Saga apie „Gazprom“, Didžiąją Britaniją ir T. Blairą
V. Borodulinas, bandydamas pabėgti nuo persekiojimo Rusijoje, iš pradžių išvyko į Didžiąją Britaniją, kur taip pat paprašė politinio prieglobsčio. „Kai atvykau į Angliją, dar neplanavau prašyti politinio prieglobsčio. Tuomet aš dar neįsivaizdavau, kad situacija yra tokia rimta. Maniau, kad tiesiog man pravers nedidelis poilsis pasibaigus visoms peripetijoms Rusijoje. Maniau, ramiai pailsėsiu ir Londone pagaliau gausiu darbą finansų sferoje arba banke. Buvau įsitikinęs, kad rasiu kokį nors darbą. Tačiau, kol aš du ar tris mėnesius buvau Londone ir periodiškai naudojausi internetu, tam tikri įvykiai mane paskatino paprašyti politinio prieglobsčio.“
Pasak V. Borodulino, jis sužinojo, kad į Londoną savaitgaliui atskrido du „Gazprombanko“ struktūrų darbuotojai: „Tai, pirmiausia, yra žmogus pavarde Pliusninas (Jevgenijus Pliusninas, buvęs KGB pareigūnas – Balsas.lt), kuris buvo tiesiogiai atsakingas už mano atleidimą. Jis tuo metu buvo banko personalo valdymo vadovybės vicepirmininkas, bet kai atėjo į banką, man jį pristatė kaip generolą. Aš tik vėliau sužinojau, kad jis, kaip man kažkas sakė, yra Rusijos vidinės žvalgybos generolas. Dar vėliau girdėjau, kad jis yra FSB pareigūnas. O antrasis atvykęs žmogus – iš „Gazprombanko“ saugumo departamento. Sužinojau, kad jie penktadienį atskrido į Londoną, o jau sekmadienį turėjo skristi atgal. Tuo tarpu aš visiškai neseniai buvau bendravęs su žurnaliste, kuriai perdaviau tam tikrą medžiagą apie savo kaltinimus. Man nebuvo sunku susieti šiuos du įvykius – „Gazprobankas“, „Gazprom“ ir visi, kurie slypi už šių struktūrų, mato, kad aš susisiekiau su žurnalistais, todėl atvyko į Londoną su kažkuo pabendrauti dėl manęs.“
Būtent po to, kai V. Borodulinas ryžosi prašyti politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje, jam iškilo klausimas, kodėl jo prašymo nagrinėjimas yra paslaptingai vilkinamas. Kodėl britų pozicija yra būtent tokia? „Aiškaus atsakymo iš pradžių negalėjau rasti. Aš žinojau, kad kaltinimai, kuriuos aš vis bandžiau publikuoti, yra aktualūs Rusijos valdžiai, tačiau kodėl britai turėtų bendradarbiauti su Rusijos valdžia – man buvo nesuvokiama. Juk aš ne Berezovskis (Londone gyvenantis rusų milijardierius Borisas Berezovskis – Balsas.lt), ne čečėnų separatistų lyderis, esantis Londone (kalbama apie Achmedą Zakajevą – Balsas.lt). Tačiau aš prisiminiau keletą paslaptingų „Gazprombanko“ sandėrių. Žinojau, kad jie buvo susiję su „Gazpromo“ interesais“, – pasakoja V. Borodulinas.
Vėliau V. Borodulinas sužinojo, kad specialus britų policijos darinys vykdo tyrimą dėl keturių britų verslininkų, kurie prieš Tony Blairo rinkimų kampaniją skyrė didelius kreditus leiboristų partijai. Šie keturi britų verslininkai už savo paramą turėjo gauti vietas parlamente. Kilo skandalas, pradėtas tyrimas. Paaiškėjo, kad šie keturi verslininkai jau anksčiau buvo skyrę partijai dotacijas, tačiau šįkart kažkodėl buvo nuspręsta eiti kreditų keliu – pagal tuometinius britų įstatymus, jei partija gauna finansavimą kreditu, jai nereikia pateikti jokių konkrečių ataskaitų. V. Borodulinas aptiko, kad sumos, pervestos iš „Gazprombanko“ sutampa su šių verslininkų leiboristų partijai suteiktomis pinigų sumomis. Paaiškėjo, kad istorija yra kur kas įdomesnė nei ji atrodė iki šiol.
