užterštumas

Sekmadienį aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 daugelyje Lietuvos miestų išlieka aukštas, praneša Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos apsaugos agenūtra įspėja, kad 10 val.

Higienos institutas (HI) informuoja, kad Pasvalio Lėvens upėje, Šiaulių Prūdelio tvenkinyje, Platelių bei Širvintų tvenkiniuose vandens užterštumas bakterijomis viršijo leistiną normą. Šiuose vandens telkiniuose bakterijų rasta daugiau negu numatoma normose. Pasidalijo duomenimis Instituto duomenimis, Pasvalyje, Lėvens upės maudykloje ties mokykla aptikta 1,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių skaičius.

Nors poilsiautojų prie Baltijos jūros vasarą netrūksta, tačiau nuolat pabrėžiama, kad vanduo – nešvarus. Antraštės skelbia, kad Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų. Negalime pasidžiaugti ir akį traukiančia spalva – vanduo drumzlinai žalias, juo labiau kad ir kiek įkaista oras – Baltija šyla lėtai.

Šią savaitę visoje Europos Sąjungoje galutinai įsigalioja draudimas prekiauti plastikine tara nuimamais kamšteliais. Jau liepos 3-ąją ES teritorijoje bus draudžiama prekiauti senojo tipo plastikine tara, kuomet kamštelis nėra pritvirtintas prie butelio. Šis sprendimas buvo priimtas dar pernai, tačiau iki 2024-ųjų liepos 3-osios galiojo pereinamasis laikotarpis. Dauguma Europos Sąjungos teritorijoje dirbančių bendrovių jau seniai pilsto savo produkciją į naujojo tipo plastikinę tarą.

Bene populiariausia Trakuose turistų lankoma vieta, Galvės ežeras, užterštas. Jo vandenyje pasklido iš dviejų, prieš daugiau nei savaitę pagrobtų ir sudegintų laivų, išbėgę degalai. Per gaisrą susidarė kitos cheminės medžiagos – dabar jos plūduriuoja vandens paviršiuje. Gamtininkai sako – tai didžiulis smūgis gamtai: žuvims, paukščiams, kitiems gyvūnams.

Ugniagesiams pavyko suvaldyti langų ir durų gaminimo įmonėje penktadienio paryčiais kilusį didelį gaisrą – jis nebeplinta. „7.22 val. ugniagesiai paskelbė, kad pavyko gaisrą lokalizuoti, jis nebeplinta. Turimais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra, į medikus niekas nesikreipė. Pagal pirminius duomenis, kilus gaisrui gamykloje buvo vienas darbuotojas – sargas“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Lietuvoje besitęsiant sausiems ir karštiems orams, padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Specialistai primena, kad silpnesnės sveikatos žmonės turėtų daugiau laiko praleisti patalpose. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis (AAA), rugpjūčio 24 d. vidutinė 24 val.

Oro kokybės tyrimų stotys kelias dienas iš eilės fiksuoja padidėjusį oro užterštumą kietosiomis dalelėmis KD10 ir KD2,5. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labai didelė kietųjų dalelė koncentracija registruojama Kaune, Kėdainiuose, Šiauliuose, didelė – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Akmenėje, Jonavoje.  Pavyzdžiui, Kaune, Noreikiškėse, 24 val. KD10 siekia 160 mikrogramų kubiniame metre, leistina ribinė norma – 50 mikrogramų.

Lietuvoje itin sparčiai didėja oro tarša, kai kuriuose miestuose ji normas jau viršija 3 kartus. Turėtų saugotis senjorai ir maži vaikai, o ypač žmonės, sergantys kvėpavimo ligomis. Ir kaltas ne tik karštas oras, intensyvūs statybos ir žemės ūkio darbai. Užterštumas oro masėmis atkeliauja ir iš kitų kraštų, ypač iš karo ir gaisrų kamuojamo Ukrainos regiono. Tarsi dūmuose dieną atrodo paskendęs Kaunas. Ir tai ne gaisras, ten jau net plika akimi matoma oro tarša kietosiomis dalelėmis.

