Kadrus prieš kelis mėnesius Neryje užfiksavo kauniečiai. Vandens paviršiuje riebios, greičiausiai naftos produktų dėmės ir nosį riečiantis aitrus kvapas. Atvykus aplinkosaugininkams, paaiškėja, kad į upę iš netoliese esančios degalinės galėjo išsilieti dyzelinas.
O balandį Nemune pastebėtos tamsios purvinos nuotekos. Dėl smarvės į tarnybas besikreipę gyventojai sužinojo, kad „Kauno vandenyse“ įvyko avarija ir į upę pasipylė nevalytos fekalijos.
Inspektorių teigimu, po sausį išaiškėjusio „Grigeo Klaipėda“ skandalo žmonės apie tokius incidentus – šiukšlinimą, gamtos teršimą – praneša kur kas dažniau. Skundų kiekis išaugo 30 procentų.
Be to, patys aplinkosaugininkai ėmėsi dažniau tikrinti įmones. Štai dar prieš karantiną patikrinta per 40 rizikingiausių bendrovių. Deja, paaiškėjo liūdnos tendencijos: net pusė iš patikrintų savo nuotekas valė netinkamai.
„Pažeidimai labai įvairūs. Tiek metrologinių apskaitos priemonių neatitikimai, išleidimo vamzdžių priežiūros problemos, atliekų tvarkymo problemos surinkimo iš išleistuvų, išleidžiamų nuotekų laboratorinių tyrimų netinkami rodikliai“, – sako viceministrė Justina Grigaravičienė.
23 įmonės, kurioms nurodyta pašalinti pažeidimus ir išdalintos baudos, išsibarsčiusios po visą šalį – nuo sostinės iki pat pajūrio. Po patikrų skriejo verslininkų pasiteisinimai dėl gedimų ar žmogiškųjų klaidų. Vienas iš aplinkos apsaugos departamento vadovų Vaidas Gricius sako, kad nors pažeidimai gana smulkūs, tačiau jie atskleidžia atsainų verslo požiūrį į savo prievoles. Jis taip pat atskleidžia, kad viena iš tikrintų įmonių Panevėžio regione sulaukė ir rimtesnių sankcijų.
„Nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos į paviršines nuotekų sistemas arba nuotekų dumblas buvo saugomas ne pagal aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai buvo reikšmingesni pažeidimai, kuriuos pavyko nustatyti“, – pasakoja direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius.
Anot Aplinkos apsaugos departamento, tokie neplaniniai patikrinimai, kuomet verslininkai iš anksto nėra įspėjami, nebūtų įmanomi be įstatyminių įrankių, kuriuos po „Grigeo“ skandalo jiems įteikė Seimas. V. Gricius sako, kad stengiamasi užtikrinti kuo didesnį skaidrumą. Į tam tikrame mieste ar regione esančias įmones buvo siunčiami pareigūnai, kurie dirba visai kitame šalies gale.
Tokių saugiklių imtasi po to, kai paaiškėjo, kad tiek Alytaus padangų gaisro, tiek ir ilgamečio marių teršimo buvo įmanoma išvengti, jei vietiniai inspektoriai būtų galimai nenuslėpę ar neįspėję apie gresiančius nemalonumus pažeidėjų.
„Neplaniniai patikrinimai ir yra orientuoti į tai, kad užtikti netikėtai ir atlikti patikrinimus. Nes kitu atveju mes turime įmonę įspėti prieš 10 darbo dienų, tai pakankamai laiko susitvarkyti, jei yra problemų“, – teigia V. Gricius.
Tiesa, aplinkosaugininkų darbu džiaugiasi ne visi. Nuolatos gamtoje bei prie vandens telkinių brakonierių ieškantys „Lašišos dienoraščio“ atstovai sako karantino metu pastebintys dar daugiau netvarkos nei anksčiau. Štai Kęstutis Klimavičius teigia, kad miškuose kaupiasi padangų ir kitokių buitinių šiukšlių kalnai, o ir į upes ar upeliukus ir toliau teka nevalytos nuotekos.
„Aplinkosaugos inspektoriai tik deklaravo, kad jie yra gamtoje ir taip bandė gąsdinti pažeidėjus, bet neteko man jų matyti. Kita vertus, ne vienas atvejis buvo, kad ir tame pačiame Kaune. Matėsi, kad fekalijos teka į upę, net nereikia būti specialistu, tiesiog kvapas nusako tau tokius dalykus“, – kalbėjo „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Panašu, kad pasaulį pristabdęs koronavirusas žemesnę pavarą privertė įjungti ir šalies teisėsaugą. „Grigeo Klaipėda“ bylą narpliojantys uostamiesčio prokurorai žalos gamtai dar nenustatė. Tylu ir dėl plastiko dalelių Neryje. Nors dar vasarį buvo tiriamos kelios sostinėje plastiką perdirbančios įmonės, tyrimas taip pat stabtelėjęs.
