Mokslininkai siekė išsiaiškinti kiek kartu su lietumi teršalų patenka į Vakarų JAV nacionalinius parkus. Tyrimo rezultatai parodė, kad tai, kas anksčiau atrodė žmogaus nepaliestomis vietomis (Braiso kanjonas, Didysis kanjonas ar Džošua nacionalinis medžių parkas) nėra tos gaivaus oro gamyklos, kaip buvo manoma anksčiau.
Tyrėjai nustatė, kad beveik ketvirtadalis teršalų į parkus patenka iš gretimų miestų, o likusi dalis – oru atkeliauja iš tolimesnių vietovių. Šis tyrimas įrodė, kad plastiko teršalų geografinė svarba nėra didelė. Tai yra pasaulinė problema, pažymima „Science“.
„Mes sukūrėme kažką, kas tiesiog taip nepasitrauks, – „Science“ pasakojo Jutos universiteto biohemikė Janice Brahney. – Tai plinta po visą pasaulį“.
Aptiktas plastiko lietuje kiekis šokiravo
Tyrime, kuris birželio pradžioje buvo publikuotas „Science“ žurnale, pažymima, kad mikroplastiko dalelės yra aptinkamos „faktiškai visose planetos ekosistemose“.
Mokslininkai 14 mėnesių rinko lietaus vandens ir oro pavyzdžius, ir apskaičiavo, kiek mikroplastiko dalelių iškrito 11-oje saugomų vietovių JAV vakaruose per metus. Mažyčių plastiko dalelių jie aptiko 98 proc. iš 339 surinktų pavyzdžių. Mikroplastikas sudarė iki 4 proc. dulkių dalelių, kurios buvo tiriamos, rašoma „The New York Times“.
„Wired“ paskaičiavo, kad per metus 11-oje saugomų JAV vietovių iškrenta 1 tūkst. tonų plastiko dalelių, o tai būtų daugiau nei 120 milijonų plastikinių vandens talpų.
„Mes tyrimą atlikome tik tose apsaugotose vietovėse Vakaruose, o tai yra apie 6 proc. JAV teritorijos, – teigė J. Brahney. – Gautas šokiruojančiai didelis skaičius“.
Plastikas yra „įkalintas“ esminiuose atmosferos procesuose ir vėliau pažyra po visą pasaulį, taip paversdamas plastiko lietų nauju rūgšties lietumi, skelbia „Wired“.
Pasaulinio lygio problema
Mikroplastikas yra mažytės, iki 5 mm ilgio dalelės. Daugelis mikroplastiko dalelių yra didelių subyrėjusio plastiko gabalų fragmentai. Plastikas yra biologiškai nesiskaidanti medžiaga, kuomet patenka į sąvartynus ar šiukšlių sankaupas, suskyla į mikrodaleles, kurios jau vėliau atranda savo kelią į Žemės atmosferą, dirvą ar vandens telkinius.
„Plastikas gali būti saugomas, grąžinamas į atmosferą, kažkurį laiką transportuojamas, vėl deponuojamas ir galimai grįžta atgal, – aiškina J. Brahney. – Ir kas žino, kiek kartų tai gali kartotis ir kaip toli jis keliauja?“
Mokslininkai dar neturi vieningos nuomonės, kaip visas šis plastikas atmosferoje veikia gyvūniją ir augalus, tačiau naujojo tyrimo autoriai perspėja, kad pasaulio bendruomenė turės veikti kartu, kad rastų išeitį iš šios problemos.
„Pasekmės ekosistemoms dar nėra gerai suprantamos, tačiau jos jau artimiausiu metu yra neišvengiamos, – CNN cituojami mokslininkai. – Norint sušvelninti galimo aplinkos mikroplastiko keliamo pavojaus, reikia ir sprendimo masto, ir būtino bendradarbiavimo lygio, todėl pasaulinė bendruomenė privalės įsitraukti“.