Tony Blairas (nuotr. Balsas.lt)
Didžiojoje Britanijoje egzistuoja kompanija pavadinimu „Centrica“, kuriai priklauso „British Gas“ – kompanija, kuri ilgą laiką buvo itin patraukli „Gazprom“. Rusijos dujų gigantas 2006 metais oficialiai vedė derybas dėl britų kompanijos akcijų įsigijimo. Tikslas – gauti prieigą prie vidinės Didžiosios Britanijos elektros energijos rinkos. Tuomet britų ministras pirmininkas T. Blairas teigė, kad nemato jokių kliūčių tokiam „Gazprom“ pirkiniui.
Būtent V. Borodulinas 2006 metų pabaigoje ir 2007 metų pradžioje, būdamas Didžiojoje Britanijoje, kreipėsi į šalies teisėsaugą, teigdamas, kad yra įsitikinęs, jog V. Putinas ir „Gazprom“, veikdami per „Gazprombanką“ ir keletą kitų struktūrų, 2004 metais finansavo T. Blairo rinkimų kampaniją mainais už pasižadėjimą, kad britų vyriausybė palaimins „Gazprom“ planuojamą pirkinį. Tuomet „Gazprom“ puikiai suvokė, kad oficialus pranešimas apie akcijų įsigijimą sukels rimtas diskusijas britų parlamente. Būtent tokius potencialius kritikus turėjo nuraminti T. Blairas ir jo komanda. Tačiau sandėris neįvyko. T. Blairas, kuris tuo metu buvo itin kritikuojamas dėl karo Irake, nusprendė nerizikuoti.
Pasak V. Borodulino, jis yra įsitikinęs, kad jo duomenis (sumas, pervedimų datas, dalyvavusias organizacijas ir kompanijas) britų policija patikrino ir gavo tokių Rusijos valdžios veiksmų įrodymus. Jis taip pat kreipėsi ir į opozicinių partijų lyderius, keletą teisinių kompanijų ir netgi į pačią Didžiosios Britanijos karalienę (!). Tačiau susitarimas buvo pasiektas tyliai – buvo susitarta, kad T. Blairas be jokių skandalų tyliai pasitraukia iš savo posto. V. Borodulinas pasakoja apie suimtą artimą T. Blairo patarėją. Už kurią sritį ji buvo atsakinga? Už tarpvyriausybinius santykius. Suimtas buvo ir dar vienas žmogus – Lordas Levy, kuris buvo atsakingas už T. Blairo rinkimų kampanijos finansus. V. Borodulinas yra įsitikinęs, kad britai paprasčiausiai negalėjo pripažinti, kad jų ministras pirmininkas, partijos lyderis, buvo finansuojamas užsienio vyriausybės, ypač kai tai yra Rusija.
Pasak V. Borodulino, britai baiminosi, kad jis gali turėti tam tikrų visos šios istorijos įrodymų: „O kas, jeigu aš teisme ką nors apie šią istoriją papasakosiu? Užmušti manęs neužmušė, bet aš esu įsitikinęs, kad planavo. Visi mano pareiškimai Londono policijai nuėjo veltui. Norėčiau, kad Jūs pamatytumėte, kaip jie kiekvieną kartą norėjo manimi atsikratyti. Galiausiai, aš atėjau į nuovadą ir pareiškiau, kad neišeisiu, kol su manimi iki mano gyvenamosios vietos nenueis bent vienas pareigūnas ir nesiims kažkokių veiksmų. Jie bijojo įeiti į mano namus, kol aš pats neįėjau ir nepasakiau, kad su manimi gyvenusio paslaptingo žmogaus iš Irano (bent jau taip jis prisistatė) šiuo metu nėra.“ Kalbant apie paslaptingąjį iranietį reikėtų aptarti ir dar vieną klausimą – Aleksandro Litvinenkos nužudymo istoriją.
Kas ir kodėl nužudė A. Litvinenką?
A. Litvinenko (nuotr. Wikipedia)
Aukščiau išdėstyta informacija anaiptol nėra vieninteliai kontroversiški V. Borodulino teiginiai. Buvęs „Gazprombanko“ darbuotojas turi išskirtinę poziciją dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo istorijos. Pasak jo, tikruoju taikiniu iš tiesų buvo ne A. Litvinenka, o jis pats, o nužudytasis A. Litvinenka buvo tik „projekto“ dalis.
