1922-ieji – Vokietijoje įkuriama „Jugenbund“ organizacija, būsimos nacių partijos jaunimo atšaka. Po pačios partijos reorganizavimo organizacija pervadinama į „Hitler Jugend“. Ji skirta 14-18 metų vokiečiams – būsimiems „superarijams“. Organizacijos paskirtis – motyvuoti „atiduoti viską“ už Trečiąjį Reichą.
2012-ieji – Po Rusijos prezidento rinkimų tūkstančiai jaunuolių švenčia Vladimiro Putino pergalę rinkimuose – eisenos, plakatai, radikalūs šūkiai. Tai – judėjimas „Naši“, politinė jaunimo organizacija, finansuojama iš valstybės biudžeto.
Judėjimas „Naši“ susikūrė 2005 metais. Organizacija deklaruoja esanti demokratiška, antifašistinė ir antioligarchinė-kapitalistinė. Iki 2007-ųjų organizacijos narių skaičius išaugo iki 120 tūkstančių. Vien tik per 2010 metus organizacija gavo apie 200 milijonų rublių iš Rusijos biudžeto, o jos bustinė yra įsikūrusi pačiame Maskvos centre, daugybės milijonų vertės pastate.
Pasak Edwardo Lucaso, V. Putinas judėjimą mato kaip savotišką sovietino komsomolo atitikmenį. Tačiau daugelis kitų per daug negalvodami organizaciją kaipmat palygintų su „Hitler Jugend“ – tiek bendrų bruožų. Net ir logotipai kažkuo panašūs:
Hitler Jugend ir Naši (nuotr. Balsas.lt)
„Naši“ deklaruoja, kad siekia Rusiją paversti svarbiausia 21 amžiaus valstybe. Todėl organizacijos užduotis – kovoti prieš Rusijos priešus. Šiuo atveju darytina išvada, kad Rusijos priešai – V. Putino priešai. Tokiu būdu „Naši“ neretai atlieka politinių priešininkų įbauginimo ir persekiojimo funkcijas. Organizacijos naudojami metodai kai kuriuos analitikus privertė ją pakrikštyti „Putin Jugendu“.
Dabar „Naši“ atsidūrė danų režisieręs Lisa'os Birk Pedersen akiratyje. Apie jos naujausiąjį dokumentinį filmą „Putino bučinys“ („Putin's Kiss“) jau kalba visas pasaulys. Filmas pasirodo aktualiu laikotarpiu – po dviejų rinkimų Rusijoje tęsiasi masiniai protestai, stiprėja demokratinis judėjimas – o jo pagrindinis motyvas tampa savotiška pabudimo metafora: „Naši“ judėjimo atstovės abejonės reprezentuoja atsiradusias masių abejones V. Putinu.
„Putino bučinyje“ pasakojama Mašos Drokovos istorija. Paauglės Mašos intelektas, entuziazmas ir kiti sugebėjimai per trumpą laiką iškelia merginą į pačią „Naši“ organizacijos viršūnę. Tačiau bėgant laikui, merginos mąstymas pradeda evoliucionuoti – ji pradeda matyti, kokius metodus savo tikslams siekti naudoja organizacija, ir tai pradeda jai kelti abejones.
M. Drokova pradeda bendrauti su įvairiais liberaliais žurnalistais. Tokiu būdu „šalies priešai“ tampa jos draugais. Tarp šių žmonių – blogeris Olegas Kašinas, vienas iš tų, kurie „Naši“ garsiai išdrįso palyginti su Hitlerio jaunimu. Kai Olegas yra sunkiai sumušumas ir vos nenužudomas, M. Drokovai iškyla tikrai moralinė dilema. Mergina, kuriai kažkada pats V. Putinas įteikė valstybinį apdovanojimą ir prie to „apdovanojo“ bučiniu vis labiau susimąsto, kokia gi yra V. Putino bučinio kaina.
V. Putinas ir M. Drokova (nuotr. blogspot.com)
V. Putinui vėl tapus Rusijos prezidentu, „Naši“ judėjimo laukia šviesi ateitis, neabejotinai. Filmo gale – dramatiškas posūkis, M. Drokova palieka organizaciją, tačiau, kalbėdama su režisiere, vis tiek teigia, kad V. Putinas Rusijai buvo atsiųstas Dievo.