Pirmadienį po vidurdienio Vilniuje neatidus sunkvežimio vairuotojas prakirto degalų baką, prie gyvenamųjų namų ėmė lietis dyzelinas. Apie incidentą Šeškinėje, Gelvonų gatvėje, specialiosioms tarnyboms pranešta maždaug 15 val. Prie išvažiavimo iš kiemo darbininkai kažką kasė, greičiausiai įrenginėjo požeminius šiukšlių konteinerius. Dirbo ekskavatorius, taip pat sunkvežimis su strėle. Kaip paaiškėjo, sunkvežimis pradėjo važiuoti nepakėlęs atramų, kurias buvo nuleidęs, kai dirbo.

Toksiškos putos užtvindė Indijos sostinėje tekančią upę. Didžiuliai kamuoliai pavojingų teršalų plaukia indams šventos Gango upės link. Tačiau maldininkai nesibaimindami pavojaus sveikatai teršalų pilname vandenyje ir toliau atlieka religines pamaldas. Nepaisydamos aplink plaukiančių didžiulių sankaupų toksiškų putų, maldininkės netrikdomos meldžiasi ir atlikdamos religines apeigas panyra į Naujajame Delyje tekančią Jamutos upę.

Pirmadienį ryte Kauno rajone, Ramučių kaime kilus gaisrui automobilių servise, vietiniams ir maždaug 7 kilometrų spinduliu nuo gaisro vietos pasklidusiems gyventojams išsiųsti įspėjimai dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis, rekomenduojama likti namuose ir užsidaryti langus.

Pastarąją savaitę keturių didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse aplinkosaugininkai tikrino, ar automobiliai neviršija leistinos taršos. Šiauliuose šio darbo ėmėsi pats aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Iš patikrintų daugiau nei pusantro šimto automobilių taršos normą viršija kas dešimtas.   Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas apsimovęs baltas pirštines tikrina ar „VW Passat" neviršija leistinos taršos normos.

Po gausybės kauniečių skundų aplinkosaugininkai dėl į Nemuną nuolat besiskverbiančių naftos produktų savivaldybei siūlo skelbti ekstremalią situaciją. Valdžia teisinasi esanti įkaite, mat problema sena, o pavojingais teršalais persisunkusios teritorijos savininkai valyti nenori, nes tai kainuotų milijonus.  Aplinkosaugininkai Kaunui turi blogų žinių dėl dešimtmečiais teršiamo Nemuno.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad šiomis dienomis vyraujant silpnam vėjui ir vis dar kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas Kauno mieste.

Jeigu galite atsistoti, nueiti į virtuvę ir įsipilti stiklinę švaraus, gardaus vandens – jūs jau esate laimingesnis nei 4 milijardai Žemės gyventojų. Mat būtent tiek žmonių susiduria su vandens trūkumu mažiausiai mėnesį per metus. O dar ketvirtadalio milijono gyventojų nepasiekia švarus vanduo. Įsivaizduokite, jei iš jūsų čiaupo bėgtų rudos spalvos vanduo. Deja, prognozės prastos – su tokiu vandeniu ar jo trūkumu per artimiausius 30 metų susidurs pusė pasaulio gyventojų.

Į rankas – kastuvą ir žeri gėles į kibirą. O greta ir smalsi beždžionė rausiasi, greičiausiai ieškodama kokio nors skanėsto. Gėlės buvo suneštos srovės ir voliojosi didžiausios Indijoje Gango upės pakrantėje. Tačiau tai – tik dalis, kiek jų dar nugulę upės dugne. Indams Gangas – švenčiausia upė. O tuo pačiu ir „gelbėjimosi ratas“ šimtams milijonų žmonių, gyvenančių jos krantuose. Įbridę į ją žmonės meldžiasi, gauna uždarbį iš apsilankančių turistų, joje ir skalbia rūbus.

Pastarosiomis dienomis šalyje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, gyventojams patariama nesportuoti lauke, o namus vėdinti tik dienos metu. „Fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas. Vakar fiksavome kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimus visose miestų oro kokybės tyrimų stotyse, taip pat kai kur fiksavome azoto dioksido koncentracijos padidėjimą“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus atstovė Vilma Bimbaitė.

Nuo spaudžiančio šalčio gyventojai ginasi į krosnis kraudami vis daugiau pakurų, tad šiomis dienomis oro tarša šoktelėjo į rekordines aukštumas. Ypač bloga situacija Šiauliuose. Specialistai pataria kuo mažiau būti lauke, o štai Kaunas jau išbandė naują oro kokybės matavimo sistemą. Oro temperatūra krinta žemyn – oro tarša šauna aukštyn. Spaudžiant šaltukui, gyventojai intensyviai šildosi, tad daug kur tvyro smogas ir uoslę erzina degėsių tvaikas. Taršos rodikliai grėsmingai auga.

