Praėjus daugiau nei parai, kai paskelbtas V. Putino straipsnis apie Rusijos geopolitinius interesus, nė vienas Latvijos ar Estijos pareigūnų nepateikė jokių komentarų. Latvių politologas mano, kad tai bus verta padaryti po Rusijos prezidento rinkimų kovo 4 d.
Politologas Karlis Daukštas pastebi, kad V. Putino straipsnis atspindi naują Rusijos strategiją Latvijos atžvilgiu.
V. Putino pareiškimas prieštarauja dabartinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pozicijai, kad nepiliečiai yra Latvijos vidaus problema. Tai D. Medvedevas pasakė ankstesniajam Latvijos prezidentui Valdžiui Zatlerui per jo vizitą į Maskvą 2010 metų gruodį.
Interviu dienraščiui „Neatkariga“ K. Daukštas pabrėžia, jog kaltindamas Latviją V. Putinas panaudojo naujus argumentus, kad Rusija sieks įgyvendinti autoritetingų tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl tautinių mažumų teisių.
Pasak politologo, kadangi tai pareiškė toks aukštas Rusijos politikas, tai laikytina politiniu spaudimu.
K. Daukštas mano, kada Latvijos politikams neverta skubėti reaguojant į kaltinimus ir reikia palaukti, kol įvyks prezidento rinkimai.
„Jis yra kandidatas, ir jis turi daryti panašius pareiškimus. Tačiau dabar veltis į žodžių mūšį negalima, kadangi tai jam suteks papildomų argumentų prieš Latviją“, – sako politologas.
Pirmadienį kandidatas į Rusijos prezidentus V. Putinas paskelbė išsamų straipsnį „Rusija ir besikeičiantis pasaulis“, kuriame aptariamos kuo įvairiausios tarptautinės aktualijos.
Be kita ko, jame V. Putinas teigia, kad Rusija kuo tvirčiausiai sieks, jog Latvijos ir Estijos valdžia įgyvendintų autoritetingų tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kad būtų laikomasi visuotinai pripažintų tautinių mažumų teisių.
„Negalima taikstytis, kad egzistuoja gėdingas „nepiliečio“ statusas. Ir kaip gi galima su tuo taikstytis, jei kas šeštas Latvijos gyventojas ir kas tryliktas Estijos gyventojas kaip „nepiliečiai“ yra netekę esminių politinių, rinkimų ir socialinių-ekonominių teisių, galimybės laisvai vartoti rusų kalbą“, – teigiama V. Putino straipsnyje.
Pasak jo, neseniai Latvijoje įvykęs referendumas dėl rusų kalbos statuso tarptautinei bendruomenei vėl akivaizdžiai parodė, kokia tai aktuali problema.
„Juk dalyvauti referendume vėl neleido per 300 tūkstančių „nepiliečių“. Ir visai protu nesuvokiama, kad Latvijos centrinė rinkimų komisija Rusijos visuomenės rūmams (Kremliaus suburta jam lojalių patarėjų organizacija. - ELTA) per referendumą nesuteikė stebėtojo statuso. O tarptautinės organizacijos, atsakingos už visuotinai priimtų demokratijos standartų laikymąsi, lyg būtų amo netekusios“, – piktai rašo V. Putinas.
Referendume vasario 18 d. Latvijos piliečiai labai aiškiai atmetė iniciatyvą rusų kalbą paskelbti antrąja valstybine.
V. Putinas savo straipsnyje taip pat teigia, kad reikia stiprinti rusų kalbos ir kultūros skvarbą pasaulyje, ypač posovietinėje erdvėje.
Per besibaigiančią rinkimų kampaniją V. Putinas iš viso paskelbė septynis programinius straipsnius.
Rusijos prezidento rinkimai vyks šį sekmadienį, kovo 4 dieną.
Taip pat skaitykite:
