tyrimai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „tyrimai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „tyrimai“.
Ateityje valgysime mėgintuvėlyje užaugintą mėsą?
Mokslininkai teigia, kad mėgintuvėlyje užaugintas jautienos kotletas jau po metų taps tikrove.
Anot jų, šis produktas, iš kamieninių ląstelių išaugintas jautienos faršas, leis valgyti mėsą neskerdžiant gyvūnų, rašo britų „Daily Mail“.
Olandų mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius pasaulio gyventojų skaičius ta ip sparčiai padidės, kad nebeužteks galvijų visiems jiems pamaitinti. Tad, anot jų, įprastu dalyku taps laboratorijoje auginta jautiena, vištiena ar ėriena.
Įsibėgėjant uogų sezonui, vykdoma parduodamų uogų kontrolė
Prasidėjus vasarai ir uogų sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kiekvienais metais, vykdo realizuojamų uogų kontrolę rinkoje. Tikrinimų metu atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, tikrinama ar uogos atitinka saugos, kokybės ir prekybos standartų reikalavimus ar vartotojams pateikiama tinkama informacija apie uogų kilmę. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ar prekybos standartų reikalavimų, draudžiama jas pardavinėti.
Merkurijaus paviršiuje – lavos lygumos, didžiuliai krateriai ir siera
Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo.
Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“.
Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai.
S. Grigiškis: mikrobai man – ne priešai, o kolegos
Vienose inovatyviausių ir sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Biocentro“ sukurta moderni technologija gruntui valyti „Innovations Awards 2011“ išrinkta tarp trijų geriausių „Eureka“ inovacijų apdovanojimui gauti. Įmonei, kitaip „mikrobų šventyklai“, vadovauja mokslininkas Saulius Grigiškis.
„Čia pas mus ir nevedusių vyrų yra, pasižiūrėk, – ragina mane pašnekovas ir praveria kabineto, kuriame tarp įvairaus dydžio kolbų iš tiesų sėdi daug jaunų vaikinų, duris.
Apklausa: gegužę sėkmės būtų sulaukusios penkios partijos
Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę gegužės pabaigoje, sėkmingi jie būtų buvę penkioms politinėms partijoms – Socialdemokratų, Darbo, konservatoriams su krikščionimis demokratais, Tvarkos ir teisingumo bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, tokios sėkmės negalėjusiam tikėtis balandžio mėnesį.
Apklausa: D. Grybauskaitė neužleidžia pirmos pozicijos, A. Kubilius lieka paskutinis
Gegužės mėnesį gyventojų nuomonė apie palankiausius ir nepalankiausius tautos išrinktuosius nesikeitė, nors, valdžios tikinimu, gyvenimas šalyje stabilizavosi ir pastebimai gerėja. Palankumo visuomenės veikėjams rikiuotėje gegužę vėl stabilios išliko keturios pirmosios pozicijos ir dvi paskutinės. Palankiausiai vertinama Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepalankiausiai – Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Kinija stato didžiausią pasaulyje radioteleskopą
Kinijos Guidžou provincijoje pradėta didžiausio pasaulyje radioteleskopo, kuris jau vadinamas nauju inžinerijos pasaulio stebuklu, statyba.
Oficialus jo pavadinimas – Sferinis 500 metrų apertūros radioteleskopas (FAST, Five-hundred-metre Aperture Spherical radio Telescope). Statybą planuojama užbaigti iki 2016 metų rugsėjo, praneša „New Scientist". FAST bus didžiausias pasaulyje radioteleskopas, atėmęs laurus iš garsiosios Arecibo observatorijos (Puerto Rikas) , kurios radioteleskopo ape...
NASA zondas asteroide pastebėjo keistą dėmę
Prie asteroido Vesta, skriejančio tarp Marso ir Jupiterio, artėjantis NASA kosminis zondas „Dawn" jo paviršiuje užfiksavo keistą didelę dėmę.
