Marijampolietė Aida su beveik ketverių dukrele neseniai važiavo praleisti karštą dieną į Lazdijų rajoną, prie Metelių ežero. Moteris sako, kad vos tik įlipus į vandenį išbėrė. Tas pats nutiko ir su kartu važiavusia drauge bei jos sūneliu.
„Įlipom ir iš karto mus išbėrė. Pradėjo niežtėti kojas ir išbėrė. Ir vaikus, ir mus. Pradėjom teptis kremuku, galvojom, kad nuo saulės gal beria. Paskui pradėjom krautis daiktus ir važiuoti namo“, – sako marijampolietė Aida.
Maudynėmis Dzūkijos ežeruose pradėjo skųstis ir daugiau žmonių. Štai kaip išbėrė vienus poilsiautojus, kurie pramogavo prie kito Lazdijų rajono ežero – Dusios. Metelių regioninio parko specialistai sako apie tai, kad vanduo užterštas sužinojo iš lankytojų. Visi tvirtino tą patį – niežulys ir bėrimas atsirado vos tik įlipus į ežerą.
„Mes gauname nusiskundimų iš žmonių, kad juos niežti ir išberia raudonom, niežtinčiom dėmėm“, – pasakoja specialistas Artūras Pečkys.
Dusios ežere užsiveisė šistosomų lervos. Jas su išmatomis platina vandens paukščiai.
„Pagrindiniai šeimininkai ir platintojai yra vandens paukščiai. Tai antys, gulbės. Jų organizme, kraujagyslėse veisiasi tos šistosomos. Ir paskui tie kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką“, – teigia gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Kai kuriuose vandens telkiniuose šistosomų lervos veisiasi kiekvienais metais. Dusios ežere šie parazitai specialistams ne naujiena. Tačiau šiais metais jų prisiveisė neįprastai daug. Tam įtakos turėjo ir šilta žiema.
„Gulbės liko žiemoti Dusios ežere. Dar reikia daug karštų dienų, be vėjo. Tada pakrantės vanduo labai sušyla ir šistosomų lervos suaktyvėja“, – kalbėjo A. Pečkys.
Prie Dusios ežero iškabinti skelbimai, kad vanduo yra užterštas. Metelių regioninio parko specialistai taip pat poilsiautojus dar ir žodžiu įspėja. Kai kurie karštą dieną nusimaudyti atvykę žmonės sako nieko negirdėję apie parazitus ežere. O kiti numoja ranka – sako rizikuos maudytis, gal neišbers:
„Reikės eiti paklausti dar. Nieko. Dar tik atvažiavom, prieš 5 minutes.“
„Perskaičiau besirengdama. Stengsimės laikytis arba nuvalyti rankšluostuku. Bet neleisim daugiau. Daugiau gal į sūpynes arba laivuku paplaukiosim.“
„Sakė, kad užterštas. Kad ir bėrimų, visko gali nutikti.“
„Pabandysiu. Gal nieko nenutiks. Tai aišku, prie ežero ir nenusimaudysi dabar. Ko čia atvažiavome tada.“
Gydytoja sako, kad žinant, jog vanduo užterštas šistosomų lervomis, geriau visai nesimaudyti. O tiems, kurie visgi neiškenčia ir nori atsigaivinti – turi patarimą.
„Jeigu mes jau maudėmės arba kilo įtarimas, kad galėjome tame vandenyje nešvariame išsimaudyti, tai išbridus iš to vandens, energingais judesiais, nusitrinti visą kūną rankšluosčiu. Nes tos lervutės ne iš karto įsisiurbia į odą“, – sako gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Gydytoja sako, kad išlipus iš užteršto vandens odą reiktų tepti spiritiniais skysčiais. Specialistai sako, kad šistosomų lervos veisiasi ne tik Dzūkijos ežeruose. Jų gali būti ir kituose šalies regionuose esančiuose vandens telkiniuose.
