Vizitai į Maskvą nieko nekeičia
Tų mūšių būta ne vieno. Vien pernai V. Janukovyčius bent dukart važiavo į Maskvą, kur liepsnojo karštos derybos dėl dujų kainų. Štai rugsėjo pabaigoje vyko neformalus pokalbis su D. Medvedevu Zavidovo rezidencijoje Pamaskvėje. Vizitas sutapo su „Vieningosios Rusijos“ suvažiavimu, kuriame, kaip prisimenate, V. Putinas ir D. Medvedevas paskelbė apie skandalingą rokiruotę šių metų prezidento rinkimuose. Nors neoficialiame pokalbyje „be kaklaraiščių“ rezidencijos parke vyravo draugiška atmosfera, V. Janukovyčiui nepavyko susitarti peržiūrėti dar 2008 m. J. Tymošenko nustatytų dujų kainų – sumažinti jas nuo 354 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų iki 200–250 dolerių.
Tiesa, tuomet Maskva pareiškė neversianti Ukrainos stoti į Muitų sąjungą, bet sieksianti vadinamosios Trijų sąjungos – dujų konsorciumo su ES Ukrainos energetinių tinklų bazėje. Kitaip sakant, Rusija ketina „Gazprom“ rankomis pasiglemžti dalį valstybinės Ukrainos energetikos kompanijos „Naftogaz“ akcijų, kaip buvo padaryta su Baltarusija, ir tuomet Ukrainai tektų 34 proc., o ES ir Rusijai – po 33 proc. akcijų.
Pernai gruodžio 20-ąją Maskvoje buvo švenčiamas NVS 20-metis, ir V. Janukovyčius vėl atskubėjo į Rusijos sostinę, nors Ukraina nėra visateisė šios formalios sandraugos narė – ji nepasirašiusi nei jos įstatų, nei jų ratifikavusi. Bet dalyvauti aukščiausiojo lygio ceremonijoje buvo labai svarbu, nes dieną prieš tai, 2011 m. gruodžio 19 d., Kijeve vyko Ukrainos ir ES vadovų susitikimas, o Kijevo siekiai tapti Bendrijos nariu ir taip išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ypač erzina Maskvą. Tačiau tąkart Ukrainos vadovas irgi išvyko nieko nepešęs: jo planuotų derybų su D. Medvedevu nebuvo, o vietoj jų įvyko premjerų susitikimas.
V. Putinas didins spaudimą Kijevui
Galima tvirtinti, kad pusmetį trukusioje Rusijos valdžios rokiruotėje, užsibaigusioje formaliais, iš anksto surežisuotais rinkimais, buvo ruošiamasi naujam, griežtesniam Rusijos politikos kursui buvusių sovietinių respublikų atžvilgiu. Rusijos politologas, Rytų Europos tyrimų centro direktorius Andrejus Okara portalui gazeta.ru teigia, kad greitai, matyt, nelaukdamas inauguracijos, V. Putinas pradės spaudimą V. Janukovyčiui. Jo nuomone, keisis spaudimo dinamika, o instrumentai liks tie patys: Eurazijos sąjunga, Muitų sąjunga, J. Tymošenko byla. V. Putinas suinteresuotas susilpninti Ukrainos prezidento pozicijas ir tam gali panaudoti net Ukrainos opoziciją. „Jeigu J. Tymošenko išeis iš kalėjimo V. Putino dėka, ji bus skolinga Rusijos vadovui ir tai Kremliui duos dar vieną galingą kozirį kortų malkoje, – sakė ekspertas ir pridūrė: – Pastebėkime, kad nė viename savo programiniame straipsnyje V. Putinas nė žodžiu neužsiminė apie Ukrainą, – arba nespėjo įrašyti, arba Kremlius savo rinkėjams ir Rusijos biurokratijai jos nelaiko visaverte posovietine šalimi.“
Britų dienraštis „The Financial Times“ priduria, kad netgi V. Putino oponentai palaiko svarbiausią jo užsienio politikos uždavinį – regioninės įtakos stiprinimo kryptį. Pastaraisiais metais jis sėkmingai sustiprino ryšius su Baltarusija ir Centrinės Azijos šalimis. Jo svajonė – iki 2015 m. suburti Eurazijos sąjungą. Kijevas kol kas priešinasi, teigdamas, kad jo strateginis uždavinys – įstoti į ES, tačiau Ukrainos ekonomika patiria stresą, taip pat ir dėl augančių rusiškų dujų kainų.
Dabar Kijevo pozicijos ypač silpnos, toliau rašo britų dienraštis. Briuselis nepatenkintas opozicijos persekiojimu, J. Tymošenko įkalinimu, lėtomis energetikos sektoriaus reformomis, todėl pasyviai stebi, kaip Ukraina derasi su „Gazprom“ dėl kompanijos „Naftogaz“ restruktūrizavimo. O V. Putinas dar labiau užverš santykių su Kijevu varžtus, žinodamas, kad ES turi savo problemų, JAV iki vėlyvo rudens bus įnikusios į savo rinkimų kampaniją. Štai kodėl Ukraina palikta „vilkams suėsti“, ir V. Janukovyčius blaškosi, nerasdamas geriausio sprendimo, kam gi atsiduoti...
Vilko ir avies kompleksas
Tas jo priverstinis, aiškiai nesėkmei užprogramuotas vizitas į Maskvą, kur kovo 19 d. vyko Eurazijos ekonominės sąjungos (EurAzES) vadovų susitikimas (Ukraina joje turi tik stebėtojos statusą), ankstyvi pažadai dalyvauti ir V. Putino inauguracijoje gegužės pradžioje, kaip rašo portalas trust.ua, kvepia vasališku noru elgtis taip, kad viskas vyktų pagal garsią patarlę: ir vilkas sotus, ir avis sveika.
Tačiau trypčiojimas vietoje tik gilina Ukrainos problemas. Antai Kijevas prašo 10-čiai metų atidėti skolų TVF mokėjimą, mat iki metų pabaigos jis turi gražinti 3,1 mlrd. JAV dolerių, tačiau fondas kol kas tyli. O visa valstybės skola šių metų sausį sudarė 59,479 mlrd. dolerių, t. y. apie 17 proc. BVP. Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad pagal defolto (bankroto, neišgalint išmokėti skolų) riziką Ukraina yra antroje vietoje po Graikijos.
Slegiamas ekonominių problemų, vengdamas nuožmios opozicijos kritikos ir genamas baimės, kad kituose rinkimuose jis nebus perrinktas, V. Janukovyčius, išvykdamas į Maskvą, ITAR-TASS korespondentui gailiai sudejavo, kad „Ukraina negali mokėti už rusiškas dujas tokių nepagrįstų pinigų“, ir jis manąs, kad Maskvai bei Kijevui užteks politinės valios ir išminties išspręsti dujų klausimą. Tačiau buvo nedaug vilčių, kad Maskva išgirs šias dejones. Jomis, kaip ir ašaromis, Maskva netiki...