Spustelėjus šaltukui, gyventojai vis daugiau šildosi, tad  oro taršą sparčiai kyla į viršų. Grėsmingiausia situacija didžiuosiuose miestuose, kai kur užterštumas kietosiomis dalelėmis šoktelėjo ir pusantro karto. Spustelėjus šaltukui ir gyventojams vis intensyviau šildantis, ne tik smalkių kvapas nosį riečia, didėja ir oro tarša. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Atidarėm vėdinti namus ir greitai turėjom uždaryti langus, nes ėjo smalkių, ar kaip pavadinti, kūrenimo kvapas namo.

Lietus ir sustiprėjęs vėjas išsklaidė pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuotą smarkiai išaugusį oro užterštumą, BNS informavo Aplinkos apsaugos agentūra. „Nuo lietaus šeštadienio vakarą viskas ir prasidėjo, o šiandien prognozuojamas gan stiprus vėjas, tai jis irgi gelbėja. (...) Šiuo metu pavojus jau praėjęs. Dar vakar vakare stebėjome, kad kietųjų dalelių koncentracija mažėja“, – aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės fiksuoja labai aukštą kietųjų dalelių paros normos viršijimą. Kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 mg/m3. Šiandien Šilutės plente esančioje stotelėje fiksuojama 176,11 mg/m3 koncentracija, senamiestyje esanti stotelė fiksuoja 125,76 mg/m3 koncentraciją.  Kaip praneša Visuomenės sveikatos biuras, nusistovėjus sausiems, ramiems orams, oro užterštumas mieste auga, teršalai kaupiasi priežemio ore.

Pakaunės gyventojams rytais prie Nemuno tenka mėgautis ne gražia gamta ir tyru oru, o fekalijų tvaiku ir bjauriais teršalais. Ir tai tęsiasi jau ne pirmi metai. Jie įsitikinę, kad kažkas į upių tėvą rytais vis paleidžia kanalizacijos nuotekas. O štai aplinkosaugininkai akivaizdžios taršos nemato, bet sako jau paėmę mėginius. Bjaurias samplaikas Nemuno pakrantėje fiksuoja pakaunės gyventojai.

Ketinantys maudytis Dzūkijos ežeruose turėtų būti atidūs – kai kurie jų užteršti lervomis. Jų atsiranda per paukščių išmatas. Štai Lazdijų rajone Dusios ežere poilsiautojai pradėjo skųstis, kad vos tik išlipus iš vandens pradeda nieštėti ir smarkiai išberia. Specialistai pataria į užterštą vandenį geriau visai nelysti. Marijampolietė Aida su beveik ketverių dukrele neseniai važiavo praleisti karštą dieną į Lazdijų rajoną, prie Metelių ežero. Moteris sako, kad vos tik įlipus į vandenį išbėrė.

Šiaurės Europą birželio pabaigoje užklojo nežinomos kilmės radiacijos dalelių debesis. Skelbiama, kad jų kiekis neviršija žmogui kenksmingos ribos. Skandinavijos ir Baltijos šalys pareiškė, kad radiacija galėjo nutekėti iš Rusijos atominių elektrinių, tačiau Rusijos energetikos atstovai neigia tokią galimybę. Estija tuo metu paskelbė, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas.

Plastiko išmetimo į gamtą krizė stipriai paveikė pasaulio vandenynus ir užteršė gamtą. Mikroplastiko dalelės ne tik plūduriuoja vandenynuose, tačiau su lietumi krinta ir mažiausiai žmogaus paliestose vietovėse. Naujas tyrimas atskleidė, kad JAV nacionaliniuose parkuose ir kitose saugomose gamtos vietose kiekvienais metais su lietumi iškrenta daugiau nei 1 tūkst. tonų mikroplastiko. Mokslininkai siekė išsiaiškinti kiek kartu su lietumi teršalų patenka į Vakarų JAV nacionalinius parkus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyrius informuoja, kad geriamajame vandenyje, tiekiamame iš UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuojamos Kėdainių rajono Pernaravos k. vandenvietės, nustatytas leistiną normą viršijantis švino kiekis (12,3 µg/l (±1,3 µg/l)). Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, švino kiekis geriamajame vandenyje negali viršy...

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad geriamajame vandenyje, tiekiamame iš UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuojamų Kėdainių rajono Paaluonio ir Angirių gyvenviečių, nustatytas leistiną normą viršijantis boro kiekis (1,21±0,10 mg/l, ir 1,3±0,1 mg/l). Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, boro kiekis geriamajame vandenyje negali viršyti 1,0...

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje sunku išvengti smulkių susižalojimų, todėl medikai ragina imtis apsaugos priemonių, jog maža žaizdelė netaptų rimtos ligos priežastimi. Viena didžiausių klaidų yra tvarkyti daržą ar sodą, nekreipiant dėmesio net į menkiausias žaizdas. „Tiems, kurie užsiima sodininkyste ar daržininkyste, patarčiau saugotis net ir smulkių sužeidimų, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra pavojinga – kyla grėsmė užsikrėsti stablige“, – sako šeimos gydytoja Elena Šukė.

Sumaištis Kėdainiuose. Rajono valdžia paskelbė, kad vandens iš čiaupo naudoti maistui negalima, nes nacionalinės labaratorijos tyrimas atskleidė, kad dešimčių tūkstančių gyventojų geriamas vanduo užterštas gyvsidabriu. Ir jo vandenyje kone dvigubai daugiau nei leidžiama pagal normas. Išsigandę kėdainiečiai karantino kasdienybėje dėl vandens plūstelėjo į parduotuves. Tačiau jau šiadien popietų mietso valdžia tikina, kad kartotiniai vandens tyrimai – geri.

Kėdainiuose kilo skandalas dėl gyvsidabriu užteršto vandens. Tai, kad vandens iš čiaupo negalima gerti paaiškėjo pirmadienį. Visgi „Kėdainių vandenų“ vadovas apie gyvsidabrį žinojo dar praeitos savaitės ketvirtadienį. Tiesa, to niekam nesakė. Kėdainių savivaldybė ketina nuo pareigų nušalinti šį vadovą, o panikuojantiems gyventojams dalija vandenį buteliuose.

Paaiškėjo, kad Kretingos rajone esančio Darbėnų miestelio gyventojai jau kelis dešimtmečius geria fluoruotą vandenį. Ši cheminė medžiaga ypač kenkia dantims. Nors vietiniai seniai įtarė, kad iš jų čiaupų bėgantis vanduo blogas, tik dabar oficialiai paaiškėjo, kad jame esantis fluoras gerokai viršija leistinas ribas. Miestelio gyventojai jau šluoja vietinę parduotuvę – dešimtimis litrų perką geriamąjį vandenį. Darbėnų miestelio gyventojas Rimantas semia iš šulinio vandenį.

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma. Baltijos bangos Klaipėdoje tik iš tolo gali atrodyti skaidrios ir tyros.

Kuršių marių užteršimu nevalytomis nuotekomis įtariamos kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ valdytoja „Grigeo“ grupė tvirtina, kad incidentas turės įtakos jos veiklos rezultatams – gali sumažėti pardavimų apimtys bei  pelningumas.  Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad nors incidentas įvyko „Grigeo“ antrinėje bendrovėje „Grigeo Klaipėda“, jis įtaką gali daryti ir „Grigeo“ pardavimams.

Penktadienį pagaliau išaiškėjo ar vanduo, likęs po milžiniško gaisro Alytuje, užterštas. Anksčiau, savivaldybės užsakymu daryti tyrimai parodė, jog vanduo kone mirtinai nuodingas. Su tokiais rezultatais nesutiko Aplinkos ministerija ir užsakė savo tyrimus. Šie tyrimai parodė, kad gaisro vanduo švarus ir jį, praleidus per valymo įrenginius, galima leisti į Nemuną. Beje, gaisro padaryta žala vis didėja. Dabar skaičiuojama, kad ji gerokai perkopė per šešis milijonus ir tai dar ne pabaiga.

