Spustelėjus šaltukui ir gyventojams vis intensyviau šildantis, ne tik smalkių kvapas nosį riečia, didėja ir oro tarša. Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Atidarėm vėdinti namus ir greitai turėjom uždaryti langus, nes ėjo smalkių, ar kaip pavadinti, kūrenimo kvapas namo.“
„Nežinau, bet kvapas tai tikrai nemalonus.“
„Nemalonus kvapas. Primena smalkes, kažkas tokio.“
Kaune greičiausiai nemalonų kvapą pajunta dauboje įsikūrusio Petrašiūnų mikrorajono gyventojai. O raudoni žymekliai Lietuvos žemėlapyje fiksuoja, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis grėsmingai kyla didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Keturiuose miestuose, didžiausia koncentracija užfiksuota Šiauliuose ir Panevėžyje, ten viršijo pusantro karto ribinę vertę“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Vidutinė kietųjų dalelių koncentracija ore pagal reikalavimus negali viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre, šiomis dienomis ji artėja prie 80. Iš kaminų besiveržiantys dūmai dar maišosi ir su automobilių išmetamosiomis dujomis.
„Visi teršalai, galima sakyt, nuo penktadienio kaupiasi priežemio ore, nes visiškai nėra sklaidos ir teršalai neišsisklaido į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Tokios sąlygos – šalta, ramu, kritulių nėra“, – pasakoja V. Bimbaitė.
O kaunietis Paulius kaip tik skaldo malkas ir skuba pasišildyti. Renkasi natūralią medieną.
„Patys tuo oru kvėpuojame, dedam tik tai, kas yra švaru, iš miško – beržas, ąžuolas“, – teigia kaunietis Paulius Linkevičius.
„Tai palyginti malkas ir anglis, malkos žymiai švaresnis kuras“, – kalbėjo V. Bimbaitė.
Deja, lietuviai vis dar į krosnis grūda ir dažytas lentas, senus lakuotus baldus, o kiti ir dar kenksmingesnėmis atliekomis šildosi:
„Yra, žinau, vienas, kur deda, pjausto padangas ir kūrena vakare, kai nieks nemato.“
„Ar kaip skudurus kokius uždek, pakurk, jaučiasi toks nemalonus kvapas.“
Tad dėl to vietomis oro tarša dar labiau didėja, o visa tai itin kenkia sveikatai – kietosios dalelės gali sukelti net vėžį.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai gali būti siejama su vėžinėmis ligomis. Gali patekti ir į pačius plaučius, kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus kvėpavimo organų, širdies bei kraujagyslių funkcijų sutrikimus“, – teigia Visuomenės sveikatos saugos specialistė Kamilė Klepeckienė.
Tad padidėjus užterštumui kietosiomis dalelėmis žmonėms patariama kuo mažiau būti lauke. Nors kaip pastebi specialistai, karantinas šiuo atveju į naudą – kaukės saugo nuo oro užterštumo, o apribojus judėjimą sumažėjo automobilių gatvėse, tad teršalų koncentracija kyla ne taip sparčiai.
O Kaunas šiuo metu kaip tik diegia ir naują oro kokybės matavimo sistemą – mieste oro taršą matuos dvidešimt prietaisų.
„Matuosime naujais, moderniais, autonomiškai veikiančiais matuokliais oro kokybę. Tai leis susidaryti pilnesnį vaizdą apie oro kokybę mieste ir priimti laiku sprendimus. Ir dėl srautų reguliavimo, ir dėl kažkokios plėtros“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Jurga Pakrosnienė.
Specialistai prognozuoja, kad kritinė situacija dėl taršos tęsis kelias dienas. Trečiadienio pavakare sustiprėjus vėjui kietųjų dalelių koncentracija ore pradės sklaidytis.