V. Borodulinas viename iš savo tekstų, publikuotų Rusijos forumuose, tačiau per keletą dienų ištrintų, rašo: „Kartą Lugovojus (Andrejus Lugovojus, buvęs KGB agentas, įtariamas A. Litvinenkos nužudymu – Balsas.lt) apkaltino britų specialiąsias pajėgas Litvinenkos nužudymu. Aš nejaučiu ypatingų simpatijų Lugovojui, tačiau esu įsitikinęs, kad Lugovojus žinojo, apie ką kalbama. Lugovojaus ir jo rusų kolegų problema yra ta, kad britai iš pat pradžių žinojo, kad rusai nesugebės paaiškinti savo kelionių į Londoną. Aš esu įsitikinęs, kad „taikiniu“ iš tiesų buvau būtent aš, o ne Litvinenko. Be to, iš pradžių britai glaudžiai bendradarbiavo šiame „projekte“ su kolegomis iš Rusijos. Litvinenko buvo tik projekto dalis. Kai britai nusprendė, kad plano dalis, susijusi su mano sveikata jau arti pabaigos, jie pradėjo vykdyti ir savo planą, su savo taisyklėmis ir tikslais, kurie nebuvo suderinti su rusais.“
Andrejus Lugovojus. AFP/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Pasak A. Borodulino, šis tikslas – nukreipti dėmesį nuo kitų Didžiąją Britaniją ir dabartinę valdžią kamuojančių problemų, tarp kurių buvo spaudimas dėl karo Irake, tarptautinis terorizmas ir kiti labai svarbūs vidinės politikos klausimai. Kad pasiektų šį tikslą, kaip teigia,V. Borodulinas, britai ir nužudė A. Litvinenko, ir padaryta tai buvo ne kavinėje, o jau pačioje ligoninėje. Incidentas sukėlė tikrą skandalą, į ligonines kreipėsi daugybė žmonių, manydami, kad yra užkrėsti, buvo atšaukta daugybė skrydžių. Visas šis triukšmas privertė pamiršti kitas, rimtesnes problemas.
V. Borodulinas prisimena pragarą Didžiojoje Britanijoje po A. Litvinenkos nužudymo. Tuo metu jis gyveno nebe Londone – buvo perkeltas į nedidelį namelį netoli Mančesterio. Ten jis buvo pervestas 2006 rugsėjį. Namelyje jau buvo du gyventojai, tačiau juos iš karto iškeldino. Vietoje jų atvyko žmogus, prisistatantis Akhmedo Khalido vardu. Jis teigė, kad yra kurdas iš Irano. Šis mistiškas asmuo teigė, kad nemoka kalbėti angliškai, tačiau, pasak V. Borodulino, nuolatos skaitė enciklopediją anglų kalba, kurioje nebuvo jokių paveikslėlių: „Kas buvo keisčiausia, jis man nuolatos siūlė išgerti arbatos (teigiama, kad A. Litvinenko radioaktyviu poloniu apsinuodijo išgėręs užnuodytos arbatos – Balsas.lt). Jis ją pats atnešdavo, pats įpildavo.“ V. Borodulinas prisimena, kad šis „iranietis“ neretai kelioms dienoms išvykdavo į Londoną, nors, pavyzdžiui, jokio advokato neturėjo. Įbaugintas Viktoras dienas leido neišeidamas iš savo kambario ir gėrė tik savo įsigytą vandenį, tačiau kažkokiu būdu susirgo – liga priminė pneumoniją. Jis kreipėsi į britų policiją, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Tai skamba keistai ypač dėl to, kad tuo metu vis dar garsiai skambėjo A. Litvinenkos skandalas.
V. Borodulinas pastebėjo ir pranešimus žiniasklaidoje apie tai, kad su A. Lugovojumi ir D. Kovtunu lėktuvu į Londoną atskrido ir dar vienas mistiškas asmuo. Atskridęs jis „dingo“. Buvo apklausti visi Londono viešbučių darbuotojai – jis niekur nebuvo pastebėtas. Britų žurnalistai spėjo, kad tai buvo su keliais pasais keliavęs patyręs žudikas. Hitrou oro uosto kameros užfiksavo šį žmogų – jis buvo tamsau gymio ir turėjo rytietiškų bruožų. V. Borodulinas įtaria, kad šis žmogus galėjo būti tas pats mistiškasis A. Khalidas. Jis kreipėsi į Didžiosios Britanijos policiją, prašydamas parodyti jam šio žmogaus nuotraukas, tačiau prašymas buvo ignoruotas: „Kaip sakoma, kartais tylėjimas irgi yra atsakymas, kuris gali būti dar reikšmingesnis už žodžius.“
„Kai aš atvykau į Angliją, turėjau apie 30 tūkstančių JAV dolerių. Visiems buvo aišku, kad kažkada šie pinigai baigsis. Aš nuomojausi butą, man reikėjo valgyti, mokėjau už savo daiktų saugojimą. Pinigai pasibaigė, ir visi tikėjosi, kad aš grįšiu atgal į Rusiją, kur manęs nekantriai laukė valdžia“, – teigia V. Borodulinas. Tačiau ji pasirinko laukti iki pat galo. „Aš kreipiausi į gydytojus, baiminausi, kad galiu jau būti užkrėstas radioaktyviomis medžiagomis. Jeigu būtų imtasi bent kažkokių veiksmų, dar būtų galima ieškoti kitokių paaiškinimų, tačiau visas šis tylus mano padėties ignoravimas, visi šie žaidimai, visos manipuliacijos kitokių versijų nepalieka“, – pasakoja Viktoras. Jis prisimena straipsnį britų laikraštyje, kuriame buvo cituojamas pats T. Blairas, teigiantis, kad 80 proc. paraiškų dėl politinio prieglobsčio yra išnagrinėjami per du mėnesius. Be to, pasak V. Borodulino, tuo metu Didžiojoje Britanijoje galiojo įstatymas, kad per 6 mėnesius negavus atsakymo dėl politinio prieglobsčio, prašančiajam automatiškai turi būti suteiktas darbas. V. Borodulinas Anglijoje praleido pusantrų metų, tačiau, nepaisant visų nuolatinių prašymų, darbas jau suteiktas nebuvo, o pats prašymas dėl politinio prieglobsčio galiausiai buvo atmestas: „Kiekvieną kartą man vis atsakydavo, kad aš nesijaudinčiau, nes mano užklausa yra aktyviai nagrinėjama, imamasi visų priemonių, kad ji būtų peržiūrėta.“
V. Borodulinas teigia, kad visų šių teiginių patvirtinimui jis turi atitinkamus dokumentus ir įrodymus, kuriuos yra pasiruošęs pateikti vėliau, įsitikinęs, kad apskritai bus išdrįsta publikuoti pokalbį su juo.
Laukia Lietuvos sprendimo
V. Borodulinas šiuo metu ir toliau gyvena Pabradėje, užsieniečių registracijos centre, kur laukia Lietuvos sprendimo. Jis tiki, kad šis atsakymas bus jam palankus: „Aš tikiuosi, kad gausiu leidimą čia pasilikti, gausiu politinį prieglobstį. Atitinkamai gausiu teisę dirbti.“ Paklaustas apie tai, ar įmanomas šiuo atveju spaudimas iš Rusijos, V. Borodulinas teigia, kad spaudimas galėtų būti ne tik iš rusų: „Mano kaltinimų tema, ypač jei šie kaltinimai galiausiai bus patvirtinti nepriklausomų šaltinių ir išplatinti, yra gerokai aktualesni Didžiajai Britanijai nei Rusijai. Ten skandalas būtų didesnis. Vienintelė mano viltis išvengti tiesioginių veiksmų mano atžvilgiu – toliau bandyti viešinti mano kaltinimus. Jeigu yra galimybė, pasiekti, kad atsirastų kokios nors jėgos, kurios būtų suinteresuotos padėti man inicijuoti naują bylą. Vienaip ar kitaip, aš noriu pasiekti, kad mano istorija nuskambėtų garsiai.“
Buvęs „Gazprombanko“ darbuotojas teigia, kad jau senokai jaučiasi užsigrūdinęs, ir kad nenustotų viešinti savo kaltinimų net jei jo persekiojimas būtų sustabdytas: „Aš nesėdėčiau ir netylėčiau. Neretai žmonės, turintys įsitvirtinusias pažiūras, neina į tribūnas ir garsiai jų neišsako, nes bijo, kad tai gali negatyviai atsiliepti jų sveikatai. Tuo tarpu mano pažiūros tik sutvirtėjo, ir net jeigu aš būčiau sotus ir apsirūpinęs, aš nesustočiau.“ Pasak jo, jis žinojo, kad pasirinko pavojingą kelią: „Rusijoje žmogus gali imti ir dingti. Juk tai nesunku... Vienas mano kurso kolega bankininkas vieną dieną taip ir dingo. Tačiau jei su manimi kažkas atsitiks, bent jau bus aišku, kodėl.“
V. Borodulinas nenorėtų Lietuvos lyginti su Didžiąja Britanija. Šiuo metu Lietuvoje jis jaučiasi ramiau ir tikisi, kad šįkart sprendimo dėl politinio prieglobsčio suteikimo jam laukti neteks pusantrų metų: „Tikiuosi, kad bus priimtas objektyvus sprendimas.“ Jeigu Lietuvos valdžia priimtų sprendimą nesuteikti politinio prieglobsčio, Viktoras jaustųsi labai nusivylęs. Pasak jo, tai reikštų, kad nagrinėjimas vyko neobjektyviai. Tokiu atveju jam tektų grįžti į Rusiją: „Tačiau turbūt teks bandyti vykti į dar kokią kitą šalį, nors tai aš sunkiai įsivaizduoju, nes neturiu tam jokių finansinių galimybių.
Apie pastaruosius įvykius Rusijoje
Pokalbį su Viktoru baigėme kiek neutralesne tema. V. Borodulinas turi ir savo poziciją neseniai vykusių Rusijos prezidento rinkimų atžvilgiu. Pasak jo, nieko negalėtų nustebinti jo nuomonė, kad rinkimų rezultatas buvo nuspręstas jau labai seniai, o Rusija su tokia valdžia niekada negalėtų tapti galinga valstybe.
Putino šalininkų mitingas (nuotr. SCANPIX)
„Aš manau, kad tikrai neatskleisiu jokios paslapties, pasakęs, kad jau seniai buvo aišku, kad prezidentu taps V. Putinas, netgi iki D. Medvedevo išrinkimo. V. Putinas tiesiog mąstė, kokiu būdu jam geriausia įtvirtinti savo valdžią. Viena galimybė buvo pakeisti Konstituciją. Kita – pereiti į „Gazprom“. Tačiau buvo nuspręsta padaryti rokiruotę, kuri tebuvo formalumas. Visa valdžia liko V. Putinui, niekas nepasikeitė. Tai tebuvo žaidimas, skirtas publikai, labiausiai – Rusijos publikai“, – teigia V. Borodulinas.
Pasak jo, V. Putinas valdžioje išliks tiek, kiek jam leis sveikata, o jis yra dar santykinai jaunas ir fiziškai labai tvirtas, todėl tai gali užtrukti labai ilgai: „Tačiau aš dedu visas viltis, kad tai neįvyktų.“ V. Borodulinas tikisi, kad nauja, galingesnė finansinės krizės banga stipriai smogs Rusijos ekonomikai, kuri jai nėra pasiruošusi. Tai sukeltų rimtas ekonomines ir finansines problemas, kurios lemtų politinę suirutę, kurios V. Putinas galėtų neatlaikyti: „V. Putinas anksčiau ar vėliau turėti pasitraukti. Tik vienintelis dalykas, kurio aš bijau, yra tas, kad jis šiaip sau nepasitrauks. Rusijos režimas gali imtis politinės įtampos eskalacijos ir įsivels į kokį nors ginkluotą konfliktą. Ar tai bus Gruzija, ar kita valstybė, sunku pasakyti. Toks yra jų mentalitetas – bus pasirinktas ginkluotas konfliktas, kuriuo bus galima „nurašyti“ kitus klausimus ir bandyti išsilaikyti valdžioje.“
Prieš V. Putino valdžią protestuoja tūkstančiai žmonių (nuotr. SCANPIX)
Pasak V. Borodulino, V. Putinas per savo valdžios metus sukūrė šalyje totalitarinį/autoritarinį režimą. „Šioje griežtos diktatūros sistemoje bandyti žaisti pagal taisykles yra iš esmės neįmanoma. Aš neįsivaizduoju, kaip Rusijos ateitis galėtų būti laiminga ir šviesi. Toks jausmas, kad istorija kartojasi...“ – pokalbį užbaigia V. Borodulinas.
Taip pat skaitykite:
Specialiai Balsas.lt: persekiojamo „Gazprombanko“ darbuotojo istorija (I)