NASA kosminis aparatas „Dawn" birželio 1 dieną į Žemę perdavė iš maždaug 483 000 kilometrų atstumo padarytas asteroido Vesta nuotraukas. Jose matyti keista tamsi maždaug 100 kilometrų skersmens dėmė, kurios prigimtis neaiški, pranešė „Space.
Tankesnės už deimantą: apie naujas supertankios anglies atmainas
Specifinės kristalinės gardelės anglies atomų junginys deimantas yra viena kiečiausių (ir spindžiausių) uolienų mūsų planetoje. Tačiau tam tikrų modeliavimų metu išsiaiškinta, jog galėtų egzistuoti dar trys grynos anglies atmainos, kurių tankis yra didesnis, nei deimantų. Belieka išsiaiškinti, kaip tokias anglies atmainas susintetinti.
Anglies atomai gali jungtis į įvairias kristalines struktūras. Geriausiai žinomos anglies atmainos yra grafitas bei deimantas.
Ar greitai pradėsime mokėti „už orą“?
Šiandien visi norime išgelbėti pasaulį: jau pradinėse klasėse vaikams pasakojama apie šiltnamio efektą, tačiau ar tikrai reikėtų aklai pasitikėti šia teorija?
Ji teigia, jog dėl žmogaus veiklos – gamyklų, mašinų, automobilių ir pan. – CO2 kiekis aplinkoje smarkiai didėja, dėl to vyksta globalinis atšilimas.
REKLAMA
REKLAMA
Prie namų likdavo urviniai vyrai, ne urvinės moterys?
Mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad dviejų rūšių urviniai žmonės gyveno ir mirė netoli tų vietų, kur gimė. Tuo metu tų pačių rūšių moteriškos giminės atstovės ten pat atkeliavo ir įsikūrė iš tolimesnių vietovių, praneša naujienų agentūra AFP.Žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas leidžia pažvelgti į socialinę australopitekų, išnykusios primatų genties, prieš 2 mln. metų gyvenusios pietų Afrikoje, struktūrą.
Pasaulio sveikatos organizacija: mobilieji telefonai gali sukelti galvos vėžį
Daug metų atkakliai tvirtinę, kad nėra jokių įrodymų, jog mobiliojo ryšio tinklų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali būti piktybinių navikų priežastimi, daugiau nei 30 ekspertų iš 14 šalių dabar konstatavo, jog mobilieji telefonai gali sukelti vėžį.
Lietuvos dalyvavimas 7 bendrojoje mokslinių tyrimų programoje – nuostolingas
Dalyvavimas 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kol kas Lietuvai – nuostolingas, teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga ir atkreipia dėmesį, kad esmines problemas, kurios trukdo konkuruoti, reikia spręsti nelūkuriuojant, kol startuos 8-oji ES mokslinių tyrimų programa.
Pasak LJMS vicepirmininko dr.
Žmonės tampa laimingesni sulaukę 75-erių
Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad žmonės tampa laimingesni sulaukę 75-erių, rašo "telegraph.co.uk".
Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. 867 suaugę britai, o ji buvo atlikta norint daugiau sužinoti apie vyresnių žmonių psichologinę būklę. 72 proc. vyresnių nei 75-erių metų amžiaus apklaustųjų teigė, kad niekada nesijaučia vieniši, taip pat atsakė 51 proc. 16-34 metų amžiaus žmonių.
Blogėja atmintis?
Didžiosios Britanijos mokslininkai pareiškė, kad žmonių atmintis prastėja dėl to, kad jiems nebūtina įsiminti telefono numerių.
Apie 23 milijonus Didžiosios Britanijos gyventojų neprisimena savo partnerio numerio, o 30 milijonų negali paskambinti geriausiam draugui, jei po ranka neatsiranda adresų knygelė.
Tyrėjai mano, kad mobilieji telefonai, kurie atmintyje gali išsaugoti tūkstančius numerių, blogai veikia žmonių gebėjimą įsiminti.
