sąžiningus rinkimus“, suimta per 250 žmonių. Daugiau nei 50 žmonių, tarp kurių opozicionierius Eduardas Limonovas ir nacionalistas Dmitrijus Demuškinas, buvo suimti Lubiankos aikštėje už bandymus surengti nesankcionuotas akcijas. Pažymima, kad OMON'as veikė itin griežtai ir grubiai, žmonės buvo tiesiog tempiami per prievartą.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas nusiuntė Vladimirui Putinui sveikinimą jo išrinkimo Rusijos prezidentu proga. Tai pirmadienį pranešė Estijos valstybės vadovo spaudos tarnyba. „Linkiu Jums jėgų ir sėkmės kuriant demokratinę ir modernią valstybę“, – pažymima laiške.

Pagal Rusijos Konstituciją, prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra galingiausias Rusijos žmogus, bet realybėje jis visada buvo Vladimiro Putino šešėlyje, o dabar, po rinkimų, iš viso pradings iš visuomenės dėmesio lauko, rašo „Independent“, praneša „Inopressa“. Atėjęs į valdžią 2008 metais, jis liberalams suteikė vilčių, kad politinė darbotvarkė skirsis nuo „putiniškos“, bet ketverių prezidentavimo metų rezultatai atrodo liūdnai.

Pirmadienį Maskvoje vyksiančio opozicijos mitingo metu ketinama priimti rezoliuciją, kuria bus pareikalauti naujų, išankstinių parlamento ir prezidento rinkimų. Kaip praneša Lenta.ru, tokį sprendimą priėmė organizacija "Už sąžiningus rinkimus". Ši mitingus organizuojanti organizacija atsisakė pripažinti prezidento rinkimų rezultatus. Išankstinių rinkimų opozicija reikalavo ir anksčiau. Šie reikalavimai ne kartą skambėjo po Dūmos prasidėjusiuose opozicijos mitinguose.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, kaip ir buvo galima tikėtis, iškovojo pergalę Rusijos prezidento rinkimuose. Tačiau protestai, prasidėję po Dūmos rinkimų, tęsis ir gali įgauti dar didesnį pagreitį. V. Putinas save visą laiką pozicionavo kaip tvirtą politiką, kuris išgelbėjo šalį nuo chaoso. Būtent chaosas dabar gali grėsti Rusijai dar kartą. „Washington Post“ specialiai Rusijos prezidento rinkimams paruošė penkių pagrindinių mitų apie V. Putiną sąrašą.

Nepriklausomų stebėtojų asociacija „Golos“ pripažino Vladimiro Putino pergalę Rusijos prezidento rinkimuose. Pagal organizacijos skaičiavimus, V. Putinas surinko 50,26 proc. rinkėjų balsų: „Netgi pagal mūsų duomenis aisku, kad V. Putinas laimėjo pirmame ture“, – aiškino asociacijos direktorė Lilija Šibanova. Tiesa, direktorė pažymėjo, kad organizacijos stebėtojų nebuvo Čečėnijoje ir Dagestabe.

Pagrindiniu šių metų rinkimų ypatumu tapo specialios vaizdo kameros, kurios leido balsavimo procesą stebėti tiesiogiai. Kameros užfiksavo neįtikėtinų vaizdų: nuo šokių rinkiminėje apygardoje iki užmigusių policininkų. Kameromis džiaugėsi ir užsieniečiai, teigiantys, kad tokia galimybė suteikė šansą pamatyti, kaip gyvenama Rusijos gilumoje. „Per pastarąsias 48 valandas šios kameros parodė neįtikėtiną Rusijos provincijos gyvenimą.

(Papildyta 11:48 val.) Rusijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Vladimiras Čiurovas pirmadienį spaudos konferencijos metu oficialiai paskelbė, kad Rusijos prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas, ir antrojo rinkimų turo nebus. Suskaičiavus 99,4 proc. biuletenių, dabartinis Rusijos ministras pirmininkas surinko 63,75 proc. rinkėjų balsų. Skaičiai V. Putinas, rinkimų komisijos duomenimis, surinko beveik 64 proc. Rusijos rinkėjų balsų.

(Papildyta kovo5, 08.00) Suskaičiavus beveik 99 nuošimčius balsų paaiškėjo, kad V. Putiną parėmė 63, 82 proc. Rusijos rinkėjų. (Papildyta kovo 5, 07.05 val.) Suskaičiavus 98,09 proc. balsų paaiškėjo, kad už premjerą V. Putiną balsavo 63,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Rusijos piliečių. Antroje vietoje pagal rezultatus yra Genadijus Ziuganovas. Jis surinko 17,08 proc. Trečiasis buvo Michailas Prochorovas su 6,91 nuošimčiais balsų.

Arkadijus Rotenbergas, Jurijus Kovalčiukas, Genadijus Timčenko – visi šie žmonės dabar turi milijardus dolerių, rašoma The New York Times. A. Rotenbergas, buvęs dziudo treneris, praturtėjo iš vamzdžių tiekimo „Gazprom“ koncernui. J. Kovalčiukas buvo nedidelis mažo banko akcininkas, kuris šiuo metu kontroliuoja kontrolinius keletos dukterinių „Gazprom“ kompanijų akcijas.

Visagalis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas penktadienį paskambino, kam reikia, ir rinkimai atšaukti - tačiau ne į jo trokštamą prezidento postą, o į miesto tarybą Rusijos užkampyje. Stavropolio krašto Lermontovo miesto teismas patenkino neįregistruotų kandidatų skundą ir atšaukė kovo 4 dieną numatytus miesto tarybos rinkimus. Kaip žinoma, tą dieną V. Putinas trečią kartą sieks tapti Rusijos prezidentu.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad dabartinę Vladimiro Putino priešrinkiminę kampaniją teko skubiai keisti. Eksperto manymu, V. Putino pasisakymai apie bandymus jį nužudyti labiau primena pasaką apie Jonuką melagiuką.

Kovo 3-9 dienomis Maskvoje budės 6 tūkstančiai omonininkų, permestų į sostinę iš Rusijos regionų, rašo penktadienį „Novaja gazeta“. Jie padės Maskvos omonininkams „užkirsti kelią valdžios nesankcionuotiems viešiems renginiams“. Leidinio duomenimis, perdislokavimo įsakymas dar negautas, bet jo laukia būriai Čeliabinske, Rostove, Jekaterinburge ir Saratove.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį paragino piliečius jausti atsakomybę už šalies ateitį ir aktyviai dalyvauti sekmadienį įvyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose. „Šiai rinkimų kampanijai buvo būdingas didelis piliečių aktyvumas. Ji parodė, kad Rusijos visuomenė tapo brandesnė ir tiksliai formuluoja savo reikalavimus valdžiai“, – pareiškė prezidentas kreipimesi į tautą, kurį transliavo visos televizijos ir radijo stotys.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė dar nenusprendęs, ar balotiruosis į prezidentus ir 2018 metais. Bet jis patvirtino, jog jei laimės sekmadienį įvyksiančius rinkimus, tai vyriausybės vadovo postą patikės dabartiniam šalies prezidentui Dmitrijui Medvedevui. V. Putinas apie tai kalbėjo per susitikimą su grupe užsienio žurnalistų, kuriuos jis ketvirtadienio vakare priėmė savo rezidencijoje Novo Ogariove netoli Maskvos.

Likus kelioms dienoms iki Rusijos prezidento rinkimų šios šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įspėjo dėl kišimosi į politinius procesus Rusijoje, praneša agentūra „RIA Novosti“. Rusija „griežtai“ reaguos į visus mėginimus daryti įtaką politiniams įvykiams ir pirmiausia – rinkimų eigai, pareiškė S. Lavrovas interviu laikraščiui „Rossijskaja Gazeta“. Jis pabrėžė, kad laikai, kai su Rusija buvo galima kalbėti pamokslų kalba, baigėsi.

Vienu iš V. Putino priešrinkiminės strategijos elementų tapo programiniai straipsniai. Tikriausiai ne kas kitas, o jis bus išrinktas Rusijos prezidentu. Todėl verta atsižvelgti į tai, kas juose rašoma. Itin įdomi buvo publikacija, skirta šalies gynybinei ir saugumo politikai. Pradėti galima nuo to, kaip „senas naujas“ Rusijos prezidentas mato grėsmes jo vadovaujamai valstybei, nes nuo jų supratimo priklauso ir gynybos planavimas.

Rusijos generalinė prokuratūra paprašė Ukrainos išduoti Adamą Osmajevą, kuris įtariamas planavęs pasikėsinimą į Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Vasarį A. Osmajevas buvo suimtas Ukrainos teritorijoje dėl įtarimų nelegaliai sandėliavus sprogmenis. Tada paaiškėjo, kad jis susijęs ir su planais pasikėsinti į Rusijos vyriausybės vadovą Vladimirą Putiną“, – teigiama generalinės prokuratūros pareiškime.

Kandidatai į Rusijos prezidentus ruošiasi lemiamai kovai dėl rinkėjų balsų, bandydami į savo pusę patraukti tuos, kurie dar abejoja, o kandidatų rinkiminiai štabai ruošiasi porinkiminei nakčiai, kurios metu bus skaičiuojami balsai ir fiksuojami pažeidimai. Pagal naujausias sociologines apklausas, dauguma rinkėjų sprendimą už ką balsuoti ruošiasi priimti pačioje rinkiminėje apygardoje.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo priešai, norėdami apjuodinti šalies prezidento rinkimus, planuoja nešvarius triukus, tokius kaip rezultatų klastojimas ir net žmogžudystė. Savo rinkimų kampanijos nariams V. Putinas sakė, kad jo oponentai ieškos būdų, kaip paskelbti rinkimus negaliojančiais, ir užsiminė, kad neįvardinti priešai iš užsienio gali bandyti nužudyti opozicijos narius, siekdami sukurstyti neramumus.

Vis labiau artėjant sekmadienį įvyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams, Balsas.lt pakalbino žymų Rusijos politologą, publicistą ir opozicijos atstovą Andrejų Piontkovskį. Pasak eksperto, kiti kandidatai neturi jokių šansų kovoti su Vladimiru Putinu, bet opozicija sieks neleisti dabartiniam premjerui iškovoti pergalę pirmame rinkimų ture ir tikisi užfiksuoti kuo daugiau pažeidimų. A. Piontkovskio manymu, Rusija negali vystytis esant V. Putino režimui, tačiau anksčiau ar vėliau jis sugrius.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas perspėjo opoziciją dėl nesankcionuotų demonstracijų po sekmadienį vyksiančių prezidento rinkimų, praneša agentūra AP. „Mes gerbiame bet kokią nuomonę, tačiau kreipiamės į visus, ragindami laikytis įstatymo ir naudoti tik teisėtas priemones“, – sakė V. Putinas. Jis kaltino opoziciją siekiu po balsavimo kurstyti smurtą.

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse laisvės atėmimo bausmę atliekantis buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis paragino opoziciją tęsti masines akcijas ir nesigriebti radikalių priemonių, pavyzdžiui, nešturmuoti Kremliaus. Jis tai rašo straipsnyje „Kaip pakeisti valdžią Rusijoje: pagrindiniai opozicijos uždaviniai“, kurį paskelbė „Gazeta.

Rusijos parlamento žemesnieji rūmai Dūma antradienį pirmu skaitymu patvirtino kelis įstatymų projektus, kurie šiek tiek liberalizuotų Rusijos politinę sistemą. Trijų įstatymų projektus pateikė prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kurio kadencija pasibaigs kovo 4 dieną surengus Rusijos prezidento rinkimus. Vienas projektų numato, kad minimalus politinės partijos narių skaičius gali būti 500 žmonių vietoj 40 tūkstančių dabar.

Rusijos ministras pirmininkas ir kandidatas į prezidento postą Vladimiras Putinas pareiškė nebijąs pasikėsinimų į jį, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Jei nuolat bijotum, negalėtum gyventi. Tai jie (teroristai) turi bijoti“, – antradienį sakė Astrachanėje viešintis V. Putinas, komentuodamas pranešimus apie rengtą išpuolį, kuriam kelią užkirto Rusijos ir Ukrainos specialiosios tarnybos. „Aš kartoju: jų nereikia bijoti“, – pabrėžė premjeras.

Liudmilos Putinos nebuvimas viešumoje šalia savo vyro – Rusijos ministro pirmininko ir kandidato į prezidentus Vladimiro Putino – sukėlė gandų bangą, esą moteris buvo uždaryta į vienuolyną, praneša „The Guardian“. Vietoje žmonos – skylė Michelle Obama, Carla Bruni-Sarkozy, Samantha Cameron – moderniųjų laikų politikų žmonos. Jos tapo savotišku itin svarbiu politikų atributu, kuris kartais gali lemti surinktų balsų skaičių.

Latvija ir Estija visiškai ignoruoja naujausius Rusijos premjero Vladimiro Putino kaltinimus dėl tariamų rusų teisių pažeidimų šiose valstybėse. Praėjus daugiau nei parai, kai paskelbtas V. Putino straipsnis apie Rusijos geopolitinius interesus, nė vienas Latvijos ar Estijos pareigūnų nepateikė jokių komentarų.

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse Balsas.lt pakalbino Rytų Europos studijų centro ekspertą Vytį Jurkonį ir pasidomėjo apie tai, ko galima tikėtis iš kovo 4 dieną vyksiančių rinkimų, galimus jų scenarijus ir pasekmes. Pasak V. Jurkonio, rinkimai nepalieka intrigos – abejonių dėl laimėtojo nėra. Nepaisant to, dabartinio Rusijos ministro pirmininko populiarumas krenta, ir jis jau yra praradęs dalies visuomenės pasitikėjimą.

Borisas Berezovskis, praeityje buvęs Vladimiro Putino sąjungininku, interviu „Haaretz“ papasakojo apie savo neapykantą dabartiniam Rusijos režimui ir permainų perspektyvą. Pasak jo, dabartinėje Rusijos situacijoje jis įžvelgia Oranžinės revoliucijos užuomazgas.