Indams Gangas – švenčiausia upė. O tuo pačiu ir „gelbėjimosi ratas“ šimtams milijonų žmonių, gyvenančių jos krantuose. Įbridę į ją žmonės meldžiasi, gauna uždarbį iš apsilankančių turistų, joje ir skalbia rūbus. Tiesa, Gangas – didelis paradoksas – ji yra gerbiama milijonų, tačiau tuo pačiu yra ir viena labiausiai užterštų upių pasaulyje. Į ją keliauja nuotekos, chemikalai, pramoninės ir buitinės atliekos, net gyvūnų skerdiena. Taip pat – ir milijonai tonų gėlių skirtų pagerbti Dievams.
Tradiciškai indai dievams gėles siūlo šventyklose. Įvairiausių spalvų – ir sodrios rožinės, geltonos, oranžinės, baltos. Jų aukojimo tikslas gražus – pagerbti dievus, tačiau šis grožis tampa atliekomis, o jų kiekis – didžiulis. Kiekvienais metais indai į vandens telkinius išmeta per 8 milijonus tonų gėlių. Jos purkštos įvairiais chemikalais, o šie atsidūrę vandenyje naikina trapią vandens ekosistemą.
„Mažai kas galvoja, kas nutiks šioms gėlėms po aukojimo ceremonijos. Deja, pašventintos gėlės visada išmetamos į vandenį, dažniausiai – Gango upę. Taip neva pagerbiamas jų šventumas“, – sako gėlių perdirbimo kompanijos vadovas Ankit Agarwal.
Jaunas verslininkas vienas iš nedaugelio gyventojų, kuriam išties rūpi, kaip nuolatinis gėlių ir atliekų pylimas į upę, paveiks vandens telkinį. Jis nusprendė veikti tuomet, kai stebėdamas šimtus žmonių, besimaudančių Gange, pastebėjo sprogusius vandens burbulus upėje – jie kilo būtent nuo suverstų gėlių atliekų.
Dabar jo kompanijoje dirba daugiau nei 100 darbuotojų. Jie išmestas gėles surenka tiesiai iš šventyklų ir krantų, o tada veža į gamyklą. Čia nuplauna chemikalus, o gėlių minkštimą paverčia smilkalų lazdelėmis, kūgiais ir spalvotais ritualiniais milteliais.