Tai įrodė „ResearchNow“ atliktas eksperimentas.
Nuostabusis grafenas
Devyniolikto amžiaus novelėje „Plokščiasis pasaulis“ (angl. Flatland), sukurtoje Edwardo A. Abbotto, aprašomi gyventojai gyveno šalyje, kurie turėjo tik dvi dimensijas. Moterys gimdavo kaip linijų segmentai, o vyrai atsirasdavo įvariių geometrinių formų, kurios atspindėjo jų padėtį visuomenėje.
Lygiašoniai trikampiai atitiko žemiausiąją klasę visuomenėje, vidurinioji klasė apibūdinama kvadratais, o kilmingieji – šešiakampės formos figūromis.
Lietuvos ir Izraelio mokslininkai ieškos būdų užkirsti kelią sunkioms balso ligoms
Prasidėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos tyrimų centro (LTC) jungtinio projekto darbai. Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su IBM laboratorija Haifoje (Izraelis), tirs naujus balso patologijų nustatymo būdus, pranešė Lietuvos tyrimų centras.
Aštuonių Lietuvos mokslininkų grupė penkerius metus tirs būdus, kaip iš anksto diagnozuoti sudėtingas balso ligas, tarp jų – ir visišką balso praradimą, bei užkirsti joms kelią.
Šiemet prasidės dar 100 mokslininkų iniciatyva parengtų projektų
Mokslininkų iniciatyva parengtų projektų antrajame konkurse laimėjo kas penktas projektas. 105 naujiems šios grupės mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti 2011 metais bus skirta 7,7 mln. litų, pranešė Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Iš viso šiais metais mokslininkų iniciatyva parengtiems projektams bus skirta 17,9 mln. litų, iš kurių taip pat bus finansuojami 2010 metais pradėti ir šiais metais tęsiami 132 pirmojo konkurso projektai.
Lietuvos planuose su IBM – nauji projektai
Ūkio ministras Rimantas Žylius kartu su IBM viceprezidentu Džonu Keliu (John Kelly) ir „IBM Research“ Ciuricho mokslinių tyrimų centro vadovu Matijumi Kaizersvortu (Matthias Kaiserswerth) susitarė dėl tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir „IBM Research“, pranešė Ūkio ministerija.
Seimo komitetas pritarė VSD ir STT vadovų kadencijų įvedimui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė Valstybės saugumo ir departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų kadencijų įvedimui. Tokia žinia Dalią Grybauskaitę pasiekė trečiadienį beposėdžiaujant su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais.Šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys priminė, kad ketvirtadienį Seime laukia balsavimas dėl atitinkamų VSD ir STT įstatymų pataisų.
Tyrimas: lietuvių ir lenkų tautos nori vienybės
Lietuva ir Lenkija turi palaikyti viena kitą, nes jas sieja bendra istorija ir panašūs interesai, o dabartinius nesusipratimus lemia siauri politikų interesai bei neprofesionalus politikų ir diplomatų darbas – tokie rezultatai paaiškėjo balandžio 26 – gegužės 5 dienomis tarptautinės IRIS tyrimų grupės bendrovėms „Spinter tyrimai“ (Lietuva) bei „ARC Rynek i Opinia“ (Lenkija) atlikus reprezentatyvų abiejų šalių gyventojų tyrimą.
69 proc. Lietuvos ir 80 proc.
N. Venckienė vėl reikalauja teisti L. Stankūnaitę
Velionio D. Kedžio artimieji prašo dėl šmeižto nuteistą L. Stankūnaitę pasodinti už grotų.
Drąsiaus Kedžio artimieji nepasiduoda, vėl kreipėsi į teismą prašydami skirti laisvės atėmimo bausmę nuskriaustos mergaitės motinai Laimai Stankūnaitei. Savo skunde moterys reikalauja skirti areštą, mat ši negali susimokėti 1300 litų baudos, kurią skyrė Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas už šmeižtą.
