• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jeigu galite atsistoti, nueiti į virtuvę ir įsipilti stiklinę švaraus, gardaus vandens – jūs jau esate laimingesnis nei 4 milijardai Žemės gyventojų. Mat būtent tiek žmonių susiduria su vandens trūkumu mažiausiai mėnesį per metus. O dar ketvirtadalio milijono gyventojų nepasiekia švarus vanduo. Įsivaizduokite, jei iš jūsų čiaupo bėgtų rudos spalvos vanduo. Deja, prognozės prastos – su tokiu vandeniu ar jo trūkumu per artimiausius 30 metų susidurs pusė pasaulio gyventojų.

Jeigu galite atsistoti, nueiti į virtuvę ir įsipilti stiklinę švaraus, gardaus vandens – jūs jau esate laimingesnis nei 4 milijardai Žemės gyventojų. Mat būtent tiek žmonių susiduria su vandens trūkumu mažiausiai mėnesį per metus. O dar ketvirtadalio milijono gyventojų nepasiekia švarus vanduo. Įsivaizduokite, jei iš jūsų čiaupo bėgtų rudos spalvos vanduo. Deja, prognozės prastos – su tokiu vandeniu ar jo trūkumu per artimiausius 30 metų susidurs pusė pasaulio gyventojų.

REKLAMA

Artėjant vandens dienai žurnalistams dronais pavyko užfiksuoti dramatiškas nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matosi, kaip smarkiai užterštas vanduo visame pasaulyje. Štai į didžiausiame Brazilijos mieste San Paule esančią upę kasdien supilama šimtai tonų nevalytų nuotekų ir atliekų. Eufrato upei – taip pat ne „pyragai“. Ją kemša buitinės atliekos. Tačiau, anot specialistų, laikas atkreipti dėmesį ne tik į taršą, bet ir į produktus, kuriuos perkame.

„Kokiems produktams reikia daugiausia vandens? Numeris vienas – jautiena. Taip pat avokadai. Juk jie auginami tokiose šalyse kaip Peru, kur ir taip trūksta vandens. Štai migdolai laikomi puikia pieno produktų alternatyva. Tačiau iš tikrųjų didžiausia šių riešutų eksportuotoja yra Kalifornija – ten taip pat trūksta vandens. Net Australijoje gaminamas vynas reikalauja daug vandens. Nepamirškime apie džinsinius ir medvilninius gaminius – jiems taip pat reikia didžiulio kiekio vandens dėl laistomų pasėlių“, – sako Portsmuto universiteto dėstytoja Dr. Julia Brown.

REKLAMA
REKLAMA

O štai Indonezijoje gyvenantis senučiukas, dar vadinamas ekologijos kariu arba seneliu Sadimanu nusprendė vandens problemą išspręsti savo paties rankomis. Prausdamasis siaurame upelyje jis mėgaujasi vandeniu ir nori, kad ir kiti kuo ilgiau galėtų juo džiaugtis.

REKLAMA

Tad jis nusprendė pasodinti kuo daugiau štai tokių medžių – bengalinių fikusų, geriau žinomų kaip banjanai. Taip pat ir paprastų fikusų. Dėl savo ilgų šaknų jie padeda išlaikyti požeminį vandenį ir užkirsti kelią žemės erozijai.

„Anksčiau miške ir kalnuose kildavo daug gaisrų, tad išdžiūvo visi vandens šaltiniai. Aš ir pagalvojau – jei nesodinsiu banjanų, ši vietovė taps sausa“, – sako ekologijos karys Sadimanas. 

REKLAMA
REKLAMA

Tad užsidėjęs per kaklą užtvirtinamą kepurę ir smėlio spalvos šortų kostiumą, per petį užsimetęs medžiaginį maišelį, į ranką pasiėmęs plaktuką, jis keliauja gelbėti mylimos Žemės.

„Noriu padidinti vandens išteklius. Be to, žmonėms reikė švaraus oro. Tad kuo daugiau medžių – tuo daugiau švaraus oro. Banjanai taip pat gali padėti išvengti stichinių nelaimių, nes šių medžių šaknys labai ilgos“, – tęsia jis. 

Vyras jau pasodino mažiausiai 11 tūkst. banjanų ir fikusų. Visą tai apmokėjo iš savo kišenės. Ir tai duoda rezultatų. Jeigu anksčiau čia dėl lietaus trūkumo ūkininkai galėjo nuimti derlių tik kartą per metus, pasodinus medžius sulaukia dviejų, o kartais ir trijų derlių. Mat medžiai padeda išlaikyti gausius vandens šaltinius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų