užterštumas

Šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido dujų kiekis pasiekė naują rekordą. Havajuose įsikūrusioje seniausioje stebėjimo stotyje gauti per visą žmonijos istoriją neregėti rodikliai.

Atšilus orams žmonės vis daugiau laiko praleidžia lauke ar gamtoje. Tačiau nerūpestingai praleistos poilsio ar darbo sode valandos gali sukelti skaudžių pasekmių – kyla grėsmė susirgti stablige, kuri kone kas antram ligoniui Lietuvoje pastaruosius dvidešimt metų baigėsi mirtimi.

Į daugiabučius atitekantis vanduo turi būti ne tik švarus, bet ir saugus vartoti. Deja, Kupiškyje vieno namo gyventoja ieškodama pastaruoju metu ją kankinančių ligų priežasties atsitiktinai išsiaiškino, kad vandentiekio vanduo gali būti užterštas fekalijomis. Tokie laboratoriniai tyrimai šokiravo ne tik moterį, bet ir kaimynus. Koliforminių bakterijų ir žarninių enterokokų aptikta pensininkės buto karštame vandenyje.

Gražus oras apgaulingas. Specialistai ragina nedelsiant suklusti, mat oro tarša vietomis Lietuvoje viršija normą net dvigubai. Visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja – vaikams, žmonėms, turintiems alergijų, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis, ar senyvo amžiaus gyventojams vengti ilgai būti lauke. Kauno Petrašiūnų rajono gyventojai nuo užteršto oro gelbėjasi įvairiai – kas bėgdamas netoliese esančių Kauno marių link, kas keliauja į šalimais esantį miškelį.

Šilutėje bus bandoma sutvarkyti sovietmečiu naftos produktais užterštą teritoriją. Ruošiantis tvarkymo darbams paskelbta ekstremali situacija. Praeitą savaitę Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis išleido įsakymą dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos 850 kvadratinių metrų ploto teritorijoje, Tulpių gatvėje 14 Šilutės mieste iki Šyšos upės. Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus paskirtas Operacijos centro vadovu.

Kambodžoje 10 dviejų kaimų gyventojų mirė, o dar 120 žmonių apsinuodijo išgėrę vandens, kuris tikriausiai buvo užterštas insekticidu, sekmadienį pranešė Kračeho provincijos sveikatos apsaugos departamento vadovas. Pasak jo, mirusiems ir sunegalavusiems gyventojams pasireiškė tokie patys simptomai, įskaitant kvėpavimo problemas, galvos svaigimą, vėmimą ir skausmus krūtinėje. Sveikatos apsaugos pareigūnai paėmė vandens ir maisto mėginių iš šių kaimų ir laukia laboratorinių tyrimų rezultatų.

Intensyvus šildymas didina oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad sekmadienį vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija ore šiek tiek viršijo ribinę vertę Klaipėdoje ir Mažeikiuose. Praėjusios savaitės pabaigoje, penktadienį, itin didelis užterštumas buvo Šiauliuose – jis beveik tris kartus viršijo normą. Tarša čia siekė 139 mikrogramų kubiniame metre, o ribinė vertė sudaro 50 mikrogramų.

Kazachijos pramoniniame mieste Temirtau žmonėms kantrybės taurė dėl užterštumo persipildė po to, kai pradėjo kristi juodas sniegas. Pramoniniame rajone, kur veikia metalų perdirbimo gamykla po Naujųjų metų gyventojai išvydo juodą sniegą. Kenksmingos gamyklos nuosėdos ne tik krenta su sniegu, jų pilna visur – ant automobilių, iš darželio grįžtančių vaikų striukėse, net ant palangės vėdinamuose butuose.

Vykstant tyrimui dėl kiaušiniuose Europoje aptikto insekticido – fipronilo, ketvirtadienį buvo sulaikyti du įtariamieji, pranešė Nyderlandų prokuratūra.

 Vilniuje, R.Jankausko gatvėje, gyvenanti vilnietė savo skalbimo mašinoje aptiko gyvsidabrio. Atlikta mechaninė ir cheminė demerkurizacija, surinkta apie 10 gramų gyvsidabrio, namo gyventojai perspėti dėl oro užterštumo gyvsidabriu, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Raseinių rajone Ražaitėlių ir Šienlaukio vandentiekio geriamajame vandenyje nustatytas didelis kiekis arseno, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas. Dėl Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse nustatyto normą viršijančio arseno kiekio praėjusią savaitę nuspręsta sustabdyti geriamojo vandens tiekimą. Gyventojai, vartojantys minėtų vandenviečių geriamąjį vandenį, informuoti apie galimą pavojų sveikatai.