Nors Klaipėdos valdininkų užsakyti tyrimai lapkričio pradžioje parodė, kad chromo koncentracija vieno uostamiesčio daugiabučių kvartalo dirvožemyje normas viršijo 12 kartų, pakartotinus tyrimus atlikę Visuomenės sveikatos centro specialistai chromo čia jau neberado. Šio pavojingo sunkiojo metalo kiekis normų neviršija ir kituose tyrimuose – čia mokyklą bei darželius lankančių vaikų kraujyje bei šioje teritorijoje žmonių užaugintose daržovėse.

Chromu užterštame Klaipėdos mikrorajone ne vienerius metus privačiuose sklypuose žmonės augino vaisius ir daržoves. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad šio sunkiojo metalo koncentracija dirvožemyje leistinas ribas viršija 12 kartų. Todėl trečiadienį užauginti vaisiai ir daržovės surinkti ir išsiųsti į laboratorijas. Gyventojai tarsi ant adatų laukia atsakymų, ar labai pakenkė sveikatai, kuomet valgė savo derlių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis toliau ginčijasi dėl užteršto vandens Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Kol ministerija aiškina, kad savivaldybė nuodingų medžiagų kiekį matavo netinkamose vietose, Alytaus meras savo pozicijos nekeIčia, pasitiki laboratorijos rezultatais, kuriuose nuodingų medžiagų kiekis normas viršija šimtus kartų.

Po gaisro Alytuje gauti vandens tyrimų rezultatai sukėlė siaubą. Pasirodo, aptikti cheminiai junginiai ne tik šimtus kartų viršija normas, bet kai kurie jų gali sukelti vėžinius susirgimus. Aplinkos ministras stebisi, kodėl ministerijos užsakymu atlikti tyrimai parodė daug mažesnę taršą. Sako, kad, jei reikės, bus atlikti papildomi užteršto vandens tyrimai.

Panika Klaipėdoje. Ištyrę žemę specialistai nustatė, kad dalyje gyvenamųjų mikrorajonų ji užteršta ligas sukeliančiu chromu. Sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, teritoriją valo naujosios gatvių valymo mašinos, miesto valdžia prakalbo net apie dalies grunto nukasimą. Užterštos teritorijos gyventojai įsitikinę – juos nuodija kaimynystėje veikiančios uosto krovos įmonės. Klaipėdos Vitės kvartalo stadione šalia mokyklos vaikai žaidžia kamuoliu.

Vienus gražiausių Brazilijos paplūdimių ir toliau teršia nežinia iš kur atnešami naftos teršalai. Brazilai kaltina šalies prezidentą, kad šis nesiima veiksmų ekologinei katastrofai stabdyti ir patys būriais traukia gelbėti pakrančių. Auksinio smėlio Brazilijos paplūdimiai dabar nukloti juoduoju auksu – nafta. Jūra klampią masę į krantą meta jau du mėnesius. Iš viso užteršta jau daugiau nei 2200 kilometrų gražiausių Brazilijos paplūdimių, esančių šalies šiaurės rytuose.

Situacija dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje išlieka sudėtinga, baiminamasi, kad šiuo metu į rajono pusę pučiantis vėjas šeštadienį vakare gali pasisukti miesto link, tvirtina Alytaus meras Nerijus Cesiulis. 16:00 val. Alytaus miesto savivaldybė pranešė, kad situacija pramonės rajone kilusio gaisro vietoje gerėja. „Gaisro gesinimo darbus ugniagesiams gelbėtojams sunkina įkritę pastato lubos.

Dėl padidėjusios vandens taršos maudyklose Lazdijų rajono Metelio ežere, Kauno mariose specialistai nerekomenduoja maudytis. Tyrimus šalies maudyklose atlikęs Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras antradienį informavo, kad vandens kokybė Metelio ežero maudykloje neatitiko reikalavimų: čia rugpjūčio 13-ąją nustatytas žarninių enterokokų kiekis 2,4 karto viršijo normą. Taip pat nerekomenduojama maudytis Kauno marių 1-ojo ir 2-ojo paplūdimių maudyklose dėl čia išplitusių melsvadumblių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune (Petrašiūnų stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama. NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Pastebėjus padidėjusį oro užterštumą, užtikrinti, kad vaikai nebūtų vedami į lauką.

Kaune (Petrašiūnų stotelėje) ir Klaipėdoje (Šilutės pl. stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Siūlymas ugdymo įstaigoms NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune (Petrašiūnų stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke. NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune (Petrašiūnų stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke (HN 21:2017). NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke (HN 21:2017). NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.