Tyrimas: šiuolaikinis jaunimas patiria „jaunimo krizę" (APKLAUSA)
D. Britanijos psichologai atskleidžia naujų tyrimų išvadas, kuriomis remiantis teigiama, kad išsilavinę dvidešimtmečiai ir vyresni,yra linkę pasinerti į depresiją, jie patiria jaunimo krizę.
Tai pats gražiausias žmogaus amžius, kuris turėtų būti siejamas su naujais tikslais, galimybėmis ir nuotykiais, tačiau psichologai iš Britanijos tai įvardija kaip „jaunimo krizės“ laikotarpį. Nesėkmės darbe, krizė santykiuose bei skolos gali išvesti žmogų iš pusiausvyros.
Lietuvos skalūnų dujų „stebuklas" – išsamaus tyrimo nėra
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nelinkęs domėtis skalūnų dujomis ir su tuo susijusiais tyrimais Lietuvoje, tačiau išsyk pakibo ant pasenusiais ir nepatikrintais duomenimis pagrįstos amerikiečių studijos kabliuko, rašo diena.lt.
Sukėlė sumaištį
Kai penktadienį Lietuvą pasiekė naujienos iš JAV, kuriose viešėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) vyravo sumaištis.
Moterys orgazmą gali pasiekti mintimis (N-18)
Pasirodo, moterys gali orgazmą pasiekti tiesiog... mintimis! Tinkamai nukreiptos, sužadintos šios dovanoja nepaprastą malonumą.
Mokslininkai jau kuris laikas buvo labai suintriguoti kai kurių moterų viešu tvirtinimu, jog orgazmą šios gali pasiekti mintimis, būdamos vienos ir be jokių fizinių prisilietimų.
Ir dabar, galiausiai, tai patvirtinta: dailiosios lyties atstovių malonumus reguliuoja jų mintys.
Gyventojų statistika neturėtų bauginti?
Prezidentė ragina nesigąsdinti kol kas dar ne visais statistiniais Lietuvos gyventojų skaičiaus duomenimis, tačiau pripažįsta, kad neigiamą įtaką demografinei statistikai daro mažokas gimstamumas ir bendros nuotaikos.
„Negąsdinkite nei savęs, nei kitų. Pirmiausia, kiek žinau, mes dar tiksliai nežinome duomenų. Labai tikiuosi, kad dar mūsų daugiau nei 3 mln. Turime gi dainą trys milijonai, turime turėti“, – energingai dėstė D. Grybauskaitė.
Vokietijoje surengti reidai įtariamų kovotojų butuose
Vokietijos policija surengė reidus dviejų vyrų, kuriuos tyrėjai įtaria rinkus pinigus islamistų kovotojų tikslams ir verbavus potencialus kovotojus, butuose ir meno studijoje.
Tyrėjai konfiskavo 29-erių sirų kilmės vokiečio ir 27-erių į islamą atsivertusio vokiečio kompiuterius, duomenų saugojimo prietaisus ir ranka rašytus dokumentus. Reidai vyko Bonos mieste ir netoli Ulmo.
STT suskaičiavo Panevėžio politikų nuodėmes
Naujųjų Panevėžio vadovų nuodėmių sąraše – Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir Mokesčių inspekcijai pavėluotos pateikti finansinės ataskaitos. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymos apie miesto vicemerų Petro Narkevičiaus, Gintaro Šileikio, administracijos direktorės Kristinos Vareikienės ir jos pavaduotojos Janinos Gaidžiūnaitės praeitį nė vienam neužkirto kelio į aukštą postą.
Smėlio dėžėse vaikų tyko pavojus
Sveikatos specialistai pripažįsta, kad smėlio dėžėse besikapstantys mažyliai gali užsikrėsti sunkiomis ligomis, jei šios yra užterštos naminių keturkojų išmatomis. Tačiau Visuomenės sveikatos centras nebetiria smėlio dėžių.