Aplinkosaugininkai Vilniaus pakraštyje išaiškino pogrindinį fabriką, kuriame buvo gaminamas skystas kuras šildymui. Aplinkosaugininkus pribloškė radinys: nuošaliame angare buvo maišomi neaiškūs skysčiai, skystam kurui gaminti veikiausiai buvo naudojamos ir pavojingos bei nuodingos medžiagos, taip pat ir neaišku, iš kur gautas viskis. Penktadienį ryte į Vilniaus pakraštyje esantį angarą atvažiavę aplinkosaugininkai aptiko didelį kiekį neaiškių degių medžiagų.

Su tirpstančiu sniegu ir šiltėjančiu vėju ateina ne tik pavasaris, bet ir oro užterštumas. Tarša ore Vilniuje yra padidėjusi ir tai netruko pastebėti sostinės gyventojai. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai skuba raminti. „Yra šioks toks pavojus rizikos grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams iki 5 metų, žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kraujotakos ligomis.

Europą apgaubęs stipriai užterštas oras privertė imtis skubių priemonių visame žemyne. Tarnybos suskubo paskelbti, kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos artimiausiomis dienomis prognozuoja ramius, be kritulių orus, nestiprų šaltuką.

Europą apgaubęs stipriai užterštas oras antradienį privertė imtis skubių priemonių visame žemyne. Artimiausiomis dienomis sustiprėjęs oro užterštumas gali būti jaučiamas ir Lietuvoje.  Nuodingas šaltas teršalų mišinys aplinkoje be vėjo, smarkai deginant anglis ir malkas būstų šildymui sudaro žemę apgaubusį smogą. Daugelyje šalių, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Briuselyje pareigūnai perspėjo, kad vaikai ir pagyvenę žmonės ar turintieji kvėpavimo sutrikimų vengtų eiti laukan.

Radviliškyje ir toliau nesibaigia ekologinė nelaimė – po gaisro užteršto vandens netrūksta ir visas jis teka į aplinkinius vandens telkinius. Nuo gesinimo medžiagų ir suodžių vandens rūgštingumas toks, kad pati gamta vargu ar išsivalys. Nuspręsta vandenį šarminti kalkėmis. ,,Yra rūgštus vanduo, deguonies mažiau ir kenkia aplinkai. Ir valymo įrenginiams. Tai pasiūlyta aplinkos ministerijos, kad pirmoj eilėj reikia nurūgštinti vandenį.

Visuomenės vartojimas tiesiogiai veikia aplinką. Galite su tuo sutikti arba ne, bet šie pavyzdžiai įrodo, kokia paveikta yra aplinka, gyvūnai, žmonės ir tai palietė ne tik atsilikusias šalis. Vaizdai šiurpūs ir sukrečia, retai kada tikrąją situaciją galite pamatyti viešai, rašo loopfyblog.com. Dažnai sakoma, kad kai nematoma, tai mažiau ir rūpi. Nors visi žino, kad planeta – žmonijos namai, veiksmų jai apsaugoti imamasi chaotiškai, pavieniais atvejais.

Devyni iš 10 žmonių visame pasaulyje kvėpuoja prastos kokybės oru, antradienį paskelbė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir paragino imtis dramatiškų veiksmų prieš taršą, nulemiančią daugiau kaip 6 mln. mirties atvejų per metus. Naujų duomenų PSO ataskaitoje „pakanka, kad visi mes nepaprastai susirūpintume“, žurnalistams sakė PSO visuomenės sveikatos ir aplinkos departamento vadovė Maria Neira.

Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių likus keturioms dienoms, vanduo būsimose varžybų vietose yra toks pat nešvarus, koks buvo ir seniau. Jame gausu įvairių žmogaus sveikatai pavojingų virusų ir bakterijų. Tai – pavojaus signalas buriuotojams, irkluotojams ir kitiems atviruose vandenyse besivaržysiantiems  sportininkams. 1400 atletų rungsis užkrėstuose vandenyse. Toks pat pavojus kyla ir turistams, kurie apsilankys olimpiadoje.

Lietuvoje oro kokybė geresnė nei daugelyje kitų Europos šalių. Tuo galime džiaugtis, tiesa, su saiku, mat situacija negerėja, rodo naujausi tyrimai. Blogiausia tai, kad oro užterštumas kone tiesiogiai susijęs su vėžiniais susirgimais. Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų centro vadovė Fiona Osgun teigia, kad oro užterštumas sąlygoja vėžį.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Kėdainiuose užfiksuota normą viršijanti oro tarša kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad nusistovėjus sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija šiuose miestuose trečiadienį ribinę vertę viršijo iki 1,4 karto.

Rugpjūčio viduryje 4,4 proc. tirtų Lietuvos maudyklų vanduo neatitiko higienos normų, pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Mikrobiologinė tarša rugpjūčio 17-ąją nustatyta Vilniaus miesto Tapelių ežero maudykloje, rugpjūčio 6-ąją - Lazdijų rajono Metelio ežere, rugpjūčio 10-ąją - Biržų rajono Apasčios upės Dauguviečio parko maudykloje, rugpjūčio 3-iąją - Kelmės rajono Kražantės užtvankoje ir Giliaus ežero maudykloje.

 Švedės tvenkinys – vienintelis Šiaulių apskrityje, kuriame uždrausta maudytis, mat vanduo užkrėstas žarnyno ligos sukėlėjais, tiksliau – išmatomis. Ginkūnų seniūnės pavaduotoja sako, kad vos gavusi tyrimų rezultatus juos paviešino. Tačiau žmonės svarbią informaciją tiesiog ignoruoja. ,,Seniūnijos stende, internete – Švedės tvenkinys neatitinka higienos normų, žarninių enterokokų skaičius viršija normas. Yra įspėjimas, kad maudytis griežtai draudžiama.

Dalyje Lietuvos maudyklų vandens kokybė neatitinka higienos normų, skelbia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo blogesni, palyginti su birželio mėnesiu, nurodo centras. Pavyzdžiui, liepos 29 dieną ištyrus vandens kokybę Palangos bendrojo paplūdimio maudykloje nustatyta, kad čia žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens yra dukart daugiau nei leidžiama.

  „Kauno energijos" deginamu biokuru susidomėjo Radiacinės saugos centras, įtariantis, kad iš Baltarusijos atvežamoje medienoje esanti cezio koncentracija viršija leistinas normas, antradienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Energetikos išteklių biržos „Baltpool" biokuro verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis teigė, kad į Kauną vežamos medienos užterštumo lygis yra pernelyg menkas, kad pakenktų kauniečių sveikatai ar aplinkai, tačiau pelenais nereikėtų tręšti laukų, kuriuose auginamos daržov...

  Pasaulis – neišsenkančių problemų liūnas. Kvailiausia tai, kad tas problemas kuria patys žemės gyventojai. Jei laikotės nuomonės, kad sveikata yra didžiausias turtas – nustebsite sužinoję, kokia sėkmė yra gimti Lietuvoje. Mat čia tiek užterštumas kur kas mažesnis, nei kitose Europos šalyse, o ką jau kalbėti apie likusią pasaulio dalį (ebaumsworld.com).    1. Beveik 700 mln. kinų kasdien geria užterštą vandenį.  2. Kaskart iš 1 mln.

Jei gyvenate mieste, tikriausiai ne kartą patyrėte tą nepakartojamą jausmą, kuomet, atsidūrus gryname kaimo ore, plaučiai prisipildo gaivaus, švaraus oro. Patikėkite, šių nešvarių miestų gyventojams, atsidūrus panašioje situacijoje, tikriausiai, galva apsvaigtų taip, kad ir kojos neatlaikytų (therichest.com).      10. Delis, Indija Delis – ta pasaulio vieta, kur oras užterštas labiausiai. Oro tarša čia 9 kartus didesnė nei, pavyzdžiui, Londone.

Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė sutartį su UAB „Grota“ ir pradėjo įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. Šis projektas – tai 2009–2011 m. tarnybos vykdyto projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ tęsinys. Dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent urbanizuotose vietovėse esančios taršos išaiškinimui ir ištyrimui.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prancūzijos sostinę užgulęs neregėtas smogas privertė Paryžiaus meriją imtis drakoniškų priemonių automobilių savininkų atžvilgiu ir, panašu, tai pasiteisino, nors nepatenkintųjų buvo tūkstančiai.

Gizos piramidės, Didžioji kinų siena, Tadžmahalas, Čičen Ica, Kolizėjus – žmogus sukūrė išties daugybę didingų dalykų. Šie ir dar daugybė kitų žmogaus pastangų vaisių amžius ir tūkstantmečius džiugino ir džiugins visų akis, o štai kai kurie mūsų civilizacijos bioproduktai lygiai tiek pat laiko kenks mūsų aplinkai, rašoma „Discovery News“, kuris pristato 7 šlykščiausius „pasaulio stebuklus“. „Didžioji šiukšlių dėmė“ Ramiajame vandenyne Įsivaizduokite skylę tualete, kuri niekada neišsivalo ir tik...

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sveikatos mokymų ligų prevencijos centro duomenimis, birželio  antrąją pusę 4 proc. tirtų maudyklų vanduo neatitiko higienos normos. Tačiau galima sakyti, kad dabar visur vanduo yra švarus, tikina šio centro Aplinkos sveikatos skyriaus pavaduotoja Gražvydė Norkienė. „Liko dvi maudyklos, kuriose nedarėme pakartotinio tyrimo. Tai – Dauniškio ežeras ir Žaltyčio ežeras“, – sako G. Norkienė.

„The Guardian“ korespondentas aplankė tris Kinijos „vėžinius kaimus“. Čia jis bendravo su vietiniais gyventojais, kurie tapo Kinijos pramoninio augimo įkaitais. „Vėžiniais kaimais“ Kinijoje vadina nedideles gyvenvietes, įsikūrusias netoli kenksmingų gamyklų. Čia mirtingumas yra gerokai didesnis, nei visoje likusioje šalyje. Mokslininkų skaičiavimais, iš viso Kinijoje yra 459 tokie „pasmerktųjų kaimai“. Jie išsibarstė po kiekvieną Kinijos provinciją, išskyrus Cinchajų ir Tibetą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Metų pradžioje Klaipėdos pakraštyje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginanti komunalines atliekas ir gaminanti šilumos bei elektros energiją. Gyventojai netrukus aplinkosaugininkams pasiskundė dėl galimai padidėjusios oro taršos. Šie, ištyrę mėginius, konstatuoja jokios taršos nenustatę.

Eismo užterštumas ir prasto oro kokybė nėščiosioms bei vaikams iki metų amžiaus pavojingi – nustata, kad gali sukelti autizmą, rašoma „Archives of General Psychiatry journal“. Pietų Kalifornijos universiteto tyrėjai palygino 279 autizmu sergančių ir 245 vaikų iš sveikų vaikų ligų istorijų duomenimis. Taip pat žiūrėta, kaip stipriai vaikai buvo veikiami eismo teršalų ir užteršto oro apskritai.

Gana dažnai galime išgirsti frazes „daržovės su nitratais“, „vanduo su nitratais“. Taigi, kas tie nitratai, kiek jų suvartojame ir kokį pavojų jie kelia mūsų sveikatai? Nitratai aplinkoje Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

„Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori“, - atvirauja prekes vežiojančios įmonės savininkas Mūsų valstybės piliečiai kvėpuoja švaresniu oru nei kaimyninių šalių gyventojai, tačiau nepastovūs, vėjuoti bei lietingi orai tą lemia ne mažiau nei kryptingas oro kokybės gerinimas savivaldybėse. Tiriama nuolat „Nenorėčiau Vilniuje gyventi, – postringavo šnekus pervežimų įmonės savininkas, nuosavu sunkvežimiu pristatantis prekes Lietuvoje.

Miškuose padaugėjus grybų, gyventojai, kaip ir kasmet, dažniau teiraujasi, ar grybus saugu rinkti, ar jie nėra radioaktyvūs. Nors po Lietuvos teritoriją radioaktyviomis medžiagomis užteršusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje praėjo daugiau kaip 30 metų, tarša ilgaamžiais radionuklidais vis dar tebėra miško paklotės viršutiniuose sluoksniuose.

Vietiniai žvejai vadina jas Rembo žuvimis: dėl randuotos pajuodusios odos atrodo, kad jos išgyveno karą. Iš tiesų tai pirmosios žinomos laukinės žuvys, sergančios odos vėžiu. Sergantys koraliniai šlakiai, gyvenantys Australijos Didžiajame barjeriniame rife, patraukė Michaelo Sweeto iš Niukaslo universiteto (Didžioji Britanija) dėmesį pernai. M. Sweetas su kolegomis atmetė grybelinį susirgimą ir teigia, kad juodi randai, panašūs į žmogaus melanomą, iš tiesų yra odos vėžio simptomai.

Honkongas skendi smoge. Žmonių sukeltas oro užterštumas čia ketvirtadienį pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą rodiklį nuo stebėjimų pradžios 1999-aisiais, pranešė aplinkosaugos tarnybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra AFP. Žinybos paragino gyventojus likti uždarose patalpose. Ypač atsargūs turi būti kvėpavimo ligomis sergantys žmonės, pagyvenę asmenys ir vaikai. Garsieji buvusios britų kolonijos dangoraižiai ketvirtadienį buvo dengiami tiršto smogo.

Britanijos mokslininkai ketvirtadienį sakė, kad jei tęsis karščio banga, dėl užteršto oro Londono olimpinių žaidynių dalyviams gali būti sunku siekti naujų rekordų. Ketvirtadienį oro tarša Londone pasiekė aukščiausią lygį nuo 2006-ųjų. Londono universiteto mokslininkai pranešė, kad olimpinių žaidynių išvakarėse smarkiai pakilo oro temperatūra ir užterštumas ozonu viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą ribą.

Išsimaudžiusią jūroje klaipėdietę užklupo sveikatos negalavimai. Gydytoja įtarė medūzas. Tačiau specialistai spėja, kad bėdų galėjo pridaryti ir nešvari jūra. Įtarė medūzos įgėlimą Nuo įprastų maudynių klaipėdietės Leonoros Ubartienės neatbaidė nei apniukęs dangus, nei nešvarus vanduo – 85 metų moteris beveik kasdien vasarą maudosi jūroje. Tąkart L.Ubartienė maudynėms pasirinko moterų paplūdimį tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės. Vėjas nebuvo malonus, tad maudėsi netoli kranto.

Australijoje įsigaliojo kontroversiškas įstatymas, pagal kurį iš labiausiai aplinką teršiančių kompanijų bus imamas mokestis už anglies dvideginio išmetimą. Šis mokestis – Australijos premjerės pergalė, tačiau už tai jai gali tekti sumokėti savo postu – australai pasipiktinę. Australija – viena pirmaujančių pasaulyje pagal anglies dvideginio išmetimą, nes kliaunasi anglimi varomomis elektrinėmis. Bet nuo šiandien, pasak Australijos premjerės, viskas turėtų pasikeisti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prieš maudymosi sezono pradžią gavo 68 maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus (viso 113 maudyklų). Tai sudaro 60 proc. iš stebimų maudyklų sąrašo. Kai kurios savivaldybės, norėdamos apsaugoti poilsiautojų sveikatą, šiais metais numatė stebėti ir geranoriškai maudymosi sezono atidarymo pradžiai ištyrė vandens kokybę 87 Lietuvos gyventojų pamėgtose ir lankomose poilsiavietėse. Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio mėn.

Prie JAV krantų sugautame tune rasta radioaktyvių medžiagų, patekusių į aplinką per branduolinę katastrofą Fukušimoje. 2011 metų rugpjūtį prie Kalifornijos sugautame tune aptikta gerokai daugiau cezio 137 nei pagautame 2008-aisiais, rodo amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas. Praėjusių metų kovą po galingo cunamio ir Fukušimos branduolinės katastrofos į aplinką, taip pat jūrą, pateko didelis kiekis radioaktyvių medžiagų.

Musliumovo miestelis yra viena liūdniausių pasaulio vietų. Tūkstančiai žmonių neturi kito pasirinkimo, tik likti ir gyventi čia, prie Techos upės, netoli Rusijos sienos su Kazachstanu. Šie žmonės daugiau nei prieš šešis dešimtmečius tapo branduolinės katastrofos aukomis, rašoma „Al Jazeera“. Žmonės Musliumovo miestelyje iki šiol kenčia nuo gyvenimo prie „Majako“ branduolinės elektrinės pasekmių.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­vie­ši­nus įta­ri­mus, kad vėl de­gi­nant pa­vo­jin­gas at­lie­kas ne­to­li Šiau­lių, Aukšt­ra­kiuo­se, esan­čio­je įmo­nė­je „Tok­si­ka“ ga­li bū­ti klas­to­ja­mi duo­me­nys apie į ap­lin­ką iš­me­ta­mus ter­ša­lus, iš dar­bo trau­kia­si de­gi­ni­mo įrengi­nio va­do­vas.

Kaune padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Kietųjų dalelių koncentracijai ore viršijus paros ribinę vertę, miestiečiams rekomenduojama vengti ilgesnių pasivaikščiojimų daugelyje miesto vietų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, trečiadienį vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore liko padidėjusi, o Kaune, Petrašiūnuose, ji viršijo paros ribinę vertę.

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes. Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija – antra.