VU bendradarbiaus su Lietuvos tyrimų centru
Vilniaus universitetas (VU) pranešė šiandien pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su UAB Lietuvos tyrimų centru (Lithuania IBM Research Centre). Partnerystę parašais patvirtino VU mokslo reikalų prorektorius profesorius Jūras Banys ir Lietuvos tyrimų centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas.
VU ir Lietuvos tyrimų centras sutarė vykdyti bendrą projektą ir universiteto mokslininkų atradimais prisidėti prie šiuolaikinių technologijų plėtros pasaulinėje rinkoje, sakoma VU pranešime.
Ar dar girdime tylą?
Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Nemalonu visą dieną klausytis gatvės triukšmo ar mėginti perrėkti kolegas darbe.
O juk kai kam tenka dirbti ir gamyklose, kur nuo triukšmo tenka saugotis specialiomis ausinėmis... Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, jis toks įprastas, kad vargu ar susimąstome, jog nuolatinis triukšmas gali stipriai kenkti mūsų sveikatai.
„Stiklinis" povandeninis laivas tirs didžiausias vandenynų gelmes
Gali atrodyti keista, bet Mėnulio paviršius yra ištirtas geriau, nei Žemės vandenynų gelmės. Dar neatskleistas jų paslaptis įminti bandys bendrovės „Triton Submarines" projektuojamas naujas giliavandenis povandeninis laivas, rekordinę Ramiojo vandenyno gelmę galėsiantis pasiekti vos per 75 minutes.
Vėžį žadama suuosti iš burnos kvapo
Elektroninė nosis žada identifikuoti cheminius signalus, skleidžiamus plaučių, galvos arba kaklo vėžiu sergančio žmogaus burnos kvapu.
Vėžio tyrimų organizacijos atstovai teigia, kad tyrimų procesai, kol bus išsiaiškinti, ar toks burnos kvapo testas galėtų būti naudojamas klinikose, dar užtruks. Tačiau pirmieji žingsniai jau yra žengti, informuoja BBC.
Izraelyje atliktame tyrime dalyvavo 80 savanorių.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra skyrė pirmąsias subsidijas moksliniams tyrimams
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pranešė pasirašiusi pirmąsias sutartis su 17 bendrovių dėl paramos inovaciniais čekiais skyrimo.
Inovacinis čekis – tai nustatyto dydžio tikslinės paskirties mokėjimo dokumentas, nustatyta tvarka išduodamas įmonėms ir skirtas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti. Teikiami inovaciniai čekiai – dviejų rūšių: 10 tūkst. Lt ir 20 tūkst. Lt vertės, sakoma pranešime.
Miego trūkumo faktorius: nauji tyrimai
JAV atlikti miego trukmės poveikio žmogaus sveikatai tyrimai patvirtino, kad miego trūkumo negali kompensuoti ilgesnis miegojimas savaitgaliais.
Pensilvanijos universiteto (JAV) ligoninės Miego ir chronobiologijos laboratorijos vadovo Davido Dingeso vadovaujama tyrėjų grupė atliko dvi savaites trukusius laboratorinius tyrimus su savanoriais, siekdama išsiaiškinti, kaip juos veikia nuolatinis miego trūkumas, pranešė „The New York Times".
Dar prieš 15 metų buvo manoma, kad jei žmogus miega ben...
Pas surašinėtojus gena baimė?
Panevėžiečiai neskuba įsileisti į namus surašinėtojų. Vieni, baimindamiesi, jog gali susidurti su apgavikais, mieliau patys ateina pateikti informacijos apie save ir savo būstą. Kitus pas statistikus gena ir baudų baimė.
Prieš keletą dienų prasidėjus antrajam visuotinio gyventojų ir būsto surašymo etapui, dalis gyventojų pradėjo patys ieškoti, kur būtų galima tai padaryti. To priežasčių ne viena, tačiau bene svarbiausioji – žmonių baimė vietoj surašinėtojų į namus įsileisti apgavikus.
Nemokamas gydymas – tik afiša
Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.
Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai.
Fizikai kuria garso bangas, kurių pašaliniai negalėtų pasiklausyti
Vienos technologijos universiteto kvantinės fizikos specialistai kuria metodą, kuris leis nukreipti garso bangas tiksliai reikiama kryptimi – tuomet jos paklius tik į numatytą vietą, beveik neprarasdamos energijos, o prietaisai, būdami šalia sklidimo trajektorijos, šio garso neužfiksuos.
Tarp bangų sklidimo ir kietų kūnų judėjimo yra fundamentalus skirtumas – bangos sklisdamos sklaidosi ir praranda energiją, o kieti kūnai gali judėti tiesia trajektorija.
Aštuonių iš dešimties netenkina padėtis valstybėje
Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų šiuo metu yra tos nuomonės, kad valstybės reikalai pastaruoju metu blogėja. Septyni iš dešimties yra nusivylę demokratijos veikimu.
Tokius gyventojų nuomonės apklausos duomenis pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, vasario 15–23 dienomis atlikusi apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu.
Jos duomenimis, 81 proc.
Chemikai kuria metodus, leidžiančius nustatyti molekulinę kristalų sandarą
Sirakūzų universiteto (JAV) chemikas sugalvojo būdą, leidžiantį žemo dažnio elektromagnetines bangas naudoti silpnųjų jėgų (Londono dispersinių jėgų), neleidžiančių molekulėms išsilakstyti iš kristalo, tyrimams. Šis fundamentalus darbas gali būti pritaikytas sprendžiant svarbius naujų vaistų paieškos, gamybos ir jų kokybės tikrinimo uždavinius.
Paskelbtas konkursas institucinei ekonomikos mokslinių tyrimų programai
Lietuvos mokslo taryba paskelbė idėjų konkursą ilgalaikei institucinei Ekonomikos mokslinių tyrimų programai parengti. Paraiškos priimamos iki 2011 m. kovo 31 d. Programą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija.„Tai nauja, bandomoji, mokslinių tyrimų finansavimo programa, už kurios įgyvendinimą bus atsakinga viena konkurso būdu atrinkta institucija, kuri bendram projektui galės suburti įvairių institucijų geriausius mokslininkus, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Mintys ir širdys skirtos jūrai: jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą
Šią savaitę pasirodė nauja internetinių dienoraščių serija, kurioje jūrų tyrėjai pasakoja apie savo darbą. Jūrų mokslu besidominčiam jaunimu tai - puiki galimybė sužinoti apie jūrų tyrėjo profesiją, pakomentuoti dienoraščio įrašus ar tiesiogiai užduoti rūpimą klausimą dienoraščio rengėjams. Dienoraščio pasakojimus pradės dr. Natalie Loick-Wilde, jūrų biologė, tirianti azoto ciklą jūroje ir svarbą jūroje gyvenantiems organizmams. Dienoraštį rasite čia.
Iš Japonijos grįžusiems lietuviams atliekami apšvitos tyrimai
Į Radiacinės saugos centrą kreipėsi pirmieji Lietuvos gyventojai, grįžę iš Japonijos Jokohamos ir Tokijo miestų.
Atlikti pirmieji iš Japonijos grįžusių lietuvių gautos apšvitos tyrimai – gauta apšvita pasekmių sveikatai negali turėti, teigia Radiacinės saugos centras (RSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
„Atlikus vidinės apšvitos tyrimus, aptikta radioaktyviojo jodo pėdsakų skydliaukėje.
Genomo sekos nustatymas bandomas superkompiuteriu
Žmogaus genomo projektas sudarė sąlygas atsirasti genomikai – mokslui, tiriančiam organizmų genomus. Nustačius atskiro organizmo genomą, galima rasti ryšį tarp DNR sekų pokyčių įvairiems organizmams ir jų sveikatos būklės bei įvertinti reakciją į gydymą ar vaistus.
Tačiau norint padaryti genomo nustatymo procedūrą įprasta, reiktų ją sutrumpinti iki vienos dienos ir kainą sumažinti iki mažiau nei tūkstančio dolerių.
Tirs skundus dėl smarvės
Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, visuomenės sveikatos specialistams leisianti tirti gyventojų skundus dėl trikdančių nemalonių kvapų.
Tačiau tiriami bus ne visi kvapai – skundai dėl nevalyvo ar puodą prisvilinusio kaimyno nebus tiriami, patikslina LTV „Panorama“.
Anksčiau žmonių skundų dėl dvoko visuomenės sveikatos centro specialistai
tiesiog nepriimdavo, nes nebuvo tai reglamentuojančios tvarkos.
Mokslininkai: klonuojami gyvuliai krinta kaip musės
Klonuoti žemės ūkio gamyboje naudojamus gyvulius beprasmiška: jie masiškai miršta ir kenčia nuo ligų, teigia Naujosios Zelandijos mokslininkai.
Nacionalinė N. Zelandijos žemės ūkio mokslinių tyrimų agentūra „AgResearch" priėmė sprendimą nutraukti 13 metų trukusią naminių gyvulių klonavimo programą, nes bandymai atskleidė, jog dauguma juose dalyvavusių gyvulių nugaišo, be to, esama įrodymų, jog taip galvijai yra kamuojami, pranešė „Dailymail.co.uk“.
Skelbiama, kad apie 90 proc.
Naujosios ES šalys siekia aktyviai dalyvauti bendrose Europos mokslinių tyrimų programose
Dvylika naujųjų ES narių paskelbė vieningą poziciją dėl būsimos bendrosios ES mokslinių tyrimų programos. Iniciatyvos parengti bendrą nuomonę svarbiausiu Europos mokslo politikos klausimu ES dvyliktukas ėmėsi pirmą kartą. Į Europos Sąjungą 2004 ir 2007 m. įstojusios valstybės siekia kuo aktyviau įsitraukti į bendras ES mokslinių tyrimų programas ir teikia pasiūlymus, kaip stiprinti naujųjų šalių dalyvavimą europiniuose mokslinių tyrimų tinkluose.
Žiemos miego paslaptys galėtų padėti žmonėms
Mokslininkai tiria, kaip lokių organizmas funkcionuoja jiems miegant žiemos miegu. Manoma, kad šios žinios galėtų padėti traumas patyrusiems žmonėms.
„Žiemos miegu miegantys lokiai funkcionuoja kaip uždara sistema. Visa, ko jiems reikia, tai oras“, – teigė Aliaskos Fairbankso universiteto Arkties biologijos instituto mokslininkas Brianas Barnesas.
Pieno tyrimų paklaidos kainuotų milijonus
Pieno gamintojai 0,1–0,2 proc. pieno tyrimų paklaidos net nepastebėtų, o tokiu atveju kita pusė, nė piršto nepajudinusi, per metus papildomai gautų net 45–90 mln. litų.
Bandymų falsifikuoti pieno mėginių duomenis užfiksuojama vis rečiau, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko. Gudrauja ne tik pieno gamintojai, bet ir perdirbėjai.
Slaptas „Akistatos“ tyrimas demaskavo ekstrasensus
TV3 laidos „Akistata“ kūrybinė grupė atliko slaptą žurnalistinį tyrimą – ar vadinamieji ekstrasensai iš tiesų turi mistinių galių, ar tiesiog kuria istorijas siekdami pasipelnyti iš bėdon patekusių žmonių.
Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja atvejų, kai žmonės dingsta lyg į vandenį. Artimieji, nebežinodami kokių priemonių griebtis, kreipiasi į ekstrasensus, tikėdamiesi, kad galbūt jų galios padės rasti dingusįjį.